Kovus baidys genėdami medžius

Pastarosiomis savaitėmis miesto Kultūros ir poilsio parke be gailesčio pjaunami medžiai papiktino kai kuriuos panevėžiečius. Pasak jų, genimos itin gražių ir aukštų medžių viršūnės. Pasirodo, taip užsimota iš miesto erdvių išvyti varninius paukščius, jau daug metų neduodančius ramybės gyventojams.

Miesto Kultūros ir poilsio parke kertami ir genimi medžiai, kad juose kovai negalėtų suktis lizdų, papiktino kai kuriuos panevėžiečius dėl šitaip žalojamos gamtos. U.Mikaliūno nuotr.

Miesto Kultūros ir poilsio parke kertami ir genimi medžiai, kad juose kovai negalėtų suktis lizdų, papiktino kai kuriuos panevėžiečius dėl šitaip žalojamos gamtos. U.Mikaliūno nuotr.

 

Nelaukiami pavasario pranašai

Sakoma, kad kovai yra tikrieji pavasario pranašai, tačiau šie paukščiai nėra laukiami mieste. Neapsikęsdami šių sparnuočių keliamo triukšmo ir nešvaros, žmonės skundais jau užvertė Savivaldybę. Su kovais įvairiais būdais kovojama jau ne vienerius metus, bet rezultatai nedžiugina. Tačiau kai kurios priemonės, naudojamos mažinti paukščių populiaciją, papiktino panevėžiečius. Parko gatvės kai kurie gyventojai, negalėdami žiūrėti, kaip pjaunamos gražiausių medžių viršūnės, puolė auklėti tą darančius darbuotojus.

„Kaip šitaip galima?! Juk nupjovus viršūnę iš medžio nieko nebeliks. Tik barbarai šitaip elgiasi“, – piktinosi panevėžietės.

Kaip teigė Savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus laikinai vedėjo pareigas einanti Rūta Taučikienė, jau trejus metus kartu su ornitologais Kultūros ir poilsio parke, senosiose miesto ir Ramygalos gatvės kapinėse pavasarį varniniai paukščiai baidomi petardomis, fejerverkais ir garsiniais signalais, o rudenį ardomi jų lizdai: pernai buvo išardyti 500, o 2012 m. – 525 lizdai. Iš viso tam buvo išleista 150 tūkst. litų. Šiemet skirta dar 50 tūkst. litų.

„Pirmaisiais metais efektas buvo tikrai geras, o kokie buvo pernykščiai rezultatai, dar skaičiuojame – nustatome, kiek liko neužimtų lizdų. Šiemet bandysime išgenėti ligotus medžius ir nupjauti aukštų medžių viršūnes, kad nebūtų kur susisukti lizdų“, – „Sekundei“ teigė R. Taučikienė.

Kultūros ir poilsio parke bus nupjauta 14 pažeistų medžių, o aukščiausių, kuriuose lizdus suka sparnuočiai, nugenėtos viršūnės, šakos. Taip tikimasi sumažinti kovų populiaciją parke.

 

Miesto paukščiai

Pasak R. Taučikienės, kovai yra miesto paukščiai ir jų išginti į mišką tikrai nepavyks, bet išsklaidžius jų populiacijas ar išvijus į atokesnius ar pramoninius rajonus, problema bent iš dalies bus išspręsta.

„Kovai – miesto paukščiai. Patinka mums ar nepatinka, bet gamta taip sutvarkė, kad jie kuriasi šalia žmonių. Į mišką kovų neišvarysime, bet gal pavyks išginti į negyvenamą pramonės rajoną“, – vylėsi ekologė.

Iš savo lizdų vaikomi paukščiai ne visada pasirenka atokesnes vietoves, dažnai sulaukiama gyventojų skambučių, kad kovai kuriasi daugiabučių kiemuose augančių medžių viršūnėse.

Miesto Savivaldybė kovoti su kovais bandė ir kabindama spalvotus balionus, ir ardydama jų lizdus. R. Taučikienės teigimu, pasakyti, kurios priemonės veiksmingiausios – gana sunku. Geriausių rezultatų duotų paukščių šaudymas, tačiau to daryti negalima.

Plungėje jau dvejus metus šaudomi kovai, bet tai sukėlė didžiulį vietos gyventojų ir ornitologų pasipiktinimą. Tuo labiau kad Europos Sąjungos direktyvos ir Medžioklės įstatymas draudžia šaudyti miesto teritorijose.

„Mažinti kovų populiaciją galima ir kitomis priemonėmis. Aišku, šių sparnuočių kolonijos dauginasi labai greitai, nes paukščiai visada grįžta į savo lizdą, o jaunikliai jį sukasi toje vietoje, kur išsirito. Tad kasmet jų kolonijos didėja, tačiau vaikomi paukščiai priversti ieškoti ramesnės vietos perėti.  Šiemet bandysime ir dar vieną priemonę – genėti medžius ir formuoti jų lajas taip, kad negalėtų sukti lizdų“, – kalbėjo R. Taučikienė.

Specialistės teigimu, problemą būtų galima išspręsti ir labai paprastai – tiesiog iškirsti visus medžius, tačiau vargu ar gyventojai norėtų girdėti tik transporto priemonių triukšmą ir kvėpuoti jų išmetamosiomis dujomis. Žaliosios erdvės miestui reikalingos, todėl reikia ieškoti kitų priemonių, kaip mažinti varninių paukščių populiaciją.

„Labai sunku rasti tą aukso viduriuką, bet turime ir toliau bandyti įvairias priemones vaikyti šiems paukščiams. Aišku, rezultatų taip greitai, kaip norėtųsi, pasiekti nepavyks, dar keletą metų tikrai reikės“, – sakė R. Taučikienė.      

 

Lina DRANSEIKAITĖ

Sekunde.lt

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto