Ko verti Panevėžio Garbės piliečio rinkimai, jei per mažiau nei pusmetį jau dėl antro kandidato į garbingiausiųjų plejadą užverda visai negarbingos politinės aistros? Gruodžio pabaigoje mero Vitalijaus Satkevičiaus vadovaujamai komisijai nusprendus šiais metais Garbės piliečio vardą suteikti ilgamečiam Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkui Broniui Kačkui, jo kandidatūrą pasiūlę socialdemokratai nebėra tikri, ar vasarį numatytos iškilmės dar įvyks.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Regina Eitmonė suskaičiavusi, kad miesto Taryboje B. Kačkaus kandidatūrą palaikytų vos 15-iolika iš 31-o politiko. Rizikuoti pažeminti užuot pagerbę vasarį 85 m. sukaktį pasitiksiantį kandidatą socialdemokratai nelinkę.
Pasak R. Eitmonės, vienam iš socialdemokratų pavesta pasikalbėti su visomis miesto Tarybos frakcijomis.
„Tik tuomet, jei bus užtikrintas daugumos palaikymas, klausimas dėl B. Kačkaus bus oficialiai teikiamas Tarybai, kad žmogus nebūtų įžeistas ar pažemintas. Iš to, kas dabar girdėti, sunku pasakyti, kaip balsuotų politikai“, – „Sekundei“ teigė vicemerė.
Nors siūlymas B. Kačkų paskelbti Panevėžio Garbės piliečiu sulaukė itin prieštaringų vertinimų, socialdemokratai šios idėjos neatsisako. Tačiau dėl ilgiausiai, nuo 1963 m. iki 1987-ųjų, Panevėžiui vadovavusio B. Kačkaus kandidatūros nesutaria ne tik opozicijoje, bet ir valdančiojoje daugumoje esančios partijos.
Rankų vieningai nekels
Tris vietas miesto Taryboje užimanti Darbo partija kitą savaitę tarsis, ar palaikyti B. Kačkų. Vis dėlto „darbietis“ Alfonsas Petrauskas mano, kad su kolegomis veikiausiai balsuos prieš.
„Jis gerai vadovavo Panevėžiui, bet yra dokumentas, liudijantis, kad jo pasirašytu potvarkiu buvo sunaikintos žydų kapinės Vasario 16-osios g.“, – motyvavo A. Petrauskas.
Nepartinius Tarybos narius Viktorą Trofimovą, Mantą Leliuką ir Tadą Labutį vienijanti frakcija „Vieningas Panevėžys“ nusiteikusi palaikyti B. Kačkų, bet iš kandidatus į garbės piliečius vertinančios komisijos pirmininko kėdės nuversti V. Satkevičių. Tarybos nariams atrodo absurdiška, kad Panevėžio garbingiausius žmones renka politikų būrys, vadovaujamas korupcija įtariamo mero.
Kaip balsuos, neapsisprendę „tvarkiečiai“, bet jų frakcijos seniūnas Sigitas Činga ragina B. Kačkaus kandidatūros nebeteikti, jei dėl to balsuosianti Taryba nėra vieningos nuomonės.
„Garbės piliečiu turi būti žmogus, kuris visiems tinkamas. Skaičiuoti, kad kaip nors būtų surinkta reikalingų 16-iolika balsų, sumenkintų ir rinkimus, ir patį kandidatą“, – įsitikinęs „tvarkietis“.
Konservatoriai stoja prieš
Jau dabar aišku, kad B. Kačkaus kandidatūra tikrai nebus tinkama visiems politikams.
Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Vidmantas Baltramiejūnas neslepia, kad dešinieji jos nepalaikys. Anot jo, partija rekomenduoja aštuoniems savo atstovams Panevėžio taryboje balsuoti prieš.
„Lietuva ilgai siekė atsiskirti nuo sovietinių laikų struktūros, kol tą padarė. Tarnavusiųjų to meto struktūroje netinka dabar skelbti garbės piliečiais“, – partijos pozicijos laikosi V. Baltramiejūnas.
Konservatorius Tarybos narys ir istorikas Juozas Brazauskas buvo vienas pirmųjų, pareiškusių, kad B. Kačkų apdovanojus už sovietinius nuopelnus bus padaryta klaida.
J. Brazauskas neprieštarauja, kad daugiau nei 20 metų Panevėžiui vadovavęs žmogus miestui padarė daug gero, tačiau, pasak istoriko, už tai B. Kačkus jau pagerbtas – dar sovietmečiu įvertintas ordinais ir medaliais. Istorikas tvirtina žinantis ir daugiau priežasčių, dėl ko netinka B. Kačkaus rinkti Garbės piliečiu.
„Egzistuoja istorinė medžiaga, kuri neviešinama. Ji liudija, kad tokie žmonės į garbę neturėtų pretenduoti“, – tvirtina J. Brazauskas.
Istorikas tvirtina nesąs nusiteikęs prieš patį B. Kačkų, tik negalintis suprasti jį pasiūliusiųjų.
