Rožyno gyventojai Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje prašo stabdyti miesto Savivaldybės tarybos sprendimą dėl atliekų tvarkymo įkainių didinimo. Priešingu atveju jie planuoja kviestis nepriklausomus ekspertus ir net bylinėtis.
Nuo kovo 51 procentu atliekų išvežimo įkainius privačių namų valdų savininkams pakėlusiai Panevėžio savivaldybei gyventojai grasina teismais. U.Mikaliūno nuotr.
Nepatenkinti visi
Nuo kovo 51 procentu atliekų išvežimo įkainius privačių namų valdų savininkams pakėlusiai Panevėžio savivaldybei gyventojai grasina teismais. Jie piktinasi ne tik smarkiai išaugusiomis paslaugos kainomis. Žmonėms apmaudu, kad pabrangus šiukšlių išvežimui jie negali taupyti jas rūšiuodami. Nors privačių namų savininkai antrines žaliavas ir meta į specialius konteinerius, jiems neleidžiama sukaupti mažiau atliekų ir mažiau mokėti už jų išvežimą.
Daugiabučių namų gyventojai, nors šiukšlių išvežimas jiems brango nedaug, irgi nepatenkinti. Pastarieji tvirtina, kad atliekas surenkanti Savivaldybei priklausanti įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ jiems pakišo pasirašyti nekvalifikuotai parengtas sutartis.
„Kodėl mes turėtume įsipareigoti sekti asmenis, neteisėtai pilančius šiukšles į mūsų konteinerius?“– stebisi F. Vaitkaus 3-iojo namo bendrijos pirmininkas Alfredas Juodokas.
Sutartį atsisakiusi pasirašyti Marijonų gatvės 31-ojo ir 31A namų NSB (namų savininkų bendrijos) valdybos pirmininkė Birutė Valkiūnienė bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ surašė kelis lapus pastabų ir pasiūlymų, ką keisti.
Privačių namų savininkus vienijanti Panevėžio miesto Rožyno seniūnaitija vakar kreipėsi į Vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje Rasą Šošič su prašymu stabdyti miesto Tarybos sprendimą dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo kainų kėlimo.
Gyventojai teigia, kad mokestis keliamas nepagrįstai, pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymą. Pasak Rožyno seniūnaičio Rimanto Narkūno, „Panevėžio specialaus autotransporto“ mokesčio kėlimo motyvai žmonių neįtikina.
„Įmokos didinimas negali būti grindžiamas argumentu, kad įmonei reikia pirkti naują transporto priemonę“, – sakė jis.
Jei reikės, šauksis ekspertus
Gyventojų nuomone, Savivaldybė neturėjo kelti įkainių, kol nėra parengtas Panevėžio miesto atliekų tvarkymo planas, kuriame būtų numatyta visa miesto atliekų tvarkymo sistema, konteinerių pastatymo terminai ir kt.
Privačių namų valdų savininkus palaiko ir Panevėžyje seminare atliekų tvarkymo klausimais dalyvavusi ekspertė, bendrovės „Ekokonsultacijos“ vykdomoji partnerė Lina Budrienė. Pasak jos, gyventojai turi būti supažindinti, kaip tas planas bus įgyvendinamas, kaip jie bus aprūpinami konteineriais, kaip atliekų tvarkymo kaina priklausys nuo to, ar jie rūšiuos, ar ne. Tik tada Savivaldybė gali su žmonėmis kalbėti apie naujus įkainius.
Ekspertė pirminė, kad gyventojai yra pagrindinė grandis vykdant savivaldybėms iškeltą užduotį iki 2016 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 55 proc., o iki 2020 metų – 35 proc. susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos.
Rožyno gyventojai norėtų, kad Vyriausybės atstovė tarpininkautų gaunant iš Panevėžio valdžios išsamius skaičiavimus, kokiu pagrindu nuspręsta kelti šiukšlių išvežimo mokestį. Gavus pagrindimą, jie pageidautų, kad Vyriausybės atstovė įvertintų, ar nustatydama naujas kainas Savivaldybė laikėsi atliekų įkainių nustatymo metodikų. Jeigu jų prašymai liktų neišgirsti, gyventojai planuoja inicijuoti nepriklausomų ekspertų grupės tyrimą. Į tą grupę būtų kviečiami Aplinkos ministerijos specialistai, teisininkai, išmanantys atliekų tvarkymo apmokestinimo klausimus.
