IQ iškelia 10 Ukrainos ateičiai svarbių klausimų ir pateikia galimus atsakymus
1. Ar įvykiai Ukrainoje nėra perversmas? Ar teisėtai nuo valdžios nušalintas prezidentas Viktoras Janukovyčius?
Svarbesnis klausimas, ar tokia valdžios kaita teisėta. Ukrainos konstitucijoje tokia prezidento nušalinimo forma, žinoma, nenumatyta. Kita vertus, patys teisininkai pripažįsta, kad krizinėmis aplinkybėmis, kai žudomi žmonės, kas nors turi imtis atsakomybės už šalį, o Ukrainoje tai padarė kitas teisėtai visuotiniu balsavimu išrinktas valdžios organas – Aukščiausioji Rada. Be to, svarbiausi sprendimai priimti konstitucine balsų dauguma, paskelbti nauji prezidento rinkimai, tad demokratinio valstybės valdymo modelio nebuvo atsisakyta net laikinai, valdžia nebuvo užgrobta jėga.
2. Kas įvykdė revoliuciją Ukrainoje ir kokios pagrindinės jos priežastys?
Ne tik vieno, bet ir kelių atsakymų į šį klausimą gali neužtekti – platesnio paaiškinimo ieškoma kitose šio žurnalo IQ numerio publikacijose.
3. Kas nulėmė revoliucijos pergalę ir tai, kad nuo V. Janukovyčiaus staiga nusisuko absoliuti dauguma bendražygių?
Lemiamas lūžis buvo Ukrainos žmonių ryžtas kovoti iki galo, nepaisant net grėsmės gyvybei. Kai V. Janukovyčiaus bendražygiai pamatė, kad protestuotojų žūtis nė kiek nesustabdo kovotojų, daugelis suprato, jog ši valdžia žlugo. Tuomet jie suskubo gelbėti ne šalį, bet savo verslą, turtą ar net gyvybę. Nes tokie kruvini įvykiai, o juo labiau grėsęs pilietinis karas tapo pavojingas jiems patiems. Būtent todėl net ne opozicija, o V. Janukovyčiaus partijos atstovai sušaukė Aukščiausiosios Rados posėdį ir tuomet iš esmės pradėta valdžios perėmimo procedūra. Pirmiausia atšaukta visoje šalyje pradėta antiteroristinė operacija, paskui viskas klostėsi logiška grandine.
4. Kas atsakys už pralietą kraują?
Ukrainoje pradėti tyrimai dėl įgaliojimų viršijimo ir neteisėtų įsakymų, dėl kurių žuvo žmonių. Neabejotinai bus tiriami ir gyventojų dingimo bei kankinimo atvejai. Reikalavimai nubausti kaltininkus skamba nenutrūkdami, tačiau padaryti tai gali būti gerokai sunkiau, negu pasakyti. Pagrindiniai kaltininkai gali taip ir neatsidurti teisiamųjų suole, nebent būtų teisiami už akių. Mat daugelis jų jau pabėgo iš šalies ir prieglobsčiui rinksis valstybes, kurios jų Ukrainai neišduotų.
Jei pasirodytų, kad dėl kurių nors smurtinių provokacijų kalti, pavyzdžiui, Rusijos agentai, sulaukti jų teismo taip pat būtų sunku. Maskva jau parodė esanti pasirengusi priglausti ne tik kruvinų įsakymų davėjus, bet ir jų vykdytojus – „Berkut“ smogikus.
5. Koks Rusijos vaidmuo bus ateityje? Ar gali Kremlius imtis agresyvesnių veiksmų, kad apgintų savo imperinius interesus? Ar verta laukti agresijos proveržio iš karto po Sočio olimpinių žaidynių?
Rusija, nors nuo pat pradžių aktyviai veikė Ukrainoje per revoliuciją, neturėjo ir neturi galimybių jėga pakeisti įvykių eigą. Kalbos apie Rusijos armijos įvedimą – iš fantastikos srities. Todėl ir kokio nors pastebimesnio agresijos proveržio bandant sau palankiai spręsti Ukrainos krizę neverta tikėtis.
Be to, V. Janukovyčius, skirtingai negu dažnai vadintas, niekuomet nebuvo „prorusiškas“ prezidentas. Pavyzdžiui, iš kalėjimo paleista Julija Tymošenko Rusijai niekuomet nebuvo prastesnė partnerė už V. Janukovyčių. Todėl ir dabar Maskva ieškos kitų įtakos Ukrainai svertų. Vienintelis realus Rusijos svertas – Krymas. Jei tikrai norėtų, realiai galėtų bent jau pabandyti Krymą atskirti nuo Ukrainos. Kitas klausimas, ar realus Krymo separatizmas, o ne tik grasinimai ir šantažas kaip spaudimo Ukrainai priemonė tikrai būtų naudinga pačiai Maskvai.
