Partijos suvažiavime socialdemokratai jokių netikėtumų nepateikė. Kandidatu į prezidentus bus Zigmantas Balčytis, o Algirdas Butkevičius ramiai tęs premjero darbus. Tai racionalus sprendimas, nes svarbiausi išbandymai laukia po rinkimų.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) tvirtina labai rimtai žiūrinti į prezidento rinkimus, tačiau kol kas niekas tuo netiki. Rimtai ji žiūri į Europos Parlamento (EP) rinkimus. Tai galima suprasti žvilgtelėjus į LSDP patvirtintą kandidatų į EP sąrašą. Jame – ne tik dabartiniai socialdemokratų europarlamentarai, bet ir pora ministrų (Juozas Olekas ir Juozas Bernatonis), taip pat tokie „sunkiasvoriai“ Seimo nariai kaip Gediminas Kirkilas, Algirdas Sysas ar Irena Šiaulienė. Kitaip tariant, į šiuos rinkimus LSDP siunčia stipriausią rinktinę.
Nesvarbu, kad kai kurie kandidatai greičiausiai nepasiims EP mandato. Socialdemokratai jau patyrė, kad būti sąžiningiems per rinkimus neapsimoka. Gera pamoka buvo 2011 m. savivaldybių rinkimai, kuriuose Vilniaus mieste LSDP gavo tik 7 proc. balsų ir 5 mandatus. Tuomet partijos lyderis A. Butkevičius pyko, kad nebuvo pasirinkta tinkama strategija – populiariausi nariai nedalyvavo rinkimuose, nevedė sąrašo kaip populistinės partijos. Supratę, kad sąžiningumo rinkėjai nevertina, LSDP į EP rinkimus siunčia svarbiausius politinius lyderius.
Socialdemokratų vedliai ir pats Z. Balčytis jau ne kartą sulaukė klausimų, ar jis neblefuoja, ar tikrai nuoširdžiai sieks prezidento posto. Tokia diskusija Z. Balčyčiui trukdo save pateikti kaip tikrą kandidatą, kuris nori laimėti rinkimus.
„Socialdemokratai nelabai turi pasirinkimo – rinkimų į EP sąrašui reikia ryškesnio politiko, kuris kandidatus galėtų vesti. Z. Balčytis, tapęs labiau matomas dėl prezidento rinkimų, tam gerai tinka, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis. – Manau, kad Z. Balčyčiui būti rimtai traktuojamam kaip kandidatui į prezidentus pastaruoju metu labiau trukdė socialdemokratų gręžiojimasis į A. Butkevičių.“ Bandymai prišnekinti A. Butkevičių dalyvauti prezidento rinkimuose primena legendinį žurnalisto interviu su Arvydu Saboniu, kurio vis klausia: „O tai gal vis dėlto išbėgsi į aikštelę?“
Susitaikymas su tuo, kad nelaimės šių prezidento rinkimų, gali būti svarbus LSDP ateities galimybėms. Pats premjeras renkasi racionalų variantą. „Socialdemokratai taip dėliodami šiuos rinkimus išsaugo A. Butkevičių: yra galimybė, kad jis nesėkmingai sudalyvavęs prezidento rinkimuose įgytų pralaimėtojo etiketę“, – dėstė M. Jastramskis. Partijos lyderio nesėkmė galėtų sumažinti premjero autoritetą ir tarp koalicijos partnerių. Tai apsunkintų galimybes socialdemokratams prilaikyti su vis kokia nors nauja populistine idėja išsišokančius partnerius ir įgyvendinti svarbiausius šios Vyriausybės uždavinius. Euro įvedimas, suskystintųjų dujų terminalas ar pagaliau koks nors aiškus sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės projekto taps rimtais išbandymais Vyriausybei 2015-aisiais. Būtent nuo ekonomikos ir politikos situacijos 2015 m. gali priklausyti, ar socialdemokratai 2016 m. Seimo rinkimus pasitiks pakelta galva.
Todėl A. Butkevičiaus sprendimas šių metų rinkimų partiją sužaisti su mažesniais statymais yra apgalvotas ir racionalus. Didysis žaidimas prasidės po prezidento ir EP rinkimų. Ir jei LSDP nori jį sėkmingai užbaigti, nederėtų abejoti vadovo autoritetu ar ieškoti jam pamainos. Z. Balčytį išstumti į priešakines pozicijas naudinga bemaž visai LSDP, išskyrus nebent patį kandidatą. Jei jo rezultatai smarkiai nuviltų, Z. Balčytis prarastų ir savo kaip galimo A. Butkevičiaus įpėdinio perspektyvas.
