Aukštaitijos sostinėje mažėjant vaikų, neišvengiamai tenka jungti ar uždaryti vieną ar kitą švietimo įstaigą. Tokie pokyčiai visada kursto aistras. Praėjusių metų vasarą buvo nuspręsta sujungti ir Žemaičių g. mikrorajone vienas šalia kito įsikūrusius „Ąžuoliuko“ ir „Ramunės“ lopšelius-darželius. Prie naujo darželio „Draugystė“ vairo stojusi vadovė, vos spėjusi apšilti kojas, ėmėsi darbų, tačiau permainos sukėlė kai kurių kolektyvo narių nepasitenkinimą.
Neva įstaigos vadovė darželyje elgiasi kaip savo namuose. Tačiau „Draugystės“ direktorė Jurgita Ožekauskienė įsitikinusi, kad siekiant būti patrauklia ir šiuolaikiška ugdymo įstaiga, pokyčiai yra neišvengiami.
„Sekundės“ redakciją pasiekė laiškas, kuriame piktinamasi, kad lopšelio-darželio „Draugystė“ vadovė, tik įkėlusi koją į švietimo įstaigą, pradėjo kardinalius pokyčius. Esą pirmiausia buvo atleista sandėlininkė. Pensinio amžiaus sulaukę pedagogai nuolat gąsdinami, kad neteks darbo, neva taip reikalauja Savivaldybė. Todėl darbuotojai į darbą priversti eiti su baime.
„Kaip liaudyje sakoma, nauja šluota šluoja naujai. Tegul šluoja, bet su protu. Mes einame į darbą su baime, nes nežinome, kas nepatiks direktorei, už ką galim nukentėti. Labai nemėgsta pasakytos tiesos, siūlymų kitaip daryti, nei ji mano“, – rašoma anoniminiame skunde.
J. Ožekauskienė neslėpė, kad į vieną sujungus du lopšelius-darželius teko atsisveikinti su kai kuriais žmonėmis, tačiau tai buvo padaryta bendru sutarimu ir be jokių konfliktų. Likus vienai įstaigai, buvo panaikintas ir vienas ūkvedės etatas. Kadangi jau pensinio amžiaus sulaukusi darbuotoja nesutiko su darbo krūvio mažinimu, ji paliko įstaigą. Taip pat iš darbo išėjo rusakalbių grupės auklėtoja, nesutikusi dirbti lietuvių grupėje.
„Pokyčių buvo, bet jie nebuvo dideli. Nebeliko ūkvedės vieno etato, bet ja dirbusi moteris jau buvo pensinio amžiaus, be to, į kolektyvą ji įsiliejo vėliausiai, todėl abipusiu susitarimu išėjo iš darbo“, – paaiškino direktorė.
Jos teigimu, kalbos, kad bus atleidžiami visi pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai, – niekuo nepagrįstos. Mat Darbo kodeksas to neleidžia padaryti. Tačiau jeigu atsitiktų taip, kad tektų iš 19 uždaryti vieną grupę, tikėtina, kad darbo gali netekti jau pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Tačiau tai tik teorinė galimybė.
„Dabar tikrai nieko neplanuojame atleisti, be to, tokie sprendimai visada yra priimami tariantis su Taryba, profesine sąjunga. Manau, kad žmonėms nebūtų skausminga, pokyčiams jie turi būti rengiami. Turime 19 grupių, tačiau gali būti ir taip, kad kitąmet, sumažėjus vaikų, vienos nebeliks. Tai yra tik teorinė galimybė, bet aš, kaip įstaigos vadovė, turiu numatyti ir tokį scenarijų“, – kalbėjo J. Ožekauskienė.
Darbuotojų kaita
Skunde taip pat piktinamasi, kad neteisingai buvo organizuojamas konkursas auklėtojos pareigoms eiti, o vėliau – ir pavaduotojos. Vienai pedagogei išėjus vaiko auginimo atostogų, o kitai įstaigą palikus savo noru, reikėjo dviejų pedagogių, tačiau darželyje jau dirbančiai jaunai pedagogei skyrė tik vadavimą, o naują auklėtoją priėmė nuolatiniam darbui. O kai tik vadavimą gavusi auklėtoja pasipiktino dėl tokio sprendimo, jai buvo pareikšta, kad nuo gegužės ieškotųsi naujo darbo. Konkursas į pavaduotojos vietą taip pat buvo neskaidrus, mat jau iš anksto buvo numatyta, kas jį turi laimėti.
