Praėję metai ieškantiesiems darbo buvo kiek sėkmingesni – daugėjo laisvų darbo vietų. Tačiau kai kurių sektorių darbuotojai neteko darbo, kai kurie specialistai sunkiau jį susirado.
Geriau darbininkams
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako, kad praėję metai darbo rinkoje buvo labai panašūs į 2012-uosius. Mat trūko tų pačių specialistų kaip ir anksčiau. Darbą lengviau susirado tarptautiniais maršrutais važinėjantys vairuotojai, pardavimo vadybininkai, plataus profilio statybininkai.
„Sostinė gal inovatyvesnė, ten kuriama daugiau darbo vietų“, – paaiškina V. Trofimovas.
Tad ir darbuotojų poreikis Vilniuje yra kiek kitoks, pavyzdžiui, reikia daugiau informacinių technologijų specialistų. Pastebėta, kad pernai pokyčių buvo finansų sektoriuje. Pasak V. Trofimovo, visus metus, o ypač jų pabaigoje, bankai mažino darbuotojų. O pramonininkai jų ieškojo. Tad realiai darbininkiškos profesijos pernai buvo reikalingesnės nei finansų sektoriuje.
Prasčiau susirasti darbą pernai sekėsi socialiniams darbuotojams, floristams, kosmetikams, kirpėjams.
Gana paklausi buvo ir valstybės siūloma parama darbo vietoms kurti. Pavyzdžiui, vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami teritorijose, kuriose bedarbių, skaičiuojant pagal darbingo amžiaus gyventojų skaičių, yra daugiau nei vidutiniškai šalyje.
Naudojantis šia parama pernai apskrityje įkurtos 55 naujos darbo vietos, o 2012 metais –30. Panevėžio mieste ir rajone pernai jų buvo 25, o 2012 metais – 11. 2012-aisiais vidutinė parama vienai darbo vietai buvo 29 444 Lt, o pernai – 34,2 tūkst. Lt.
Darbo vietų daugėjo
2013 metų sausio 1 dieną Panevėžio mieste ir rajone registruota 10 427 bedarbių, o šių metų tuo pačiu laiku – 9 520, arba 907 mažiau.
V. Trofimovo manymu, panaši tendencija turėtų būti ir 2015 metų sausį, nes rinkos didelių pokyčių neprognozuojama.
Pernai mažiausias nedarbas fiksuotas spalį – nedirbo 9,9 procento visų darbingo amžiaus gyventojų. Per 2013 metus į Darbo biržos Panevėžio skyrių kreipėsi 13 390 bedarbių. Kasdien vidutiniškai įregistruota po 50–60 darbo neturinčiųjų.
Lietuvos darbo birža skelbia, kad pernai įregistruota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Per metus darbdaviai pateikė daugiau kaip 240 tūkst. darbo pasiūlymų – penktadaliu daugiau nei 2012-aisiais. Didelis pagyvėjimas jaustas paslaugų sektoriaus veiklos srityse: mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse.
Darbo biržos Panevėžio skyrius taip pat įregistravo daugiau laisvų darbo vietų. Per 2013 metus tokių registruota 13 224, iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis – 9 669, o terminuotas – 3 560. 2012-aisiais pasiūlyta apie 11 tūkst. laisvų darbo vietų.
Per 2013 metais padėta įsidarbinti 10 086 asmenims. Vis dar problema yra ilgalaikiai bedarbiai. 2014 metų sausio 1 dieną tokių žmonių mieste ir rajone buvo 3 261, arba 34,3 procento visų registruotų bedarbių. 2013 metų sausio 1 dieną buvo 3 729.
Pagal išsilavinimą tiek pernai, tiek užpernai daugiau nei pusė bedarbių turėjo vidurinį išsilavinimą. Antra vieta teko aukštąjį išsilavinimą turintiesiems. Pernai šeši procentai bedarbių buvo baigę tik pradinę mokyklą.
Faktai
- Lietuvos darbo birža praėjusiais metais užimtumą suteikė 316 tūkst. darbo ieškančių žmonių.
- Darbo rinkoje didžiausias galimybes šalyje įsidarbinti turėjo pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, lengvųjų automobilių vairuotojai, iš specialistų – pardavimo vadybininkai, architektai, miestų ir kelių projektuotojai.
- Daugiausia bedarbių registruota Ignalinos (19,8 proc.), Alytaus (19,2 proc.) ir Lazdijų (18,9 proc.) rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje – 11,3 proc., mažiausiai – Vilniuje – 7,8 procento.
Daiva SAVICKIENĖ
