Finansavimo šaltinių geroms verslo idėjoms Lietuvoje daugėja. Bet investuotojai augančios konkurencijos nesibaimina ir sumanymų, į kuriuos būtų galima investuoti, trūkumo neįžvelgia.
Praėjusių metų pabaigoje verslininko Iljos Laurso su partneriais įkurtas rizikos kapitalo fondas „Nextury Ventures“ paskelbė ieškosiantis didelį augimo potencialą turinčių idėjų ir į jas investuosiantis. O sausio viduryje pradedančiojo verslo skatintojas „StartupHighway“, skaičiuojantis trečiuosius savo veiklos metus, pradėjo jau ketvirtą idėjų atranką.
Prieš 4–5 metus tokias sąvokas kaip „rizikos kapitalas“ ar „ankstyvosios stadijos verslas“ dažniausiai buvo įprasta girdėti užsienyje vykstančiose konferencijose, o šiandien tai vis įprastesni pavyzdžiai Lietuvos rinkoje. Tokie įprasti, kad vadinamųjų startuolių idėjos imasi net kai kurios televizijos laidos.
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius išskyrė bent tris požymius, rodančius, kad vadinamųjų startuolių idėja Lietuvoje jau spėjo įleisti šaknis. Pirmiausia, anot jo, šiandien mažai kam tenka aiškinti „startuolių“ sąvokos reikšmę ir grįsti ją realiais pavyzdžiais – pradedantieji sulaukia visuomenės dėmesio, tai žinomas dalykas tiek tarp jaunų gabių žmonių, tiek tarp ministrų.
Antras požymis, pasak D. Varkulevičiaus, yra pradedančiųjų pritraukiamas investicijų kiekis. Prieš kelerius metus į kelias tokias bendroves buvo investavę tik nedideli fondai, o šiandien yra ne viena sėkmės istorija, kai dėmesio ir pinigų pavyko sulaukti iš tarptautinių investuotojų.
Pagaliau gerokai brandesnė ir pati ekosistema, kurios dalyviai gali pasigirti ryšiais su Helsinkiu, Berlynu, Tel Avivu ar Silicio slėniu, atsiranda vis daugiau priemonių, skirtų pradedančiojo verslo plėtrai.
Tokia palyginti sparti idėjos evoliucija, reikalingos aplinkos formavimasis ir investuotojų atsiradimas kelia kitą klausimą – ar stiprėjanti pradedančiųjų įmonių ir net pačių investuotojų konkurencija neiškreips rinkos? Iš anksto galima atsakyti, kad visi kalbinti investuotojų atstovai taip nemano ir esant tokiai padėčiai mato daugiau bendradarbiavimo elementų siekiant to paties tikslo.
Skirtingas požiūris
2011-ųjų pabaigoje pirmą kartą paraiškas pakvietęs teikti „StartupHighway“ iki šiol yra investavęs į 15 įmonių. Tarp jų – bendrovė „Sellfy“, leidžianti inovatyviai parduoti skaitmeninį turinį ir jau sulaukusi užsienio investuotojų dėmesio, taip pat įmonės „KurGyvenu“ ir „Dragdis“, į kurias investavo fondas „Practica Capital“.
Šios programos investuotojų indėlis į jaunas bendroves siekia iki 50 tūkst. litų, už tai numatoma prašyti 7,5 proc. steigiamų projektų akcijų. Beje, geriausio ketvirto etapo projekto kūrėjams bus pasiūlyta pusės metų stažuotė Silicio slėnio širdimi laikomame Berklio universiteto vadinamųjų startuolių inkubatoriuje „Skydeck“. Tokia galimybė atsirado susitarus bendradarbiauti su fondu „BaltCap“, kuris sutiko prisidėti prie stažuotės finansavimo.
„BaltCap“ nuo pat pradžių dėmesį skyrė idėjų paieškai ne tik Lietuvoje, bet ir šalyse kaimynėse. Vis dėlto didžioji dalis pradedančiųjų bendrovių buvo lietuvių kilmės – visos be išimties įsteigtos Lietuvoje, nors jų veikla dažniausiai susijusi su Vakarų valstybių ar viso pasaulio rinkomis.
Kalbėdamas apie per pastaruosius kelerius metus įvykusius pokyčius „StartupHighway“ įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas teigė pastebintis, kad idėjų turinčių žalių verslininkų ar entuziastų atsiranda nuolat, tačiau subrendo „viršutinis segmentas“, kurs žino, ko nori ir kaip tai galima pasiekti, taip pat pakilo pačių investuotojų kompetencija ir susiformavo adekvatūs lūkesčiai.