Pasak R. Narkūno, be kita, ko ekspertų jie prašys įvertinti, ar Savivaldybė nepažeidė Orhuso – Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.
Gyventojų teigimu, jei ekspertų išvados duos pagrindo kreiptis į teismą, jie taip ir padarys.
Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje R. Šošič vakar dar nebuvo susipažinusi su gyventojų skundu dėl atliekų įkainių. Ji sakė, kad Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimas padidinti įkainius bus vertinamas tik teisiniu aspektu, t. y. ar jis neprieštarauja galiojantiems įstatymams. Vyriausybė atstovo institucija negali vertinti įkainių dydžių.
Daugiabučių gyventojams – daug mįslių
Savivaldybei pakėlus atliekų tvarkymo kainas, „Panevėžio specialus autotransportas“ namų bendrijoms atsiuntė naujas sutartis. Jas perskaitę pirmininkai gūžčiojo pečiais.
„Susidarė įspūdis, kad jos parengtos nekvalifikuotai, tarsi įmonė neturėtų kompetentingų juristų“, – „Sekundei“ teigė Marijonų gatvės 31 ir 31A NSB valdybos pirmininkė B. Valkiūnienė.
Jai pritaria ir F. Vaitkaus 3-iojo namo bendrijos pirmininkas A. Juodokas. Pirmininkų netenkino tiek daug sutarties punktų, kad jų pastabos užėmė kelis lapus. Pavyzdžiui, jiems nepriimtina, kad įmonė nori bendrijas įpareigoti ją informuoti apie atliekų tvarkymo pažeidimo atvejus, kad bendrijos turi būti atsakingos už atliekų surinkimo aikštelės, nors jos nėra bendrijos teritorijoje.
„Ar tai reiškia, kad mes turime statyti filmavimo kameras ir stebėti, kas pyla šiukšles į mūsų konteinerius, ar stovėti prie jų ir tikrinti gyvenamosios vietos deklaracijas?“– retoriškai klausė jie.
Pasak B. Valkiūnienės, jų daugiabučio atliekų surinkimo aikštele naudojasi aplinkinių namų gyventojai, todėl neįmanoma nustatyti, kas nepalaiko švaros ir tvarkos. Bendrija savo teritorijai tvarkyti samdo kiemsargį, bet į jo pareigas neįeina tvarkyti tos atliekų surinkimo aikštelės, kuri nėra bendrijos teritorijoje.
Pirmininkams taip pat nepriimtina, kad nenurodyti lengvatiniai įkainiai daugiavaikėms šeimos, kad jos verčiamos lakstyti į įmonę su pažymomis apie šeimos sudėtį, kad nėra aišku, kas sudaro paslaugos kainą, kad bendrijos turi įsipareigoti į konteinerius nedėti antrinių žaliavų, įvairių želdynų atliekų ir kt.
B. Valkiūnienė pasakojo, kad jos vadovaujama bendrija, panorusi savo lėšomis įrengti atskirą, rakinamą mišrių atliekų surinkimo aikštelę, susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis.
Gyventojams buvo paaiškinta, kad jie turi kreiptis į žemėtvarkininkus – šie esą turi suformuoti žemės plotelį, ant kurio stovės konteineriai, tada tą gabaliuką reikėtų išsinuomoti iš Savivaldybės.
„Mūsų bendrija sutinka mokėti už komunalinių atliekų surinkimo paslaugą daugiau, tačiau turi būti parengta abiem šalims priimtina sutartis ir ji aptarta su gyventojais“, – pabrėžė pirmininkė
Suabejojo, ar visada teršėjas moka
„Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovas Valentas Bakšys teigia, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodo.
„Norint užfiksuoti, kiek atliekų žmogus sukaupė, reikėtų statyti skaitiklį – kaip elektrai ar vandeniui. Vargu ar tai įmanoma“, – sako jis.
Direktoriaus teigimu, privačių namų gyventojams davus valią nevežti atliekų, jos atsidurs prie daugiabučių stovinčiuose konteineriuose. Tada už jų išvežimą turės sumokėti daugiabučių gyventojai. Dabar apskaičiuoti lygiai tokie pat sukauptų atliekų normatyvai tiek privačių valdų, tiek daugiabučių gyventojams – 2 kubiniai metrai per metus.
