Netrukus gyvosios gamtos inspektorius galėsime dažniau išvysti gamtoje, o ne sėdinčius kabinetuose ir pildančius popierius. Aplinkos ministerija pakeitė jų darbo organizavimo tvarką.
Numatoma, kad administracinių bylų nagrinėjimas ir jų vykdymo kontrolė bus perduoti kitam regiono Aplinkos apsaugos departamento padaliniui. Gyvosios gamtos apsaugos srities leidimus taip pat išduos vienas pareigūnas. Tokie pakeitimai leis inspektoriams didesnę darbo laiko dalį praleisti gamtoje – organizuoti daugiau reidų, efektyviau užtikrinti pažeidimų prevenciją.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas sako, kad pagal naują tvarką gamtos apsaugos inspektoriai, išaiškinę pažeidimą, surašys protokolą, o nagrinėjimą perduos kitam pareigūnui. Taigi jiems nebereikės daug laiko gaišti tvarkant popierius, be to, tai bus antikorupcinė priemonė.
„Bus nuimtas popierinio darbo krūvis. Gyvosios gamtos inspektoriai galės daugiau laiko praleisti gamtoje – ne tik turėdami tikslą pagauti brakonierius, bet ir dirbdami prevencinį darbą“, – paaiškina regiono departamento vadovas.
V. Jakšto teigimu, kuo dažniau visuomenė pastebi pareigūnus, dirbančius lauke, o ne savo kabinete, tuo geriau. Tai tarsi drausminamoji priemonė, kuri yra ir įspėjimas nedaryti pažeidimų.
Dirbti pagal naują tvarką bus privalu jau nuo sausio 20 dienos, tačiau iš pradžių veikiausiai kils kai kurių nesklandumų.
Popierių netrūksta
Kiek gyvosios gamtos inspektoriams tenka plušėti prie popierių, įvertinti sunku, tačiau neabejojama, kad daug. V. Jakšto teigimu, kiekvienas atvejis kitoks. Nustačius pažeidimą, surašomas protokolas. Paėmus įrankius, reikia užfiksuoti, kokie jie. Pavyzdžiui, jei šautuvas optinis – dokumentų pildymas sudėtingesnis, o aprašyti žeberklą prireikia mažiau laiko.
Pažeidėjui pasakoma, kada bus nagrinėjama jo byla, ir tądien inspektorius kabinete laukia prasižengelio.
Vis dėlto būna, kai jis neatvyksta, pavyzdžiui, suserga. Tad tenka paskirti kitą datą ir vėl laukti. Jeigu pažeidėjas ateina su advokatu, sugaištama daugiau laiko.
Didelė dalis bylų nukeliauja į teismą, tad tenka rengti dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Net ir priėmus sprendimą nepatenkinta šalis paprastai skundžiasi aukštesnei instancijai. V. Jakšto teigimu, teismo posėdis kartais būna ir po mėnesio, o per tą laiką pareigūnai turi dar keletą bylų, tad tenka vėl pakelti visus dokumentus, prisiminti detales.
Leidimų išdavimas šiuo metu nekelia rūpesčių. Regione yra kone šimtas medžioklės plotų naudotojų ir pernai nemenkai daliai baigėsi leidimų galiojimo laikas. Naujiems išduoti prireikė nemažai laiko, tačiau šiemet tokio antplūdžio nebebus.
Perėmusiesiems darbą su popieriais pareigūnams bus sumažintas kitų darbų krūvis.
Pavyzdžiui, reikės mažiau tikrinti įmonių. Taigi rečiau bus tikrinamos tos įmonės, kuriose ilgai nebuvo jokių problemų, kuriose mažesnė galimos taršos rizika.
„Nėra paprasta popierius iš vienų permesti kitiems. Reikia, kad viskas būtų sklandu“, – apie naują darbų organizavimo tvarką kalba V. Jakštas.
Beje, visame Panevėžio regione dirba tik keturi gyvosios gamtos inspektoriai. Jų reikėtų daugiau, tačiau viską lemia pinigai – susidarytų įspūdinga suma, o tokia valstybei ne pagal kišenę.
Naudosis palydovinėmis sistemomis
Aplinkosaugininkų laukia ir dar viena naujovė. Iki vasario 16 dienos visuose aplinkosaugininkų automobiliuose bus sumontuoti GPS/GSM imtuvai. Šiuo metu regionų aplinkos apsaugos departamentų automobiliuose jau yra apie 60 tokių įrenginių.
Įdiegta kontrolės sistema leis nustatyti automobilių maršrutus. Bus galima matyti kelionės pradžią, pabaigą, trukmę, nuvažiuotą atstumą, vidutinį ar didžiausią greitį ir kt. Šie duomenys sistemoje bus saugomi ne trumpiau kaip dvylika mėnesių. Aplinkos ministerija skelbia, kad palydovinės sistemos bus sumontuotos visuose 340 tarnybinių šalies aplinkosaugininkų automobilių.
Pasak V. Jakšto, mūsų regione dar nėra nė vieno tokio automobilio, tačiau netrukus sistema bus įdiegta. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas turi 30 automobilių.
Direktorius tikisi, kad palydovinės sistemos nemenkai pasitarnaus. Pavyzdžiui, gavus pranešimą, nebereikės skambti inspektoriams ir klausti, kuris yra arčiausiai nelaimės vietos – bus matoma iš karto.
Tai svarbu ne vien gavus pranešimus apie brakonieriavimą, bet ir įvykus avarijai, išsiliejus teršalams. Arčiausiai esantis inspektorius galės užfiksuoti pradinę padėtį, o vėliau įvykį pradėtų tirti kiti.
Daiva SAVICKIENĖ