J. Ožekauskienė teigė nesuprantanti, kodėl kritikos strėlės krenta jai, mat pretendentus tiek į auklėtojos, tiek ir į pavaduotojos pareigas egzaminavo ir rinko ne ji, o iš įvairių specialistų ir įstaigos darbuotojų sudaryta komisija.
„Laimėjo tas pretendentas, kuris pasirodė geriausiai, turėjo atitinkamą išsilavinimą ir darbo patirtį. Tai nebuvo mano vienos sprendimas, o visos komisijos. Keista, kai kalbama apie tai, ko nėra“, – sakė „Draugystės“ direktorė.
J. Ožekauskienė sulaukė kritikos ir dėl to, kad buvo suvienodintas auklėtojų padėjėjų darbo laikas, mat buvusio „Ąžuoliuko“ auklėtojų padėjėjos į darbą ateidavo nuo septynių ryto, kad prieš ateinant vaikams spėtų išvalyti ir išvėdinti grupes, ir paskui turėdavo dviejų valandų pietų pertrauką.
„Mano supratimu, toks darbo grafikas nėra logiškas, kita vertus, priimti vaikus turi ne auklėtojos padėjėjos, o auklėtojos, todėl ir buvo pakeisti grafikai. Norėjosi pagerinti jų darbo sąlygas“, – teigė J. Ožekauskienė.
Piktina pokyčiai
„Sekundės“ redakciją pasiekusiame laiške rašoma, kad tik apšilusi kojas direktorė iš karto ėmėsi vėl iš naujo remontuoti kabinetus, kitas patalpas, nors dar vasarą buvo atliktas remontas. Nors vaikai priversti miegoti sulūžusiose lovose, pati direktorė savo kabinetą apstatė naujutėliais baldais: odine sofa, stalu, sekcija, įmantriomis kėdėmis. Negana to, sau ir savo komandai nupirko naujus mobiliuosius telefonus, kompiuterį.
„Draugystė“ tviska prabanga. Prie buvusių vadovų labai buvo taupoma, paskambinti leisdavo tik iš kabineto būtinu reikalu. Buhalterė vis aiškindavo, kad nėra pinigų, reikia taupyti visas lėšas. O dabar atsirado, tik ne vaikams“, – piktinamasi laiške.
Tačiau J. Ožekauskienė kiek kitos nuomonės. Jos teigimu, būtina stiprinti techninę bazę. Šią vasarą nuo žaibo iškrovos buvo sudegę visi kompiuteriai, tad informacinės technologijos – ne prabanga, o būtinybė. Mobilieji telefonai taip pat nepakeičiami, dirbant per du pastatus. O baldai, buvę direktorės kabinete, buvo atiduoti specialiųjų poreikių grupei, mat tenykščiai buvo moraliai pasenę.
Laiške taip pat piktinamasi, kad direktorė brandina planus naikinti ir žaidimo kambarį, kuris tapęs traukos centru, ten vyksta įvairūs žaidimai, atrakcijos. Neva jau panaikino pasakų kambarėlį „Močiutės pirkelė“, kur vaikams buvo sekamos pasakos, žaidžiami senoviniai žaidimai.
„Močiutės pirkelę“ visai panaikino, viską išmetė, įtaisė spyną ir padarė sandėlininkei sandėlį. Viskas griaunama, kas vaikams reikalinga, kas įdomu, plečia jų akiratį. Kodėl viską ardo ir griauna?“ – klausiama laiške.
Direktorės teigimu, niekas nieko draskyti nenori, svarbiausia, kad būtų gerai vaikams. „Močiutės pirkelė“ buvo įkurta buvusioje prausykloje ir tualete, todėl reikia didelių investicijų, kad būtų sutvarkyti sanitariniai mazgai. O žaidimų kambarys tikrai liks. Tačiau jeigu bus taip, kad viena grupė bus uždaryta, ten bus įkurtas miegamasis.
