Nors dar vasario viduryje Nevėžio pakrantes kaustė ledas, Panevėžio jaunieji irkluotojai nelaukė pavasario ir upėje pradėjo pasirengimą naujajam sezonui.
Gamta suteikia pranašumą
Prieš keturias popiet baidarių ir kanojų sporto treneris Vytautas Vaičikonis pasitinka savo auklėtinius, paspaudžia ranką, o šie skuba persirengti ir daryti apšilimą.
Tradiciškai spalio pabaigoje baigiasi irkluotojų sezonas, sportininkai porą savaičių pailsi, o vėliau vėl prasideda darbas, irkluotojai gerina fizinę formą. Vasario pradžioje Panevėžyje vyko šalies irkluotojų atskirų pratimų čempionatas, sportininkai jėgas pasitikrino lengvosios atletikos manieže.
Paprastai kovą ar tik balandžio pradžioje irkluotojai gali pradėti sportuoti upėje. Šiemet ypač šilta žiema leido tai padaryti jau vasario viduryje. „Tai, manau, mūsų sportininkams suteiks konkurencinio pranašumo, nes ne visi miestai turi tokias sąlygas, kaip mes. Pavyzdžiui, tie, kurie ruošiasi ežeruose, be kovo vidurio negalės irkluoti vandenyje“, – teigė V. Vaičikonis.
Tiesa, čia nekalbama apie turtingas užsienio šalis, kurios gali sau leisti pasirengimo stovyklas organizuoti šiltuose kraštuose ir prieš lietuvius turi nemažą pranašumą, ypač sezono pradžioje.
Tikslas – Europos ir pasaulio pirmenybės
Šiemet panevėžiečių gegužės pabaigoje Trakuose laukia jaunių ir jaunimo čempionatas, kuriame paaiškės lyderiai. Jie vėliau Lietuvai atstovaus Europos čempionate Prancūzijoje bei pasaulio pirmenybėse Vengrijoje. Tai pagrindiniai irkluotojų startai ir mūsų miesto jaunieji sportininkai viliasi juose dalyvauti. Be to, rudenį vyks olimpinių vilčių varžybos Slovakijoje. Panevėžiečiai tradiciškai gausiai jose dalyvauja. Pernai, anot V. Vaičikonio, dešimt žmonių startavo šiose varžybose.
„Kalbant apie panevėžiečių galimybes patekti į Europos čempionatą, situacija nėra lengva. Į olimpines rungtis, kur didžiausia konkurencija, šansų iš mūsiškių turi kokie 6 jaunieji irkluotojai. Galiu pasidžiaugti, kad Panevėžys yra stiprus šalies irkluotojų mastu. Kalbant apie visų trenerių auklėtinius, bendrame kontekste mes atrodome labai neblogai. Jaunių žaidynes laimime antrus metus iš eilės. Tai įrodo, kad mūsų lygis yra pakankamai geras“, – apibendrino buvęs Europos čempionas ir pasaulio sidabro medalio laimėtojas V. Vaičikonis.
„Turime perspektyvią dvivietę – Karolis Dula ir Tomas Žukauskas, yra jaunų perspektyvių sportininkų, pavyzdžiui, penkiolikmetis Lukas Šakalys, pernai savo amžiaus grupėje laimėjęs viską, ką buvo įmanoma laimėti. Gerų irkluotojų nestokojame įvairiose amžiaus grupėse“, – pasakojo treneris Vytautas Vaičikonis.
Glaudžiasi laikinuose namuose
Jaunieji sportininkai viename iš jūrinių konteinerių persirengia, iš kito traukia savo darbo įrankius – kanojas ir baidares bei irklus. Keli jūriniai konteineriai pastatyti prieš gerus 8 metus, kai buvo nugriauta senoji avarinės būklės irklavimo bazė ir jie turėjo būti laikinas prieglobstis sportininkams. Buvo parengtas projektas: už 900 tūkstančių litų įrengti naująją irklavimo bazę šalia Nevėžio kranto, tam jau buvo numatytos lėšos. Tačiau laikinai sportininkams pastatyti keli jūriniai konteineriai ilgam tapo vieninteliais irkluotojų namais.
„Benamiai nesame, stogą turime, bet trūksta elementarių higienos sąlygų: normalių dušų, tualetų, erdvesnių persirengimo kambarių. Nereikia didelių patalpų, pakanka, kad tilptų keli žmonės. Pavyzdžiui, vasarą, kai ateina visos grupės, nutįsta eilė prie persirengimo kambario, nes visi netelpa vienu metu“, – teigė Vytautas Vaičikonis. Pasak trenerio, pakaktų 100 tūkstančių litų ir būtų galima patenkinti būtiniausius irkluotojų poreikius.
„Bandome apie mūsų problemas priminti Savivaldybei, buvo projektas naujai bazei, tačiau viskas nutilo, vėl iš naujo keliame tą klausimą. Kas beldžiasi, tam galų gale atidaro duris. Nenuleidžiame rankų“, – tvirtina V. Vaičikonis. Treneris džiaugėsi, nors ir nėra normalios bazės, norinčių sportuoti netrūksta, o auklėtiniai džiugina gerais rezultatais.
Lėšos aplenkė irkluotojus
Prieš keletą metų žadėta nauja bazė ir liko tik pažadai, o numatyti beveik 900 tūkstančių litų naujos irklavimo bazės statybai panaudoti kultūros reikmėms. Miesto valdžia aiškina, kad pinigai į sportą sugrįžo, tik aplenkė irklavimo bazę.
Anot Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės, pinigai, skirti naujai baidarių ir kanojų sporto bazei įrengti, buvo panaudoti kitiems būtiniems sporto projektams.
„Šios lėšos skirtos Panevėžio futbolo akademijos stadionui įrengti dirbtinę dangą. Čia panaudota per pusę milijono litų. Dviračių sporto bazės priestatui statyti ir įrengti skirta apie 380 tūkstančių, lengvosios atletikos stogo renovacijos techniniam projektui parengti panaudota 110 tūkstančių. Per 200 tūkstančių litų skirta „Aukštaitijos“ futbolo stadiono kėdėms atnaujinti“, – vardino Savivaldybės administracijos direktorė K. Vareikienė.
Anot jos, šiuo metu dėl irkluotojų problemų ir tinkamos bazės nieko nenuspręsta. „Tačiau rengiant kovo mėnesį „URBAN“ programos planą, siūlysime jį papildyti irkluotojų bazės projektu“, – teigė politikė.
Panevėžio irkluotojus treniruoja keturi treneriai: Vytautas Vaičikonis, Pavelas Bespalovas, Vaidas Vaitiekūnas ir Edita Simonaitytė. Iš viso Panevėžyje irklavimo sportu užsiima apie 70 jaunųjų sportininkų.
Linas JOCIUS
U. Mikaliūno nuotr.
Problema. Nieko nėra pastovesnio už laikiną – toks posakis tinka apibūdinti baidarių ir kanojų sportininkų situaciją, kai nugriovus seną, avarinės būklės irkluotojų bazę, laikinai jiems buvo pastatyti jūriniai konteineriai. Šie jau aštuntus metus tarnauja kaip vieninteliai irkluotojų namai.
