Sekmadienį iš trispalvėmis pražydusios pilnutėlės „Cido“ arenos visai Lietuvai buvo transliuojama, kaip Panevėžys švenčia 96-ąjį valstybės gimtadienį. Nemokamas garsių atlikėjų koncertas į šventę pritraukė tūkstančius žiūrovų.
Švenčia vis daugiau žmonių
Dar valandai likus iki pusės dviejų – laiko, kai šventės rengėjai skelbė atidarysiantys duris, – link arenos pradėjo plūsti žmonės. Daugelis į Parko gatvėje esančią areną, kurioje telpa apie septynis tūkstančius žiūrovų, ėjo iš Laisvės aikštės, kur dalyvavo iškilmingame Vasario 16-osios minėjime. Per valstybines šventes, kai vidurdienį prie miesto Savivaldybės keliama trispalvė ir aidi šautuvų salvės, kartais ateina vos kelios dešimtys garbaus amžiaus žmonių. Šį kartą Lietuvos valstybės atkūrimo diena Panevėžyje buvo tikrai linksma ir spalvinga šventė – į aikštę susirinko šimtai žmonių, daug jaunimo.
Daug žmonių į Laisvės aikštėje vykusį minėjimą atsinešė nedideles trispalves. „Minties“ gimnazijos devintokės Gintarė Babaitytė ir Liveta Šinkūnaitė sakė girdėjusios pasakojimus, jog sovietmečiu į švenčių minėjimus buvo verčiama eiti prievarta, neatėjusiuosius garbinti valdžios bausdavo.
„Dabar jokios prievartos nėra. Esame laisvi ir patys renkamės, kur eiti, ką daryti. Čia atėjome todėl, kad ši šventė Lietuvai labai svarbi. Močiutė pasakojo, kad anksčiau ji buvo griežtai draudžiama, niekas negalėjo net prasitarti, kokia ji svarbi. Taip pat uždrausta ir trispalvė“, – pasakojo merginos, gimusios ir gyvenančios laisvoje Lietuvoje.
Tremtinys Stasys Strolia sakė ateinantis į aikštę per visas valstybines šventes, o Vasario 16-oji jam visais laikais buvo svarbi. „Minėdavau ją su tėvais vaikystėje, minėdavau ir į Irkutską ištremtas, ir į Lietuvą grįžęs, kai šventė uždrausta buvo. Dabar labai norėčiau, kad jauniems žmonėms ši diena nebūtų tiesiog proga švęsti, kad jie suprastų, kiek daug slypi šiuose žodžiuose „Valstybės atkūrimas“, – sakė buvęs tremtinys.
Judėjimo „Černobylis“ Panevėžio skyriaus pirmininkė Vida Trakelienė mena, kaip vaikystėje apie trispalvę, Vasario 16-ąją pasakoję tėvai griežtai perspėdavo jokiu būdu neprasitarti apie tai, jog žino šiuos dalykus. „Dabar esame laisvi ir gal jau pamiršome tą jausmą, kuris buvo apėmęs, kai trispalvė po ilgos pertraukos vėl suplevėsavo“, – sako moteris.
Demonstravo kultūringą elgesį
Po bendro himno giedojimo, iškilmingų kalbėtojų žodžių, trumpo koncerto ir į dangų kilusių trijų spalvų balionų žmonės dar nesiskirstė, bendravo, o tik paskui kas suko į kitus renginius, kas skubėjo į svarbiausiąjį – „Cido“ arenoje. Prie „Cido“ arenos šventės pradžios beveik valandą laukusi panevėžietė Irena tikino, jog čia atėjusi ne tik dėl garsių dainininkų koncerto. „Vasario 16-oji man labai svarbi šventė ir visada dalyvauju renginiuose, kuriuose juntama tautos vienybė, išreiškiama meilė tėvynei“, – sakė moteris.
Artėjant nustatytam laikui prie arenos jau buvo išsirikiavusi ilga, iki pat Nemuno gatvės nuvingiavusi žmonių eilė. Ir nors buvo nuogąstauta, kad į nemokamą koncertą susirinks būriai norinčiųjų kuo greičiau patekti į vidų, šį kartą panevėžiečiai vienas kito nestumdė, į vidų pečiais nesiveržė – tvarkingai ir kantriai laukė, kol durys bus atidarytos. Jos atsivėrė nustatytu laiku ir patys pirmieji šventės dalyviai tvarkingai suėjo į vidų.
Iki pat 15 valandos – šventės pradžios – žmonės pavieniui ir su šeimomis skubėjo į renginio vietą. Nors artėjant koncerto laikui vietų salėje liko vis mažiau, šį kartą visi norintieji klausytis šventino koncerto tilpo ir galėjo patogiai stebėti renginį sėdėdami.
Dar tūkstančiai panevėžiečių, o drauge su jais ir visos Lietuvos žiūrovai, tuo metu sėdėjo prie televizorių ekranų – prieš jų akis prabėgo visa renginio tiesioginė transliacija per LRT televiziją.
Kaip ir buvo žadėta, dainavo Merūnas Vitulskis, Kastytis Kerbedis, Ieva Norkutė, Jurga Šeduikytė, Jeronimas Milius, Giedrė Vokietytė, Karina Krysko ir kiti garsūs šalies atlikėjai. Renginio vedėjai Audrius Giržadas ir Eglė Kernagytė-Dambrauskė bei panevėžietis Dominykas Vaitiekūnas kalbino žinomus panevėžiečius bei renginio svečius.
Akcentas – jubiliejus
Prieš 90 metų, vasario 16-ąją, mūsų mieste buvo išleistas pirmasis periodinis leidinys apie Panevėžį lietuvių kalba, išlikęs ir iki šių dienų, jis dabar yra trečias seniausias Lietuvos periodinis leidinys. Ši minėtina data tapo renginio pradžios akcentu. „Nors sekmadieniais Lietuvoje spauda nėra leidžiama, mes pasistengėme ir jubiliejaus proga padovanojome visiems renginio dalyviams specialų jubiliejinį „Panevėžio balso“ numerį, kuris, tikimės, pradžiugino panevėžiečius valstybės atkūrimo šventės proga“, – pasidžiaugė dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ vyriausioji redaktorė Brigita Sabaliauskaitė. Beveik vienmetis su atkurta Lietuvos valstybe „Panevėžio balsas“ visais laikais pasakojo panevėžiečiams apie aktualius įvykius, įdomius žmones, naujoves ir permainas. Nuo pernai ilgą laiką dienraščiu buvęs „Panevėžio balsas“ tapo pirmadieniais leidžiamu savaitraščiu.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
J. Markevičiaus nuotr.
