Sinoptikams prognozuojant šiltą, pavasarišką žiemos pabaigą, gali lengviau atsikvėpti ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės. Pakankamai šilta žiema ir sparčiai artėjantis pavasaris leidžia sutaupyti: gyventojai mažiau moka už šildymą, o savivaldybės – mažiau kompensacijų. Tiesa, įtakos turi ir kiti faktoriai.
Kietojo kuro kompensacijų dydžiui orai neturi jokios įtakos, nes nustatyta tam tikra malkų norma vienam žmogui, pagal kurią skaičiuojama kompensacija.
Taupo pinigus
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad lėšas kompensacijoms gauna iš valstybės.
Nors palyginti nėra paprasta, nes skiriasi kompensacijų gavėjų skaičius, be to, svarbus ir kreipimosi dėl kompensacijų laikas, kiti ne ką mažiau svarbūs faktoriai, tačiau akivaizdu, kad esant mažesniems mokesčiams, prireikia ir mažiau lėšų kompensacijoms. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį, kai vidutinė oro temperatūra buvo teigiama, šildymo kompensacijoms prireikė apie 20 tūkst. litų mažiau nei užpernai tuo pačiu laiku.
Panevėžio rajone maždaug pusė gyventojų būstus šildosi kietuoju kuru, o pusė – centralizuotai. Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, kietojo kuro kompensacijoms mokėti orai neturi jokios įtakos. Yra nustatyta tam tikra norma malkų vienam žmogui. Šios kompensacijos skiriamos trims mėnesiams iki Naujųjų metų ir po Naujųjų metų – iki šildymo sezono pabaigos. Be to, tam, kad gautų kompensaciją, pavyzdžiui, ir už sausį, žmogus gali kreiptis ir vasarį. Tad įvertinti, kiek tiksliai prireikė kietojo kuro kompensacijų konkretų mėnesį, sunku. Šildymo kompensacijų praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, sumokėta beveik 23 procentais mažiau.
Pasak A. Paškevičienės, kadangi rajono Savivaldybė yra viena iš bandomųjų, vykdo savarankišką funkciją ir tiek pašalpas, tiek kompensacijas moka iš savo biudžeto.
„Šilta žiema palankiau. Mažiau sumokėjus kompensacijų, daugiau pinigų lieka kitoms reikmėms“, – sako vedėja.
Sausį šalčiau
Tačiau sausis nebuvo toks palankus, nes mėnuo buvo šaltesnis nei praėjusių metų gruodis ar lapkritis. Tad savivaldybėms prireikė ne tik daugiau lėšų kompensacijoms, bet ir gyventojai gavo didesnes šildymo sąskaitas. Tiesa, palyginti su praėjusių metų sausiu, jos vis tik mažesnės.
„Panevėžio energijos“ duomenimis, šių metų sausio mėnesio mokesčiai už šildymą miesto gyventojams buvo 18 procentų mažesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinė oro temperatūra sausį buvo 5,9 laipsnio šalčio, o 2013 metų sausį – 7 laipsniai šalčio. Palyginti su pernykščiu gruodžiu, temperatūros skirtumas dar didesnis – 2013 gruodį vidutinė oro temperatūra buvo 1,7 laipsnio šilumos.
Skelbiama, kad atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą ir vartojimo poreikius, vidutiniškai sausį šilumos suvartota 48 proc. daugiau nei gruodį. Daugiabučių namų gyventojai už vieno kvadratinio metro šildymą vidutiniškai mokės po 4,23 lito.
Kaip visada, mažiausiai už šildymą moka naujos statybos ir renovuotų namų gyventojai – už vieną kvadratinį metrą vidutiniškai po 2,69 Lt. Gyventojai, kurių namuose neatnaujinti (neautomatizuoti) šilumos punktai, už kvadratinio metro šildymą vidutiniškai moka 4,56 Lt. Standartinių senos statybos daugiabučių namų, kuriuose šilumos punktai automatizuoti, karštas vanduo ruošiamas bendro naudojimo individualiuose šilumokaičiuose namo rūsiuose, gyventojams vieno kvadratinio metro šildymas kainuoja vidutiniškai 4,43 lito.
Galutines išlaidas šildymui lemia individuali namo būklė, jo šilumos ūkio priežiūros kokybė, šilumos kiekio poreikis, todėl ir mokestis už šildymą kiekviename name skirtingas.
Daiva SAVICKIENĖ