Anot V. Bakšio, privačių namų gyventojai turėtų pasiimti iš įmonės specialius rūšiavimo maišus ir kas mėnesį atiduoti antrines žaliavas, t. y. įrodyti, kad tikrai rūšiuoja ir jų konteineryje susikaupia mažiau atliekų.
„Vienai moteriškei, kuri su ašaromis įrodinėjo, kad nesukaupia atliekų, leidome jų nevežti. Po kurio laiko pastebėjome ją pilančią savo atliekas į kolektyvinius konteinerius“, – pasakojo direktorius.
V. Bakšio teigimu, problema ta, kad atliekų tvarkymo sistemoje daug painiavos.
Tai yra pripažinusi ir Valstybės kontrolė. Pernai išanalizavusi situaciją, ji padarė išvadą, kad atsiskaitymo už atliekų tvarkymą metodai neskatina gyventojų mažinti į sąvartynus išvežamų atliekų kiekio. Ne visuose savivaldybėse žinomos faktinės atliekų tvarkymo sąnaudos.
Valstybės kontrolė suabejoja, ar Lietuvoje veikia principas, kad moka teršėjas. Jie nėra tikri, kad atliekų tvarkymo veikla užsiimančios įmonės negauna pelno gyventojų permokų už atliekų tvarkymą sąskaita.
***
Rado priežasčių kelti kainas
Nuo kovo 1 dienos privačių namų savininkams už išvežtą vieną 120 litrų konteinerį teks mokėti nebe 4,37 Lt, o 6,63 Lt, už 240 litrų talpos konteinerį – nebe 8,75 Lt, o 13,26 Lt.
Vienam daugiabučio gyventojui per mėnesį teks mokėti nebe 6,07, o 6,61 lito.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka „Sekundei“ yra teigęs, kad „Panevėžio specialus autotransportas“ nebegali tvarkyti atliekų senomis, t. y. dar 2009 metais nustatytomis, kainomis. Ir tam esą yra kelios priežastys.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) padidino komunalinių atliekų priėmimo į sąvartyną mokestį (vartų mokestį) 39,6 proc.
„Panevėžio specialus autotransportas“ investavo į atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, 2012–2013 metais įsigijo tris modernius šiukšliavežius (vienas kainuoja pusę milijono litų), augo degalų sąnaudos, kilo darbo užmokestis. Įmonė nuo pernai privačių namų savininkams dalija ir keičia konteinerius nemokamai, tai irgi reikalauja papildomų investicijų.
„Panevėžio specialus autotransportas“ aiškino, kad neatnaujinusi transporto parko ir įrangos bendrovė negalėtų dalyvauti konkursuose dėl atliekų tvarkymo.
Siūlo kontroliuoti atliekų kaupimą
Aplinkos ministerijos viceministras Almantas Petkus mano, kad jeigu tarp gyventojų kilo didžiulius pasipriešinimas įkainių kėlimui, tai jau rodo, jog miesto Savivaldybė eina netinkamu keliu.
„Matyt, per mažai žmonėms aiškinama, per mažai su jais diskutuojama“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, kuriama modernesne atliekų tvarkymo sistema, kai mažiau atliekų patenka į sąvartyną, yra brangesnė. Tačiau esą akivaizdu, kad artimiausią dešimtmetį atliekų tvarkymo paslaugos įkainiai, palyginti su vandens, šilumos ar elektros įkainiais, išliks mažiausi.
A. Petkus, komentuodamas gyventojų skundus, kad jie rūšiuoja, o retinti atliekų išvežimo grafiko negali, sakė, kad Savivaldybė atliekų išvežimo grafikus turėtų pagrįsti.
„Turėtų būti paskirti atsakingi asmenys, kurie kontroliuotų, kaip gyventojai užpildo konteinerius, ar jie iš tiesų rūšiuoja, ar jų konteineriai išvežami pustuščiai, ar ne. Pavyzdžiui, Alytaus regione, kur šiuolaikiška atliekų tvarkymo sistema gerokai pasistūmėjusi į priekį, gyventojams buvo išdalyti konteineriai atliekoms rūšiuoti, koreguojamas atliekų išvežimo grafikas“, – kalbėjo jis.
Inga SMALSKIENĖ