Nuo 2010-ųjų veikiantis rizikos kapitalo fondas „Verslo angelų fondas I“ iki šiol yra investavęs į 25 įmones, o dvi jų jau parduotos. Kaip pabrėžė šio fondo valdytoja Daiva Rakauskaitė, sudėtingiausia sekėsi atrinkti įmones pirmaisiais veiklos metais, prie to prisidėjo pokrizinis laikotarpis, kai vieni nedrįso galvoti apie plėtrą, kiti norėjo gauti pinigų susikaupusioms finansinėms problemoms spręsti.
„Ši finansinė priemonė prieš kelerius metus buvo mažai žinoma, verslininkai nebuvo iki galo tikri, ko galima tikėtis, ne visais atvejais norėjo dalytis akcijų kapitalu su žmonėmis iš išorės“, – apie pradžią kalbėjo D. Rakauskaitė.
Jos teigimu, per pastaruosius dvejus metus plėtros galimybių ieškantys verslininkai pradėjo daugiau suprasti, kur ir kokiomis priemonėmis galima pasinaudoti, kuris fondas ar kita skatinimo priemonė jiems tinkamiausia. Vadinasi, šiandien mažiau žmonių bando laimę ieškodami kelių finansavimo šaltinių ir dėmesį sutelkia į konkretų fondą.
„Verslo angelų fondo I“ tikslas – ne vien šiandien populiarios informacinių technologijų įmonės, bet ir kitos didelį potencialą augti turinčios ir į eksportą orientuotos bendrovės. Fondas į įmonę pasirengęs investuoti iki 1,4 mln. litų, tokią pačią sumą gali skirti ir fondo pritrauktas verslo angelas. Finansavimą užsitikrinusi įmonė įsipareigoja išleisti naują akcijų emisiją, kurios dydis kiekvienu atveju priklauso nuo susitarimo su fondo valdytojais.
„Svarbiausia ne idėja, nes jų gali prisigaudyti visame pasaulyje, o jos įgyvendinimas ir tie žmonės, kurie ją sugeba privesti iki galutinio tikslo. Tokių žmonių, kaip čia pasakius, pertekliaus niekada nebuvo. Mūsų vaidmuo yra palaikyti tokias komandas, kad jos kuriame nors etapų nepalūžtų“, – aiškino D. Rakauskaitė.
Vienas jauniausių rinkos dalyvių „Nextury Ventures“ ketina investuoti į ankstyvos stadijos projektus ir vadovautis JAV Silicio slėnio rizikos kapitalo fondams būdingais principais. Tiesa, pagrindinį dėmesį jis skirs mobiliųjų ir kitų technologijų bei interneto projektams.
Kaip pristatydamas šį fondą kalbėjo I. Laursas, „Nextury Ventures“ ketina užsiimti ne tik finansine pagalba, bet ir padėti plėtoti idėjas išvengiant administracinės naštos. Tai, pasak I. Laurso, reiškia, jog kartais pats fondas suteiks darbo jėgos, kad būtų greitai patikrinta, ar idėja perspektyvi. Beje, vos kelis mėnesius veikiantis fondas jau spėjo atlikti pirmąsias investicijas, o į vieną bendrovę – „Cheap Data Communications“, – pritraukti papildomų investicijų.
Per metus „Nextury Ventures“ numato apie 10 investicijų, tai nebūtinai bus įmonės ar juridiniai vienetai. Dalis projektų bus I. Laurso ir kitų fondo patarėjų suformuotos komandos, o likę – specialistų sukurtos įmonės. Vienai bendrovei ar projektui fondas pasirengęs skirti 100–500 tūkst. litų. „Nextury Ventures“ vadovas Mindaugas Glodas jį įvardija kaip butiko tipo investicijų fondą, kuris išsiskiria tam tikros srities specializacija ir pagal tai ieško atitinkamų įmonių ar idėjų investicijoms.
Konkurencijos neįžvelgia
Nė vienas iš kalbintų fondo atstovų investuotojų konkurencijos kol kas neįžvelgia. Jie siūlo dėmesį kreipti ne į konkurenciją šalyje, o tarp valstybių kaimynių.
„Pagal apibrėžtį visi investuojantys fondai yra konkurentai. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jų tarpusavio santykiai labiau kaip partnerių ir tai nulemia rinka, kurioje dar daug neišnaudoto potencialo, neatrastų idėjų“, – dėstė M. Glodas.
