Šalies kaimynės populiariosios muzikos atlikėjai pranašai ne tik savame krašte, bet ir už Latvijos sienų. Kodėl latvių dainos pasaulyje skamba garsiau nei mūsų?
Pirmiausia, tuo tiki jie patys. Oficialiame turizmo tinklalapyje Latvija pristatoma kaip muzikos šalis, kurioje kas antras gyventojas yra mokęsis muzikos mokykloje ar dainavęs chore, o koncertai ir muzikos festivaliai – šalies kasdienybė.
Skamba gražiai, tačiau vargu ar tai yra latvių atlikėjų populiarumo priežastys. Juolab kad muzikos mokyklų ir chorų trūkumu nesiskundžia ir Lietuva. Visgi dar sovietmečiu nė viena lietuvių estrados žvaigždė nebuvo tokia žinoma, pavyzdžiui, kaip latvė Laima Vaikulė. Atkūrus nepriklausomybę ryškiausiu latviškos popmuzikos eksporto pavyzdžiu tapo „Prata Vetra“ (buvusi „Brainstorm“). Sparčiai populiarėja duetas „Instrumenti“, sausį Vilniuje pristatysiantis naujausią savo albumą. Marinos Naumovos vardas bent jau lietuviškų koncertų afišose nugrimzdo į praeitį, tačiau būtent šiai atlikėjai priklauso pergalė lietuviams amžinai nesėkmingoje „Eurovizijoje“ 2002 m.
IQ kalbinti muzikos verslo dalyviai ir stebėtojai vieningi: visa tai anaiptol nereiškia, kad lietuvių kuriama ir atliekama popmuzika blogesnė už latvių produkciją. Silpna, netinkama, nevykusi vadyba – aiškiausiai apčiuopiama menkesnio lietuvių muzikos populiarumo priežastis.
Muzikologas, LRT „Opus“ radijo programos įkūrėjas ir vadovas Darius Užkuraitis stebisi dažnu lietuvių bandymu savo muziką kreipti į Didžiosios Britanijos rinką. „Nežinau, kodėl visi žiūri į Londoną. Ten nereikia lietuvių, kaip nereikia ir latvių. Manyti, kad Londonas mūsų laukia, yra mūsų vadybos problema“, – pabrėžia muzikologas.
Tačiau Londonu muzikos eksporto kryptys nesibaigia, ir latviams jas atrasti sekasi kur kas geriau dar nuo sovietinių laikų. Muzikos agentūros M.P.3 vadovas Vaidas Stackevičius mano, kad ryškesnis latvių pėdsakas muzikoje susiklostė istoriškai. Kompozitorius Raimundas Paulas kūrė dainas garsiausioms Sovietų Sąjungos žvaigždėms. „Atkovoję nepriklausomybę latviai tas muzikines gijas sugebėjo išsaugoti, tikriausiai dėl nemenkos rusakalbių gyventojų dalies. Garsiausios rusų grupės „Mumij Trol“, „Kino“ čia važinėjo įrašyti albumų. Muzikiniai keliai į Rygą nuolat driekėsi“, – teigė V. Stackevičius. Jo nuomone, Lietuvoje popmuzika ilgai buvo užleista sritis, nors būtent per ją galima efektyviai reklamuoti savo šalį.
Mokėjimas bendradarbiauti padeda latviams atverti kelius į užsienį.
D. Užkuraičio pastebėjimu, kone pusė Latvijos gyventojų yra rygiečiai, o tai reiškia ir išrankesnį, snobiškesnį gerąja prasme muzikinį skonį, ir kitokios muzikos paklausą. Koncertų organizatoriai leidžia sau vežti į Rygą, pavyzdžiui, indie rock stiliaus grupes, o lietuviai jų vengia. Visa tai padeda formuoti tvirtesnę, kokybiškesnę muzikos kultūrą. „Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tegyvena apie trečdalį lietuvių. Jei darai muzikos verslą, turi taikytis į kitus du trečdalius. Lietuvoje dominuoja Jonavos, Marijampolės ir kitų mažesnių miestų skonis“, – svarstė D. Užkuraitis.
Ne tik subrendęs muzikinis skonis, bet ir mokėjimas bendradarbiauti padeda latviams atverti kelius į užsienį. V. Stackevičiaus teigimu, latvių muzikantams pavyksta susitelkti ir palaikyti vieniems kitus svetimose rinkose. Pavyzdžiui, Rusijoje solinį koncertą surengusi „Brainstorm“ svečio teisėmis koncertuoti pasikvietė „Instrumenti“. „Lietuvos muzikos pasaulyje tokių pavyzdžių nelabai žinau. Mes esame labiau susiskaldę, linkę dirbti atskirai“, – svarstė V. Stackevičius.
Lietuvių uždarumas atsigręžia ir kita puse. Muzikos apžvalgininkas Kipras Šumskas mano, kad neretai apie plačias rinkas svajojantiems atlikėjams pritrūksta tiesiog noro. Net garsiai apie planus svetur kalbantys muzikantai savo kūryba ir viešaisiais ryšiais aiškiai orientuojasi vien į lietuvišką auditoriją. Gana skeptiškai K. Šumskas vertina ir bandymus muzikoje prisistatyti tik kaip Lietuvos, bet ne Baltijos šalių regiono atstovams. Pasak jo, būtent baltiškumas kelioms Latvijos grupėms labai padėjo skintis kelią į užsienio rinkas.
Baltiškumą teko prisiminti ir viešint Gruzijoje. Garbaus amžiaus vairuotojas, sužinojęs, kad veža keleivę iš Lietuvos, pasiteiravo, kaip dabar laikosi Arvydas Sabonis, L. Vaikulė ir R. Paulas. Bandymų aiškinti, kad abu muzikantai – ne lietuviai, nepaisė. Teko prisiminti laikraščiuose matytas antraštes ir papasakoti, kad L. Vaikulė rengiasi koncertuoti Lietuvoje, o latvių kompozitorius neplanuoja atgauti „Snore“ pražuvusių pinigų. Išklausęs naujienų patenkintas vairuotojas tėviškai lyg pagyrė, lyg sugėdino: „Sakiau, kad ir apie Paulą, ir apie Vaikulę žinai.“
