JAV politinis susiskaldymas turi reikšmingų socialinių padarinių
Kaip rodo apklausos, amerikiečiai nusprendė gyvenantys Italijoje: juos varžo nesąžiningi vadovai ir korupcija taip paplitusi, kad svetimais galėtų pasitikėti tik kvailiai.
Niūrios išvados veja viena kitą. Daugelis amerikiečių prezidento Baracko Obamos nebelaiko sąžiningu. Pusė mano, kad siekdamas pritarimo „Obamacare“ sveikatos priežiūros įstatymui jis „sąmoningai melavo“. Mažiau nei vienas iš penkių tiki, kad vyriausybė Vašingtone visada arba beveik visada priims teisingus sprendimus. Pasitikėjimas Kongresu nusirito į rekordines žemumas: JAV, kaip Italijoje ir Graikijoje, tik vienas iš dešimties rinkėjų sako pasikliaująs šalies parlamentu. Beveik neįtikimi milžiniškos apklausos, kurią šią vasarą 107 valstybėse atliko korupciją stebinti „Transparency International“, rezultatai: amerikiečiai dažniau nei italai sako, kad, jų manymu, policija, verslas ir žiniasklaida yra „korumpuoti arba nepaprastai korumpuoti“.
Be to, amerikiečiai atsigręžė vienas prieš kitą. Nuo 1972 m. vykdomas visuotinis socialinis tyrimas klausia, ar galima pasitikėti dauguma žmonių, o gal kasdieniame gyvenime „atsargumo niekada nebus per daug“? Prieš keturis dešimtmečius amerikiečiai buvo pasiskirstę tolygiai. Šiandien beveik du trečdaliai sako, kad kitais pasitikėti negalima, ir tai rekordiškai didelė dalis. Neseniai „Associated Press“ bandė visuotinio socialinio tyrimo duomenis papildyti kontekstu ir teiravosi, ar amerikiečiai pasitiki ne namų aplinkoje sutinkamais žmonėmis arba darbuotojais, kurie parduotuvėse braukia jų mokėjimo korteles. Dauguma atsakė „ne“.
Spaudoje mirga antraštės apie JAV apėmusią pasitikėjimo krizę. Tai pernelyg skubotos išvados. Šio straipsnio autorius ne vienus metus praleido Azijoje, Europoje ir ruošė reportažus iš šalių, kurias kamuoja oficiali korupcija ir pasitikėjimo nepažįstamais žmonėmis stoka. JAV visuomenė ne tokia.
Tikrose nepasitikėjimo visuomenėse įtarumas žlugdo gyvenimus ir pančioja ūkius. Kinijoje net prakutę miestiečiai nepasikliauja verslu ir valdžia, nuolat nerimauja dėl maisto, kurį perka, ir oro, kuriuo kvėpuoja. Tačiau tie patys prakutę kinai beveik nepasitiki ir vargšais. Vieni kitus ragindavo niekuomet avarijos vietoje nevaidinti gerojo samariečio ir tvirtino, kad bet kuris sustojęs padėti turtingas žmogus bus apkaltintas aukos sužalojimu ir iš jo bus reikalaujama kompensacijos.
JAV turi rimtų bėdų. Kongresas metus praleido nevaisingai, o kaip vienas blogiausių momentų išskiriamas federalinės vyriausybės darbo sustabdymas. JAV vidaus mokesčių tarnyba pripažino ypač priekabiai tikrinusi Arbatėlės judėjimą ir kitas politines grupes, tad įsiutino konservatorius. Tačiau akys atsiveria šiuos nemalonius įvykius palyginant su Italija, kur turtingiausias šalies žiniasklaidos magnatas ir buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi pripažintas kaltas dėl mokestinio sukčiavo, mokėjimo nepilnametei prostitutei ir piktnaudžiavimo valdžia.
Tikrose nepasitikėjimo šalyse mokesčius slėpti atrodo natūralu: kai sukčiauja viršūnės, tik naivuoliai laikosi taisyklių. Bet JAV beveik nėra ženklų, kad tokia veikla populiarėtų. Mokesčių tarnybai atlikus naujausią „mokesčių atotrūkio“ vertinimą nenustatyta, kad būtų reikšmingiau sumenkusi sava valia ir laiku pervedama mokesčių dalis. Be to, amerikiečiams negresia didžiulis pavojus būti apsuktiems kasdieniame gyvenime. Naujausias Federalinės prekybos komisijos atliktas vartotojų apgaudinėjimo tyrimas atskleidė, kad aferų paplitimas sumažėjo. Daugėja sukčiavimo mokėjimo kortelėmis atvejų, bet proporcingai augant tokių kortelių naudojimui, kaip teigia sukčiavimo rizikos valdymo sprendimus siūlanti bendrovė FICO: nesąžiningi parduotuvių darbuotojai susiję tik su „procentu nuo procento“ sandorių.
