Kiekvieną pavasarį ugniagesiams pagausėja darbo – daugelyje vietų liepsnoja pernykštė žolė. Dėl besniegės ir gana sausos žiemos šiemet šie gaisrai prasidėjo dar sausį. Jei ir pavasarį mažai lis, jau balandį gali būti pats gaisrų pikas.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, dabar dažniau dega apleisti miesto pakraščiai nei rajono laukai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet atvirose teritorijose šalyje jau kilo 172 gaisrai. Pernai užgesinta 4 350 tokių gaisrų, per juos išdegė daugiau nei 4 000 hektarų. Padaryta daug nuostolių ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui. Ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus. Be to, kone kasmet per tokius gaisrus žūsta žmonių.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė sako, kad šiemet apskrityje žolę deginti pradėta dar sausį. Spėjama, kad tokių gaisrų pagausės, kai labiau sušils
V. Vaiginytės teigimu, viskas priklausys nuo oro sąlygų – jei gausiau lis, bus šlapia, žolės gaisrų bus mažiau.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, šiemet apskrityje pievos degė 20 kartų, o praėjusiais metais per tą patį laiką nebuvo kilęs nė vienas toks gaisras. Atvirose teritorijose (kai dega nebūtinai vien pieva) šiemet gesinti 27 gaisrai, o pernai per tą patį laiką – šeši. Sužalotų ar žuvusiųjų nebuvo.
Kaip ir kasmet, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gaisrams kilti palankiu metu planuoja reidus į seniūnijų atviras teritorijas: techninėmis priemonėmis bus fiksuojamos išdegintų plotų koordinatės, renkama kita informacija.
V. Vaiginytės žiniomis, pernai už žolės deginimą niekas nebuvo nubaustas. Tai padaryti sudėtinga. Jei ir aptinkama šalia gaisravietės žmonių, jie teisinasi skubėję gesinti gaisro. Dabar kalbama ir su gyventojais, kad pamatę padegant žolę tą užfiksuotų fotoaparatu.
Anksčiau žmonės degindavo savus laukus, dabar dažniausiai pleška miesto pakraščiai – gaisrų kyla Molainių, Savitiškio gatvių pabaigoje. Kitaip tariant, dega nesutvarkytos, neprižiūrimos miesto vietos. Rajone didelių gaisrų dabar praktiškai nekyla. Spėjama, kad miesto pakraščius paprastai padega vaikai, paaugliai.
Pasak V. Vaiginytės, dabar nėra skaičiuota, kiek ugniagesiams gelbėtojams kainuoja tokie išvykimai. Ankstesniais duomenimis, suma nėra įspūdinga, bet kai per parą tenka važiuoti po dešimt ar penkiolika kartų, viskas susideda. Be to, tokiais atvejais kyla pavojus, kad ugniagesiai gelbėtojai gali laiku nesuskubti į didesnes nelaimes.
Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė. Piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1 000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1 200 litų. Gali tekti ir atlyginti gamtai padarytą žalą, ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra gali taikyti sankcijas išmokant paramą. Už tyčinį turto sunaikinimą padegant asmenys gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjo pavaduotojas Rimantas Rudzevičius sako, kad kol kas nekilo problemų dėl žolės deginimo. Kaip bus toliau, nežinia.
Daiva SAVICKIENĖ
