Ketvirtą kartą Panevėžyje surengta žiniasklaidos, verslo ir politikų diskusija. Šį kartą Panevėžio „Spaudos klubo“ renginyje, kuris vyko „Adax“ įmonėje, kalbėta apie tai, ką reikėtų nuveikti, kad mieste daugėtų investicijų, ir kokia iš to visiems būtų nauda.
Renginio kviestinė viešnia „Investuok Lietuvoje“ – tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros – generalinė direktorė Milda Dargužaitė pasidalino patirtimi su Panevėžio verslininkais, kaip jos vadovaujamai komandai sekasi pritraukti investuotojus į Lietuvą, kiek trunka paieškos, kas lemia, jog investuotojai pasirenka konkrečią šalį, kaip daroma įtaka sprendimams dėl vietos. Nuo 2008 metų iki 2013 metų daugiausia šalyje užsieniečiai investavo į gamybos įmones ir tai daug geresnis rezultatas, nei prieš 2008 metus, kai daugiausia investicijų – apie 50 procentų – teko pardavimo atstovybių kūrimui. Kitaip tariant, iki 2008 m. daugiausia užsieniečių stengėsi Lietuvoje parduoti, šiuo metu – gaminti ar steigti paslaugų centrus. Džiugina ir tai, kad vis daugiau šiomis investicijomis sukurtų prekių ar paslaugų yra eksportuojama. Visais laikais tarp investuotojų Lietuvoje dominavo skandinavai.
„Panevėžį matome kaip pramoninės gamybos centrą“, – renginyje akcentavo „Investuok Lietuvoje“ vadovė.
Konkurentė Lenkija
Lietuvai dėl investicijų neretai tenka konkuruoti su Lenkija, Čekija. Verslininkų manymu, Lietuvai, kaip mažai šaliai, reikėtų išskirtinės įstatymų bazės, kad būtų galima lengviau konkuruoti su Lenkija.
Pasak M. Dargužaitės, neretai verslas nerimauja dėl užsienio investicijų. Jos teigimu, kuo daugiau investicijų, tuo didesnės algos.
„Trumpalaikėje perspektyvoje verslas to bijo, bet tai priverčia konkuruoti ne žemesne darbo kaina, o kokybe“, – sako agentūros vadovė.
Ji paminėjo pavyzdį, kai Lietuvoje investavus stambiai kompanijai, IT sektoriuje algos pakilo 20 procentų ir, pasak M. Dargužaitės, dabar jos panašiai tiek pat atsilieka nuo Europos vidurkio. Jos manymu, lietuvių įmonės išmoko, ką reiškia dirbti pasaulinėje rinkoje.
„Investuok Lietuvoje“ agentūros vadovės M. Dargužaitės teigimu, renkantis šalį investicijoms tiek gamybininkams, tiek paslaugų teikėjams svarbiausias pagrindinis kriterijus, ar bus pakankamai reikalingos darbo jėgos ir ji bus tinkamos kvalifikacijos. Tačiau tik 10 proc. investuotojų sprendimams įtakos turi gyvenimo kokybė šalyje ar vietovėje, kurioje jie ketina kurti savo verslą.
Renginyje dalyvavę Panevėžio savivaldybės atstovai pranešime kalbėjo būtent apie tai – miesto tvarkymą.
Buvo pristatytos teritorijos, kurias numatoma tvarkyti 2014–2020 metais ir verslas kviečiamas aktyviai teikti savo siūlymus. Naujuoju ES paramos laikotarpiu daugiau dėmesio bus skiriama penkiems didmiesčiams, tarp jų ir Panevėžiui. Integruotos teritorinės investicijos bus skiriamos tam tikrai teritorijai. Panevėžyje ji numatoma palei Nevėžį nuo „Ekrano“ marių iki Berčiūnų. Rengiamasi sutvarkyti problemiškiausias vietas, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą, manoma, jog taip pagerės ir užimtumas. Iš viso numatyta trylika projektų, planuojama, kad iš Europos Sąjungos fondų iki 2020-ųjų metų Panevėžiui turėtų būti skirta apie 70 mln. litų.
Laisvoji ekonominė zona laukia investicijų
Verslininkams taip pat pristatytos investicijų galimybės Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje – kas planuojama, kokios galimybės, kita svarbi informacija. Diskutuodami apie naujos statybos gamyklas LEZ teritorijoje ir galimybę gamybai pritaikyti jau turimus senus gamybinius pastatus, verslininkai išsakė įvairias nuomones. Renginyje pasisakiusio neseniai įsteigtos bendrovės „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ direktoriaus Roko Krivonio teigimu, didesnė tikimybė, kad zonoje kursis nauji investuotojai, nes perkelti gamybą iš jau veikiančių gamyklų – neefektyvu. Žemės nuomos ar pastatų nuomos kainos nustatytos remiantis naujų pastatų statybos kainomis ir atsižvelgiant į situaciją nekilnojamojo turto rinkoje.
Planuojama, kad artimiausiu metu Panevėžio LEZ teritorijoje pradės kurtis pirmoji įmonė – tai panevėžiečiams gerai žinoma UAB „Devold“. Beveik 6,5 ha teritorijoje ketinama pastatyti naują gamybos pastatą ir padidinti gamybos apimtis, gerinti veiklos efektyvumą. Bendra šio projekto vertė – per 33,7 mln. Lt. Įmonė planuoja į naują pastatą perkelti jau esančias 260 darbo vietų, o per 3 metus papildomai sukurti iki 100 naujų darbo vietų.
Renginyje kalbėta ir apie planuojamą kitų sėkmingai dirbančių Panevėžio įmonių plėtrą, tačiau ne vienas verslininkas išsakė nuogąstavimą, kad miestas gražės, įmonės plėsis, bet iš kur paimsime žmonių, kurie dirbs ir ilsėsis mūsų mieste?
M. Dargužaitės teigimu, didžiausia bėda rengiant darbuotojus yra ta, kad neplanuojama, kiek ir kokių specialybių studentų reikės verslui, gamybai, paslaugų sektoriams. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, gamybai jau dabar reikia gerokai daugiau specialistų nei jų paruošiama ir ateityje tai gali stabdyti verslo plėtrą. Kaip verslas galėtų labiau bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, bus kalbamasi artimiausioje Panevėžio „Spaudos klubo“ diskusijoje.
Panevėžio „Spaudos klubas“ – tai apskritojo stalo renginiai, kurių tikslas skatinti verslo, politikos ir žiniasklaidos dialogą, dalintis naujienomis ir idėjomis bei prisidėti prie Panevėžio regiono plėtros.
Daiva SAVICKIENĖ