6. Ar gali skilti Ukraina?
Apie tai daug kalbama nuo pat revoliucijos pradžios, tačiau realesnių prielaidų, išskyrus nebent jau minėtą Krymą, iš esmės nėra. Nei Ukrainos verslo, nei politikos elitas tuo nesuinteresuotas, todėl iš esmės visos realią įtaką šalyje turinčios jėgos aktyviai priešinasi net tokiems raginimams.
7. Ar pavyks šaliai įveikti ekonomikos krizę, kuri neką mažesnė už politinę. Ar realu sulaukti ekonomikos reformų, kurios padėtų pagaliau įgyvendinti ir žmonių geresnio gyvenimo lūkesčius? Ar gali būti iš naujo perdalytas turtas?
Vakarai jau pareiškė esantys pasirengę suteikti rimtą ekonominę pagalbą Ukrainai. Visai tikėtina, kad Rusija taip pat toliau laikysis susitarimų dėl paskolos, jei tik pati Ukraina to norės. Svarbiausias klausimas – ar Vakarams užteks politinės valios nuo pat pradžių daryti spaudimą naujajai valdžiai, kad mainais už paramą ši pagaliau pradėtų reformas. Jei euforijos apimtai naujajai Ukrainos valdžiai spaudimas nebus pakankamas, yra reali grėsmė, kad parama vėl bus iššvaistyta, o ne panaudota valstybei modernizuoti. Bent jau dalinis turto perdalijimas – realus. Vien pabėgę iš šalies veikėjai buvo sukaupę tokius aktyvus, kuriuos perimti tikrai bus nemažai norinčių.
8. Maidano aktyvistai nuolat kalba esantys pasiryžę ir iš naujosios valdžios reikalauti, kad būtų visiškai pakeista valdymo sistema, o ne tik veidai. Reikalaujama išnaikinti korupciją, teisės viršenybės, kad valdžia tarnautų ne savo verslo, o visuomenės interesams. Ar tai realu?
Rezultatai priklausys tik nuo pačios visuomenės. Žinant tai, kad oligarchiniai jėgos centrai gerokai stipresni tiek organizaciniu, tiek struktūriniu, tiek finansiniu atžvilgiu už vis dar trapias pilietinės visuomenės užuomazgas, galima prognozuoti, kad įgyvendinti minėtus tikslus Maidano aktyvistams bus ypač sunku. Visai realu, kad po kurio laiko visuomenė liks taip pat nusivylusi, kaip ir po 2004 m. Oranžinės revoliucijos.
9. Kokie realiausi kandidatai prezidento rinkimuose? Ar gali J. Tymošenko grįžti į valdžią?
J. Tymošenko į politinę areną grįžta kaip gana stipri žaidėja, tačiau jos galimybės tapti prezidente toli gražu nėra neginčijamos. Jos kandidatūra nepriimtina nemažai daliai Maidano rėmėjų, juo labiau Rytų Ukrainos rinkėjams.
Stiprus kandidatas į prezidentus kol kas atrodo ir Vitalijus Klyčko, tačiau atlaikyti rinkimų kampaniją šiam vis dar menkai patyrusiam politikui gali būti sunku. Dalyvaujant J. Tymošenko, Arsenijus Jaceniukas į prezidento rinkimų kovą tikriausiai net nestos, o Olehas Tiahnibokas iš esmės neturi jokių šansų. Revoliucijos paprastai pagimdo naujų lyderių, bet ar jiems realu įsitvirtinti per tris mėnesius iki šalies vadovo rinkimų, labai abejotina.
Labai stipriu kandidatu prezidento rinkimuose gali tapti oligarchas ir politikas Petro Porošenka. Jis yra ir aktyvus Maidano rėmėjas, ir „ūkininko“ reputaciją turintis, todėl bent jau iš dalies Rytų Ukrainos rinkėjams priimtinas politikas. Visai realu, kad jis gali būti tinkamas ir kitiems oligarchams, kurie neabejotinai atliks svarbų vaidmenį per prezidento rinkimų kampaniją.
10. Ar Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį su ES?
Tai beveik neabejotina ir turėtų įvykti netrukus – galbūt išrinkus šalies vadovą. Bus spaudžiančių ir ES, ir Ukrainoje, kad tai įvyktų greičiau. Tačiau išlieka abejonių, ar net ir pasirašiusi Asociacijos sutartį su ES naujoji valdžia iš tiesų nuoširdžiai ir sparčiai vykdys europines reformas.
