Kai jaučiame, kad organizmas ima veikti kažkaip ne taip, dažnai neatsisakome išgerti vieną kitą tabletę. O ir situacija, kai vaistai bei papildai perkami tiesiog pagal sąrašą, kaip kokie kasdieniniai produktai, jau nieko nebestebina. Bet ar masiškas preparatų vartojimas duoda naudos?
Tyrimais įrodyta, kad tuo pačiu metu vartojant tris skirtingus gydomuosius preparatus, pašalinių poveikių galima tikėtis 18 proc. atvejų, o vartojant šešis – tokia liūdna tikimybė išauga iki 80 proc. Jei gydotės septyniomis ir daugiau skirtingomis priemonėmis, tai organizmas paprasčiausiai jų nepasisavina.
Vaistų nesuderinamumas
Apie polinkį gydytis savarankiškai būtų galima šnekėti daug. Tikriausiai kiekvienas vaistus geriantis žmogus tiki, kad jie padės įveikti ligą. Deja, rezultatai toli gražu ne visada tenkina, ir kalti dėl to kartais būna ne vaistų gamintojai, o patys vartotojai, vartojantys vienu metu per daug įvairių vaistinių preparatų, tablečių ir lašų…
Taip kasdieniame mūsų gyvenime nutinka labai dažnai. Paimkime paprastą pavyzdį: ginekologas jums išrašė vaistų nuo infekcijos. Viskas lyg ir gerai – vartojate juos taip, kaip nurodyta, pašalinio poveikio nėra.
Staiga jūs peršąlate – prasideda sloga, gerklės skausmai ir kosulys, pakyla temperatūra arba kraujospūdis. Tikriausiai nepameluosime pasakę, kad pirmiausiai tokiu atveju daugelis iš mūsų bando gydytis savarankiškai: išsitraukia namų vaistinėlę ir susiranda kokių nors tinkamesnių tablečių simptomams gydyti.
Kas vyksta? Geriate vaistus, o jie nepadeda – urogenitalinė infekcija nepraeina, gerklės skausmas vis dar toks pat intensyvus ir varginantis, kraujospūdis nekrinta. Kodėl? Tiesiog vienas vaistinis preparatas slopina kito efektyvumą. Jeigu pamėgintume įsivaizduoti blogesnį galimą scenarijų, tikėtina, kad atsiras dar daugiau sveikatos ir savijautos problemų.
Pašalinio poveikio tikimybė
Vaistų poveikis organizmui – gana individualus dalykas. Jeigu žmogus vartoja keletą preparatų iš karto, vaistai ima dalyvauti sudėtingose organizmo cheminėse reakcijose.
Vieni preparatai gali sustiprinti kitų poveikį, o dar kiti – slopinti, tad tai tampa tik laiko ir pinigų švaistymu, be to, neretai dar ir pakenkiama sveikatai.
Tyrimais įrodyta, kad tuo pačiu metu vartojant tris skirtingus gydomuosius preparatus, pašalinių poveikių galima tikėtis 18 proc. atvejų, o vartojant šešis – tokia liūdna tikimybė išauga iki 80 proc.
Jei gydotės septyniomis ir daugiau skirtingomis priemonėmis, tai organizmas paprasčiausiai jų nepasisavina. Be to, rizika, kad tie preparatai vienas kitam trukdys, ar veiks tarpusavyje nenuspėjamai ir sukels šalutinius efektus, yra beveik šimtaprocentinė. Ir pasekmės gali būti daug rimtesnės nei pykinimas, niežėjimas ir galvos skausmas.
Savarankiškas vaistų pasirinkimas labai apsunkina situaciją. Juk jei gydytojas žino, kokio preparato negalima vartoti kartu su kitu vaistu, tai mes, ateidami į vaistinę, vargu ar apie tai nors kiek nutuokiame.
Žinoma, apie skirtingų vaistų nesuderinamumą rašoma jų vartojimo instrukcijose, bet padėję ranką ant širdies prisipažinkime, kas iš mūsų kada nors skaitėme šį punktą?
Trumpiau tariant, frazė ant preparato dėžutės: „parduodama pagal gydytojo receptą“, turi prasmę, net jei vaistą jums ir taip parduos. O ir lankydamiesi pas šeimos gydytoją nepamirškite pasakyti, kokius vaistus jūs jau vartojate ar vartojote savarankiškai.
Trukdo vienas kitam
Dažnai persistengiama ir su maisto papildais, kurie tarsi turėtų pašalinti kone visus varginančius negalavimus. Mūsų organizme karaliauja penkiolika gyvybiškai būtinų mikro- ir makroelementų: cinkas, kalis, kalcis, magnis, varis, geležis, manganas ir kt. Tarp jų yra glaudūs tarpusavio ryšiai, t. y. jie veikia vienas kito pasisavinimo bei pasiskirstymo procesus.
Vartojant kompleksinius preparatus jūs galite padidinti svarbaus cheminio elemento deficitą. Pavyzdžiui, kalcis trukdys pasisavinti cinką, manganą bei fosforą. Cinko preparatai trukdys jūsų kūne nusėsti geležiai bei variui.
Neviršykite paros normos
Mikroelementų deficitas tikrai gali nulemti įvairius organizmo sutrikimus, tačiau tą patį galėtume pasakyti ir apie jų perteklių. Visų pirma, ką turėtumėte padaryti prieš imantis savavališko sveikatos gerinimo, tai apsilankyti pas gydytoją, aptarti savo negalavimus, gyvenimo būdą, mitybą, dienos ritmą ir pasidaryti tyrimą, kuris padės nustatyti tam tikrų elementų kiekį jūsų organizme.
Žinoma, jog lėtinio nuovargio sindromą gali sukelti kadmio, švino perteklius. Disbakteriozės priežastis gali būti geležies, kobalto, cinko, magnio, seleno, mangano, chromo perteklius.
Kepenų ligoms atsirasti įtakos turi per didelė vario, arseno, geležies, kadmio, švino koncentracija.
Bene populiariausi ir perkamiausi tie preparatai, kurių sudėtyje yra magnio, cinko, geležies, kalcio. Tačiau šių elementų paros norma turi būti skrupulingai skaičiuojama.
Pavyzdžiui, magnio paros norma 500–750 mg, kalcio – 600–1000 mg, cinko – 3–15mg. Vadinasi, jos viršyti nevalia, nes kartais jūsų siekis susigrąžinti sveikatą vartojant didelį kiekį tam tikrų elementų gali tik dar labiau ją pabloginti.
Jei namų vaistinėlėje pasiliksime preparatus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, bandymas pagyti gali tapti tikru išbandymu. Paskutinę preparato galiojimo dieną gamintojai pažymi ne todėl, kad jiems patinka štampuoti skaičius, o todėl, kad laikant vaistus juose vyksta lėtos cheminės reakcijos, kurių metu gaminasi kenksmingos medžiagos. Taigi nebegaliojanti tabletė tikrai nepadės, o tik sukels dar rimtesnių negalavimų.
Parengė K. JUŠKAITĖ