„Tikrai ne vaikams ir jų tėvams sėdėti patalpoje, kur jaučiamas kanalizacijos kvapas. Reikėtų didelių investicijų, norint sutvarkyti tą patalpą, kad atitiktų higienos reikalavimus, tačiau kol kas papildomų lėšų nėra, todėl ten dabar sandėlis. Aišku, jeigu neliks vienos grupės, ten planuojame daryti miegamąjį, nes tuščią vietą laikyti visiškai neracionalu“, – kalbėjo darželio vadovė.
Ambicingi siekiai
J. Ožekauskienės teigimu, visi klausimai yra derinami su darželio taryba ir profesine sąjunga, nors ir nėra jokios kolektyvinės sutarties. Galbūt kai kurie pedagogai, pripratę prie senos tvarkos, labai jautriai reaguoja į pokyčius.
Kitas dalykas – darželis „Draugystė“ atsirado sujungus dvi įstaigas, kurios ilgą laiką konkuravo dėl kiekvieno vaiko, tad kai kam dar labai sunku apsiprasti, kad dabar reikia ne konkuruoti, o eiti viena linkme.
„Kiekvienas naujas vadovas įneša naujų pokyčių ir tam tikrą sumaištį žmonėms, kurie pripratę prie kitokios tvarkos. Manau, tai ne kas kita kaip reakcija į kaitą. Net neabejoju, kad po metų viskas išsispręs, svarbu visais klausimais diskutuoti ir ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Nesu naujokė, turiu 17 metų vadybinę patirtį, žinau, kad puikių rezultatų galima pasiekti tik žmones subūrus vienam tikslui. To ir siekiu“, – teigė švietimo įstaigos vadovė.
Jos vizijose – darželis, kuris būtų tarsi kompleksinis ugdymo centras, planuojama, kad jau kitąmet įstaigoje turėtų pradėti dirbti psichologas ir kineziterapeutas. Mažėjant vaikų išliks tik tos įstaigos, kurios bus patrauklios ir atitiks vaikų ir tėvų poreikius.
„Mūsų siekiai yra ambicingi ir dideli – norime būti ikimokyklinio švietimo įstaiga, kuri teiktų visokeriopą pagalbą vaikams ir jų šeimoms, norime pritraukti specialiųjų poreikių vaikus, kad jie gautų kuo geresnes auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tapti kompleksiniu ugdymo centru. Ir, kaip vadovė, suprantu, kad jeigu norime, kad vaikų netrūktų, įstaiga turi būti patraukli“, – darželio viziją atskleidė J. Ožekauskienė.
Silpnoji darželio pusė – nerenovuotas pastatas ir pedagogų kompetencijos, mat buvęs „Ąžuoliuko“ darželis ilgą laiką neturėjo vadovo, todėl darbuotojai nekėlė savo kvalifikacijos, tačiau, anot direktorės, tai yra nesunkiai išsprendžiami klausimai.
Nusiskundimų nesulaukė
Zita Satkauskienė
Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė
„Draugystės“ darželį lanko 290 vaikų, jis sudarytas iš dviejų atskirų korpusų, tad organizuoti tokios įstaigos darbą nėra lengva. Tuo labiau kad ji sudaryta iš anksčiau konkuravusių dviejų lopšelių- darželių.
Manau, konkursą vadovauti „Draugystės“ darželiui laimėjo tas žmogus, kuris pasirodė geriausiai. Jurgita Ožekauskienė daug metų dirbo Kauno sanatorinio lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja, turi antrą vadybinę kategoriją, nemažai patirties dirbant su įvairiais projektais.
Pokyčiai reikalingi, kad įstaiga galėtų kokybiškai funkcionuoti. Aišku, perspausti taip pat nereikėtų. Manau, kad kolektyvas yra per daug įaudrintas. Įstaigoje veikia profesinė sąjunga, tad visi reikalai turėtų būti derinami su ja. Galbūt pačioje sąjungoje yra nesutarimų.
Švietimo skyrius nėra sulaukęs iš šios įstaigos jokių nusiskundimų, kiek teko matyti, atmosfera ten tikrai gera ir einama teisinga linkme. Galbūt tai yra tik kažkieno asmeninės ambicijos ar nesusipratimas.
Lina DRANSEIKAITĖ
