Brangias malkas ir kitą nepigiai kainuojantį kietąjį kurą taupantys panevėžiečiai kaip alternatyvą naudoja senus drabužius, baldų drožlių plokštes, klijuotą fanerą, kitas atliekas ir net pabėgius.
Tai paaiškėjo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistams trečią mėnesį vykdant akciją „Kaminukas“, per kurią jie tikrina, kokiu kuru gyventojai šildo patalpas.
Kaip žinoma, oro užterštumą lemia teršalų kiekis, patenkantis į orą, ir meteorologinės sąlygos. Kai pučia silpnas vėjas, teršalai sklaidosi sunkiai, jų koncentracija ore didėja.
Vasario pirmąją savaitę Panevėžyje jau buvo užfiksuota padidėjusi oro tarša.
Aplinkosaugininkai pripažįsta: gyventojų skundai, jog smogą didina ir orą teršia įvairiomis atliekomis besišildantys asmenys, ne iš piršto laužti.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė
sako, kad patikrinimai buvo pradėti praėjusių metų pabaigoje ir tęsis dar visą kovą. Aplinkosaugininkai ir anksčiau šaltuoju metų laiku tikrindavo, kuo gyventojai šildosi būstus, tačiau tai darydavo epizodiškai. Ši akcija išskirtinė tuo, kad vyksta visoje Lietuvoje. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai bent kartą per savaitę važiuoja į reidus.
Pasak A. Plančiūnaitės, pagrindinis tokių patikrinimų tikslas – užkirsti kelią plačiai paplitusiam įpročiui deginti transporto priemonių alyvų atliekas, kurios yra labai toksiškos. Žinoma, kad naudotus automobilių tepalus šildyti patalpoms neretai naudoja automobilių servisai.
Laimė, Panevėžio mieste ir rajone nebuvo nustatyta nė vieno tokio atvejo. Tačiau mieste nustatyti keli atvejai, kai gyventojai patalpas šildėsi kitomis atliekomis, kurios degdamos skleidžia nuodingas medžiagas.
Atsipirko nedidelėmis baudomis
Per reidą aplinkosaugininkams Panevėžyje įkliuvo privataus namo savininkai, kurie šildėsi dėvėtais drabužiais. Aplinkosaugininkai patyrė, jog ne visi drabužius krosnyse deginantys žmonės supranta, jog nuodija save ir aplinkinius, nežino, kad deginami drabužiai gali išskirti toksines medžiagas.
A. Plančiūnaitės teigimu, tokie yra daugelis drabužių, ypač daug nuodingų medžiagų išskiria sintetiniai audiniai.
Vieno automobilių serviso darbuotojai patalpas šildė senomis dažytomis baldų drožlių plokštėmis,
individualioji įmonė nuo šalčio gynėsi klijuotos medienos fanera, kitos įmonės darbuotojai į savadarbę krosnį metė pabėgius.
Aplinkos apsaugos specialistų teigimu, mokslininkų nustatyta, kad deginant medžio drožlių plokštes, įvairias plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas išsiskiria daug nuodingų cheminių medžiagų.
Jų dar daugiau patenka į aplinką, jeigu krosnys yra netvarkingos, nevalomi dūmtraukiai.
Beje, gyventojai neretai piktinasi durpėmis būstus kūrenančiais kaimynais. Tačiau šis specifinį kvapą skleidžiantis kuras nėra draudžiamas.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atliekomis patalpas besišildžiusius gyventojus nubaudė piniginėmis baudomis nuo 50 iki 250 litų.
Statistika
Lietuvoje nuo akcijos pradžios iki vasario 11 dienos buvo atlikti 244 reidai, patikrintos 833 privačių ir juridinių asmenų valdos.
Iš viso nustatyti 108 pažeidimai, 84 iš jų yra oro taršos deginant atliekas pažeidimai, kitais atvejais nebuvo laikomasi atliekų tvarkymo reikalavimų. Pažeidėjams skirta per 9 tūkst. 600 litų baudų.
Inga SMALSKIENĖ