Panašaus požiūrio laikosi ir R. Tamošiūnas. „Esame ankstesnės kategorijos, teikiantys vertingą paslaugą kitiems rinkos dalyviams. Žinoma, viešojoje erdvėje mus nesunku palaikyti konkurentais, bet šiandien nematau, dėl ko turėtume varžytis. Apskritai mums nebūtų tikslinga konkuruoti su vėlesnės stadijos fondais, mums tikslinga būti pačiu geriausiu jų tiekėju“, – teigė jis ir pridūrė, kad iki šiol „StartupHighway“ sėkmingai bendradarbiavo su rizikos kapitalo fondu „Practic Capital“ bei ketina ieškoti tokių pačių galimybių su „Nextury Ventures“.
Sutapo ir D. Rakauskaitės požiūris: „Dabartiniai rinkos dalyviai tikrai nėra konkurentai. Tiek „StartupHighway“, tiek „Practica Capital“ kuria papildomą finansinę ir žinių infrastruktūrą jauniems žmonėms bandyti ir pradėti savo verslą.“
D. Varkulevičiaus nuomone, jei kokių konkurencijos apraiškų šiuo metu ir galima įžvelgti, jos neabejotinai naudingos.
„Visas pasaulis varžosi dėl gerų idėjų, todėl reikia tik džiaugtis, kad konkurencijos atsirado ir mūsų šalyje. Abejoju, ar kuris nors investuotojas dės savo pinigus į prastą idėją vien dėl to, kad aplink nebus geresnių pasiūlymų. Jis lauks, kol atsiras jo dėmesio ir pinigų tikrai verta idėja. O didesnis rinkos aktyvumas skatina ir idėjų generavimą bei jų autorių konkurenciją. Tai irgi sveikintinas dalykas“, – svarstė pašnekovas.
Ateities perspektyvos
R. Tamošiūno teigimu, „StartupHighway“ tikslas yra tapti patraukliausiu pradedančiojo verslo skatintoju Rytų ir Vidurio Europoje. „Mūsų tikslas toks: jei idėją turintys ir verslą norintys įsukti žmonės dėl kokių nors priežasčių nepasirenka Londono, kad jų antrasis variantas būtų Vilnius“, – apibendrino pašnekovas.
Pasak jo, tai nereiškia, kad Vilniuje turi būti siūlomos palankiausios finansinės sąlygos, nes pinigai nėra tai, ko šiandien trūksta. Pagrindinis trūkumas ar veikiau poreikis yra vis geresni ir gudresni patarėjai, galintys padėti žengti pirmuosius žingsnius.
D. Varkulevičius išskyrė visos ekosistemos svarbą, kuri Lietuvoje pradėjo formuotis prieš 3–4 metus ir kol kas yra palyginti jauna. „Izraelis pasaulyje išsiskiria stipria technologijų rinka, bet ją iš dalies nulėmė tai, kad ta šalis vadinamųjų startuolių kultūrą padėjo puoselėti prieš kelis dešimtmečius. Tačiau neišeina nematyti pažangos, kurią per pastaruosius kelerius metus padarė Lietuva. Jei tokiu tempu pavyks žengti ir toliau, ten, kur šiandien yra Izraelis, atsidursime po 5–6 metų“, – prognozavo jis.
Tiesa, manyti, kad Lietuva vienintelė į priekį juda sparčiai, būtų klaida. Didžiausią konkurenciją sudaro Suomija, kuri, D. Varkulevičiaus teigimu, per metus tam tikslui išleidžia porą milijardų litų. Lietuvoje tam neskiriama nė šimtoji minėtų lėšų dalis, tad pagal rezultatus efektyvumas gerokai didesnis.
Vis dėlto mastas taip pat turi įtakos, nes suomiai geba suorganizuoti daugiau specializuotų renginių, atsivežti daugiau pasaulinių investuotojų, suburti daugiau perspektyvių komandų, pritraukti žmonių iš šalių kaimynių. Tiesa, D. Varkulevičius įsitikinęs, kad vieną dieną ir Lietuva bus pasirengusi investuoti ne tik į vietos protus, bet ir „importuoti“ juos iš kitų valstybių. Šiuo atžvilgiu patraukliai atrodo Baltarusija.
D. Rakauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad situacija šio tipo investicijų rinkoje po kelerių metų gali pasikeisti, nes pagal JEREMIE iniciatyvą veikiantys fondai turės baigti savo investicijų laikotarpį ir pradėti ieškoti būdų, kaip parduoti daugiau ar mažiau išaugintus verslus. Dėl to po 2015-ųjų gali ateiti aktyvus sandorių laikotarpis ir persistumdyti rinka.
Pašnekovė prognozavo, kad tokia situacija gali paskatinti į rinką ateiti daugiau privačių investuotojų, taip pat išaugti vertybinių popierių biržos vaidmuo, per kurią gali būti viešai išplatintos bendrovių akcijos ir taip parduotos.