„B. Kačkus neturi jokių nuopelnų naujai Lietuvai, kad būtų galima pripažinti Garbės piliečiu. Problema ne jis, o tie, kurie jo kandidatūrą kelia. Žmogus pakištas po politikų giljotina“, – kairiųjų pastangas kritikuoja J. Brazauskas.
Neseniai narystę Tėvynės sąjungoje atgavęs meras V. Satkevičius irgi žada laikytis partinės drausmės ir už B. Kačkų nebalsuoti.
„Kaip partija lieps, taip ir balsuosiu“, – Tėvynės sąjungai lojalus Panevėžio meras.
Tokia mero pozicija labiausiai ir stulbina B. Kačkaus šalininkus.
Merą kaltina suvedžiojus
Vilniuje susibūrusio panevėžiečių klubo „Nevėžis“, kuriam jau 15-iolika metų vadovauja pats B. Kačkus, nariai tvirtina, kad ne kas kitas, o būtent V. Satkevičius iškėlė idėją šį žmogų paskelbti Garbės piliečiu.
Klubo pirmininko pavaduotojas Vytautas Skuodžiūnas pasakoja, jog buvo net kiek nustebęs, kai pernai rugsėjį maždaug 30-iai klubo narių atvykus į Panevėžio gimtadienį, su jais susitikęs V. Satkevičius užsiminė apie galimą B. Kačkaus apdovanojimą.
„Mums besėdint su meru jis iškėlė mintį, kad būtų tikslinga, jei nedelsiant pateiktume medžiagą dėl buvusio Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininko B. Kačkaus pripažinimo Panevėžio miesto Garbės piliečiu. Aš truputį nustebau, dar paklausiau, ar, mere, rimtai kalbat? Patikino, kad viskas rimtai. Tą mintį apsvarstėme klubo taryboje, jai vieningai pritarėme, pasirašėme ir nusiuntėme į Panevėžį medžiagą. B. Kačkus niekada nekėlė klausimo dėl jo apdovanojimo, jis nesiveržia būti įvertintas, tai mero idėja“, – „Sekundei“ pasakojo V. Skuodžiūnas.
Vilniuje gyvenantis panevėžietis sako nesuprantantis ne tik staiga nuomonę pakeitusio mero. Su Panevėžio vadovu V. Skuodžiūnas pasiryžęs pasikalbėti. Bet jį stebina, kad B. Kačkaus kandidatūra į Garbės piliečius sukėlė tokį milžinišką ažiotažą.
„Taip, B. Kačkus dirbo vykdomojoje valdžioje. Sovietmetį galima įvairiai vertinti, bet gerus darbus – tik objektyviai. Patinka kam ar ne, bet Panevėžys veidą įgavo, kai jam vadovavo B. Kačkus: sutvarkyta pelke buvusi Senvagė, Laisvės a., miestas kilo. Kai kalbuosi su senais panevėžiečiais, visi B. Kačkų ir jo žmoną mini tik geruoju, prisimena kaip šiltus žmones. Man velnioniškai skaudu dėl to, kas dabar vyksta. Negi ideologija čia turi reikšmės?“ – nusivylęs V. Skuodžiūnas.
V. Satkevičius ginasi, esą pokalbis su Vilniaus panevėžiečiais buvęs ne toks.
„Jie manęs tik paklausė, kaip būtų galima pasiūlyti kandidatą į Garbės piliečius. O aš jiems nusakiau visą mechanizmą, paaiškinau procedūrą“, – idėjos autorystės kratosi meras.
V. Satkevičius tikina kratęsis ir komisijos pirmininko pareigų, bet politikai į šią kėdę jį stumte įstūmę.
Palaiko ir nusipelnęs aktorius
B. Kačkų paskelbti Panevėžio Garbės piliečiu Savivaldybei pasiūlė ir J. Miltinio dramos teatro profesinė sąjunga bei Panevėžį toli už jo ribų išgarsinę teatralai.
„Nežinau, ar kas kitas būtų sugebėjęs pastatyti naujus teatro rūmus? Miesto galva remdavo teatro sumanymus, priimdavo kviečiamus mūsų svečius, padėdavo išspręsti kolektyvo gyvenamojo ploto problemas. B. Kačkus įsiklausydavo į miesto gyventojų išsakomus rūpesčius ir stengėsi visiems sukurti kuo geresnes buities, socialines sąlygas, suteikdamas erdvės kūrybai. Panevėžiečių vaikai buvo aprūpinti darželiais, pastatyta daug mokyklų, sveikatos priežiūros vietų“, – kandidato į garbės piliečius nuopelnus vardijo aktorius, režisierius, Nacionalinės premijos laureatas ir Panevėžio garbės pilietis Donatas Banionis.
Kalbėjimas „iš kosmoso“
Į viešojoje erdvėje pasirodžiusius miesto Tarybos ir Tėvynės sąjungos nario Raimundo Pankevičiaus pasisakymus, esą siūlymas suteikti Garbės piliečio vardą B. Kačkui „prisideda prie nerimą keliančių kitų veiksmų, siekiančių reabilituoti kolaborantų veiklą, paneigti Lietuvos okupacijos faktą, iškreipti ir kitus istorijos faktus“, inteligentija sureagavo itin skaudžiai.
