Rožyno progimnazijoje vietos bendruomenės kalbėjosi apie problemas, pasiekimus, planus ir ateities perspektyvas. Čia į konferenciją „Ką mes žinome vieni apie kitus: bendruomenės, problemos, sprendimai“ susirinko kaimynai, mikrorajone esančių įstaigų atstovai, svečiai iš kitų miestų.
Sukvietė pokalbio
Pasak Rožyno progimnazijos direktorės Aidos Adiklienės, norėta sukviesti į būrį viso mikrorajono bendruomenes, pasitarti, pasikalbėti apie tai, kaip gyvenama, kas nuveikta.
„Rožyno mikrorajonas fantastiškas, jame daug darbščių žmonių. Jie patys statėsi namus, už savo pinigus tiesė gatves, dujotiekius, vandentiekį. Galbūt todėl gyventojai tokie bendruomeniški“, – sako A. Adiklienė.
Čia veikiančios bendruomenės labai aktyvios. A. Adiklienės teigimu, šis miesto pakraštys gyvena kiek kitaip. Dar statant mikrorajoną teko veikti bendruomeniškai, nes kitaip nebuvo įmanoma ką nors padaryti.
Per konferenciją pasidalyta su kitų miestų bendruomenėmis patirtimi, išgirsta jų pasiūlymų.
Rožyno ir Šiaurinės vietos bendruomenių tarybos pirmininkė Romalda Šerplienė sako, kad norėta kuo išsamiau supažindinti su bendruomenių veikla.
„Norime, kad kaimynas pažintų kaimyną“, – tvirtina ji.
Pirmininkės manymu, bendruomenėms reikia kartu spręsti problemas, nelaukti, kol kas nors kitas tai padarys.
Laukia ES parama
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininko Arimanto Račkausko teigimu, kaimo bendruomenių suburtos vietos veiklos grupės realizuoja sumanymus, gauna konkrečią paramą iš Europos Sąjungos.
Miesto bendruomenėms panašių programų iki šiol nebuvo. Tad šiuo atžvilgiu atsiliekama nuo kaimo. Miestuose dar tik žengiama šia linkme.
Nauju finansiniu laikotarpiu, 2014–2020 metais, jau numatoma ES parama su tam tikromis sąlygomis ir miestų bendruomenėms. Pati finansavimo politika bus kita, nei dabar yra kaime.
Pasak A. Račkausko, naujoji programa tik pradedama, tad Vietos bendruomenių organizacijų sąjungos uždavinys – sutelkti žmones, išaiškinti, kaip viskas vyks. Jo tikinimu, labai svarbu glaudus ryšys su savivaldybių tarybomis ir administracija.
Pirmininko manymu, Panevėžio situacija nebloga, tačiau norėtųsi, kad ir miesto valdžia daugiau bendradarbiautų su bendruomenėmis, vyktų glaudesnis dialogas.
Kaimo bendruomenes globoja Žemės ūkio ministerija, o miesto bendruomenes globos Vidaus reikalų ministerija (VRM). VRM Regioninės politikos departamento Regioninės plėtros strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis sako, kad nauja iniciatyva atėjo iš ES.
Naujoji programa bus panaši į „Leader“ programą kaime. Jo manymu, natūralu, kad jos teikiami privalumai persikėlė ir į miestus.
Tiesa, infrastruktūrai pinigai nebus skirti, nes tai labai brangu. Tokiais dalykais turėtų pasirūpinti pačios savivaldybės. Lėšos bus naudojamos užimtumui skatinti, socialinei atskirčiai mažinti ir panašiems dalykams.
Kita vertus, pasak G. Česonio, finansuoti bus galima daug ką – priklausys nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Pavyzdžiui, sugalvos bendruomenė įsteigti jaunimo centrą.
Rožyno progimnazijos direktorės A. Adiklienės teigimu, tokia informacija buvo labai naudinga bendruomenėms.
„Išgirdome daug naujo. Sudėlioti akcentai, į ką reikės atkreipti dėmesį, kam tie pinigai bus skirti“, – sako ji.
Daiva SAVICKIENĖ