Tai nepateisina pernelyg geros nuomonės apie save. Amerikiečiai pavojingai įpykę. Bet, išreikšdami itališko lygio nepasitikėjimą valdžia arba visus be išimties tėvynainius kaltindami sukčiavimu, jie prasilenkia su realybe. Štai teorija: iš tiesų gyventojai atskleidžia, kaip smarkiai jie susiskaldę. Peržvelkite antraštes, kad „pusė amerikiečių“ mano tą ar aną, ir pastebėsite reikšmingą pasidalijimą pagal partijas arba demografines grupes. Prisiminkime apklausos rezultatus, kad, pusės rinkėjų manymu, B. Obama melu pasiekė tikslą patvirtinti sveikatos priežiūros planą. Atidesnis žvilgsnis atskleis, kad jis prisimelavo aštuonių iš dešimties respublikonų manymu, bet tokios pat nuomonės laikosi mažiau nei vienas iš keturių demokratų. Kalbant apie garsiuosius bendrojo socialinio tyrimo skaičius, rodančius amerikiečių tarpusavio pasitikėjimo lygį, jie slepia didžiulį rasinį atotrūkį: ištisus dešimtmečius apie 80 proc. juodaodžių amerikiečių nuolat sakydavo, kad dauguma žmonių pasitikėti negalima. Anot tyrimui vadovaujančio Tomo Smitho, pastarojo meto pasitikėjimo nuosmukis susijęs su nepatiklesniais tampančiais baltaisiais. Tai paaiškinti nelengva, bet per tą patį laikotarpį visuomenėje atsirado daugiau bejausmio abejingumo ir ekonominės nelygybės.
Vienas pirmųjų „socialinio kapitalo“ tyrinėtojų Robertas Putnamas iš Harvardo universiteto tvirtina, kad amerikiečių pasitikėjimas vienam kitu nuolat smuko nuo pat vadinamųjų auksinių laikų po Antrojo pasaulinio karo, kai pilietinis aktyvumas ir kaimynus siejantis bendruomenės jausmas buvo stipriausias.
Pokario metais pasitikėjimas įstaigomis kilo ir smuko, priklausomai nuo išorinių įvykių. Jis smigo žemyn po Votergeito skandalo ir įsivyravus recesijai. Bet atrodo, kad vyksta šis tas naujo. Prieš vyriausybę nukreiptas cinizmas veši iš visuomenę dalijančių prarajų.
Anot konservatorių, demokratai socialine parama perka balsus
Žvilgtelėkime į „Obamacare“ krizę. Pamirškite sujudimą dėl to, koks bevertis programos tinklalapis, juk tai galima pataisyti. Prezidentui galvos skausmą kelia rinkėjų nuomonė, esą jo planas tėra socialinė parama skurstantiems, o ne geresnis būdas teikti medicinos paslaugas. Tai apnuogina nemalonų nesutarimą. Kaip rodo „National Journal“ apklausa, dauguma baltųjų mano, kad šis įstatymas pablogins jų gyvenimą, o dauguma ne baltųjų įsitikinę, kad jis padės tokiems žmonėms kaip jie. Nuomonė atitinka rimtą per pastaruosius 15 metų įvykusį pokytį – konservatorių parama valstybiniams apsaugos tinklams sumenko.
Būtent tai tikroji JAV pasitikėjimo problema. Šaliai gresia abipusio apmaudo krizė, maskuojama bendro šalies dvasinių nuotaikų nuosmukio. Kategoriškai pasidaliję rinkėjai bauginamai nusiteikę tikėti, kad varžovai rezga šį tą negero arba gauna daugiau, nei priklauso. Apklausų, kurios JAV rodo kaip korupcijos irštvą, nereikia vertinti tiesiogine prasme. Tai perspėjimas. Šalis nėra nepasitikėjimo visuomenė, tačiau rizikuoja tokia tapti.
