Valstybinė ligonių kasa praneša, kad išlaidos už lietuviams užsienyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą pernai šoktelėjo beveik dvigubai. Vadinasi, praėjusiais metais nuvykę į svetimas šalis tautiečiai du kartus dažniau patekdavo į įvairias bėdas – susirgdavo, susižalodavo ar būdavo sužalojami ir be medikų pagalbos išsiversti negalėjo.
Sumokėjo milijonus
Tiems, kurie drausti ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę, buvo paprasčiau – užsienyje medikai skubiąją pagalbą teikė nemokamai. Pinigus už paslaugas jiems pervedė Valstybinė ligonių kasa.
Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės teigimu, pernai už būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungos šalyse iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto teko sumokėti apie 22,7 milijono litų. Dar per 7 milijonus išleista medicinos pagalbai, suteiktai apdraustiesiems, persikėlusiems gyventi į kitas ES šalis, taip pat išvykusiems į šias šalis konsultuotis ar gydytis.
Išlaidas kompensuoja
„Draudimo korteles turėjusiems žmonėms nereikėjo niekur kreiptis, pinigus už jiems suteiktas medicinos paslaugas pervedė Valstybinė ligonių kasa“, – sako Panevėžio teritorinės ligonių kasos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laura Nakrošienė.
Į teritorines ligonių kasas reikia kreiptis tiems, kurie užsienyje susirgę ar susižaloję neturėjo Europos draudimo kortelės ir jiems už medikų paslaugas teko mokėti iš savo kišenės. Jeigu asmenys Lietuvoje drausti sveikatos draudimu, jiems būtinosios pagalbos išlaidos gali būti kompensuotos. Nedraustiesiems už gydymą tenka mokėti patiems, iš jų nepriimami prašymai kompensacijoms.
Į Panevėžio teritorinę ligonių kasą praėjusiais metais dėl gydymo išlaidų užsienyje kompensavimo kreipėsi 63 asmenys. Pasak L. Nakrošienės, patikrinus situacijas ir gavus atsakymus iš užsienio valstybių, 18 iš jų išlaidos nebuvo kompensuotos, o kitiems išmokėta iš viso 15 423 litai.
2012 metais kompensavimo išlaidos buvo mažesnės – 9 tūkstančiai litų.
Daugiausia Vokietijoje
Kasmet tenka nemažai sumokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Vokietijoje – pernai net 37,6 procento visų išlaidų. 14,4 proc. visų išlaidų skirta už apdraustųjų gydymą Prancūzijoje, 10,8 proc. – už gydymą Norvegijoje, 9,3 proc. – Švedijoje, apie 5 proc. – Ispanijoje.
Lietuvoje viešintys ES šalių apdraustieji taip pat turi teisę gauti būtinosios medicinos paslaugas šalies gydymo įstaigose.
2013 metais šalies sveikatos priežiūros įstaigos užsieniečiams suteikė 7,3 milijono litų vertės paslaugų. Už jas atsiskaityta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Valstybinė ligonių kasa kreipsis į tų šalių sveikatos draudimo įstaigas dėl tų išlaidų kompensavimo.
Kasmet vis daugiau keliaujančiųjų pasinaudoja būtinosios medicinos pagalbos paslaugomis užsienyje, todėl šioms reikmėms prireikia atitinkamai didesnės sumos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pernai, palyginant su 2012-aisiais, išlaidos už šalies gyventojams suteiktą būtinąją medicinos pagalbą šoktelėjo beveik dvigubai.
Specialistų nuomone, tokią situaciją lėmė gyventojų migracija, populiarėjančios trumpalaikės kelionės, be to, daugėja studijuojančiųjų ES šalyse.
***
Kortelė tik draustiesiems
Prieš išvykstant iš Lietuvos rekomenduojame pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, ją nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos.
2013 metais šalyje išduota daugiau kaip 165 tūkstančiai Europos sveikatos draudimo kortelių. Tokią turintis asmuo gali jaustis saugus, jei per viešnagę susirgtų.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa praėjusiais metais išdavė beveik 21 tūkstantį Europos sveikatos draudimo kortelių, 2012-aisiais – 17 tūkstančių.
Kortelės trumpiausiai galioja bedarbiams – 2 mėnesius, ilgiausiai pensininkams ir vaikams – 6 metus. Darbingo amžiaus draustiems žmonėms jos dažniausiai išduodamos dvejiems metams.
Ši kortelė negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimo, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, nepriklausančią valstybinei tos šalies sveikatos sistemai.
Kortelė neužtikrina paciento priemokų, mokesčių ir transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje jam tenka vykti namo.
Kiekvienas gaunantis tokią kortelę pasirašytinai įsipareigoja jos nenaudoti, jei taptų neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Jei žmogus ES šalyse vis dėlto neteisėtai pasinaudotų minėta kortele, turėtų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