M. Romerio universiteto profesorė, habil. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė B. Kačkaus siejimą su kolaborantais įvardijo kaip „ateivių iš kosmoso“ kalbėjimą, nes B. Kačkus žino tremties kainą, nuo sovietinės valdžios nukentėjo vienuolika jo šeimos narių, žmonos tėvas.
Anot profesorės, nors B. Kačkus vadovavo miestui, partinei nomenklatūrai nepriklausė – jis niekada nebuvo partijos komitetų ar kitų partinių įstaigų darbuotoju, bet dirbo ūkiškai, tvarkė miestą remdamasis „mokslo žiniomis, etika, moralės normomis, intuicija ir sąžine“.
„Įdomu, kokiu būdu Garbės piliečio vardą pelnė Donatas Banionis, taip pat komunistas ir taip pat žinojęs, ką reiškė šeimoje saugoti tremtinių paslaptį? Ar tai nulėmė blogesnę jo vaidybą? O ar J. Miltinis negyveno sovietmečiu, ar nebuvo partijos ir vyriausybės apdovanotas visais galimais LTSR ir TSRS vardais? O kiti Garbės piliečiai – Vaclovas Blėdis, Kazimieras Naruševičius? Ar parodė, Jums, ponas mere, savo partinius bilietus?“ – klausia dr. R. Aleknaitė- Bieliauskienė.
Jos nuomone, protestavimas prieš Garbės piliečio vardo suteikimą ilgiausiai buvusiam Panevėžio vadovui „kelia baisų pavydą žmonėms, kurie nustekeno miestą, privedė prie tos ribos, kai jis išbraukiamas iš didžiųjų Lietuvos miestų sąrašo“.
Anot profesorės, B. Kačkaus statytas Panevėžys tapo tik vegetuojančiu – numarinta „Ekrano“ ir kitos gamyklos, 2013-aisiais Aukštaitijos sostinė Lietuvoje pasižymėjo didžiausia bedarbių armija, apšnerkštas kultūrinę miesto praeitį menantis senasis Dramos teatro pastatas. Pasak dr. R. Aleknaitės-Bieliauskienės, žemos kultūros supratimą rodo ir tai, kad užuot stačius vaikų darželius ar sutvarkius rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės namą, pinigai švaistomi fejerverkams.
„Pasirodo, kad patriotizmas, didžiavimasis darbščių, sumanių ir aukštos kultūros žmonių darbais baigiasi primityvioje bendruomenėje greitai, kai bijoma, jog pagarbos verto žmogaus šešėlis užgoš savimylą ir akivaizdžiai pasirodys šiandieninės partinės nomenklatūros mąstymo bejėgiškumas bei veiklos fariziejiškumas“, – išvadas daro profesorė.
Vilniuje gyvenančio B. Kačkaus nuomonės apie Panevėžyje užvirusias aistras „Sekundei“ išgirsti nepavyko. Kandidatas į Garbės piliečius telefonu buvo nepasiekiamas.
***
Paprašė Garbės piliečiu nerinkti
Panevėžio Garbės piliečio rinkimus šešėlis užtemdo nebe pirmąkart.
Kandidatūras šiam apdovanojimui gauti vertinančios Savivaldybės komisijos nuomonės vasarą išsiskyrė dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės ilgamečio vadovo Česlovo Gutausko. Už tai, kad į pensiją pasitraukusiam vyriausiajam gydytojui Savivaldybė suteiktų Garbės piliečio titulą, pasirašė 466 buvę jo pavaldiniai – ligoninės darbuotojai.
Vis dėlto trys iš aštuonių komisijos narių pareiškė jokių išskirtinių Č. Gutausko nuopelnų nematantys – nei naujovių medicinoje, nei išskirtinių pasiekimų, tik gerą vadovavimą ligoninei. Jų nuomone, nėra teisinga Garbės piliečio vardu įvertinti žmogų už tai, kad jis sąžiningai ėjo savo pareigas, už kurias dar ir gavo atlyginimą.
Panevėžio politikams pradėjus viešai abejoti, ar Č. Gutauskas vertas Garbės piliečio vardo, gydytojas pats kreipėsi į merą, kad jo kandidatūra nebebūtų teikiama.
***
Panevėžio garbės piliečio vardas suteiktas:
1980 m. režisieriui Juozui Miltiniui.
1999 m. aktoriui Donatui Banioniui.
1999 m. aktoriui Vaclovui Blėdžiui.
1999 m. dailininkui Kaziui Naruševičiui.
2001 m. Panevėžio K. Paltaroko katalikiškos vidurinės mokyklos steigėjui ir pirmajam jos direktoriui, buvusiam Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonui Jonui Juodeliui.
2011 m. rašytojai, pedagogei Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.
2012 m. skulptoriui Juozui Zikarui.
2012 m. mokytojui, treneriui, futbolininkui, krepšininkui, stalo tenisininkui Vilhelmui Variakojui.
2013 m. aviatoriui Vladui Kensgailai.
2013 m. vyskupui Kazimierui Paltarokui.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
