Praūžus didžiosioms metų šventėms Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje – apgultis. Medikams tenka sukti galvas ką daryti, nes dauguma skyrių perpildyti.
„Anksčiau žiemą ligonių paprastai sumažėdavo. Tik šalčiams atlėgus vėl prasidėdavo jų antplūdis. Šią žiemą – atvirkščiai. Ligonių labai daug ir galime paguldyti tik esančiuosius itin sunkios būklės, nutikus išskirtiniems atvejams. Daugelį, suteikę jiems pagalbą, išleidžiame gydytis ambulatoriškai“, – teigia Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.
Gali būti, kad tokio antplūdžio priežastis – užsitęsusi šilta žiema, nes tada prasideda kvėpavimo takų ligos, plaučių uždegimas, paūmėja astma.
Pastaruoju metu taip pat daugiau kreipiasi sergančiųjų širdies, kraujotakos ligomis. „Nors tokių ligonių visada yra daug, jie jau senokai nebetelpa į dviejų kardiologijos skyrių palatas“, – paaiškina vedėja.
Uždarys remontuoti
Netrukus situacija taps dar sudėtingesnė. Kardiologinius ligonius medikams teks guldyti į vieną skyrių.
Kaip teigia Respublikinės Panevėžio ligoninės Pirmojo kardiologijos skyriaus vedėja Irena Skripkauskienė, antrasis skyrius uždaromas remontui ir apie porą trejetą mėnesių ligoniai bus guldomi tik į vieną skyrių.
Paskui, pradėjus dirbti suremontuotam skyriui, bus pradedamas pusės kito skyriaus remontas, vėliau bus tvarkoma antroji pusė. Tad maždaug aštuonis mėnesius medikams gali tekti dirbti ypač susispaudus, o ligoniams – ilgai laukti, kol galės patekti į ligoninę.
Po remonto vėl dirbs abu kardiologijos skyriai – atnaujinti, pagražėję, papildyti modernia įranga.
Tačiau lovų nepadaugės, liks kiek buvo Pirmajame kardiologijos skyriuje – 60, Antrajame – 30.
„Kad ir koks metų laikas, kad ir kokie orai būtų, skyriai visada būna perpildyti. O pastaruoju metu, galbūt dėl pasikeitusio klimato ar kitų priežasčių, dar padaugėjo širdies ritmo sutrikimų, kitų negalavimų“, – sako gydytoja I. Skripkauskienė.
Ji svarsto, gal pasnigus, pašviesėjus, pasikeitus niūriam pilkam peizažui ir žmonių savijauta pagerėtų. Iškritęs sniegas po ilgo tamsaus periodo turėtų paveikti tarsi šviesos terapija. Pagerėtų nuotaika, pavyktų atsikratyti kai kurių psichologinių bėdų, sustiprėtų savijauta, sveikata.
Ne guminis
I. Skripkauskienė svarsto, kažin kiek ligonių tektų paguldyti į ligoninę, jeigu skyrius būtų guminis ir prireikus galėtų temptis.
„Manau, kad skaičius būtų įspūdingas, nes ligonių tikrai labai daug. Dabar galime guldyti tik pačius silpniausius, ypatingo gydymo reikalingus – daugiau nei yra lovų sutalpinti negalime“, – sako skyriaus vedėja.
Širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai kamuoja vyresnio amžiaus žmonės, ligoninėje jų didžioji dauguma.
„Modernūs vaistai padeda pailginti gyvenimą, tad visuomenėje yra daug garbaus amžiaus žmonių, jiems pagalbos reikia nuolat“, – paaiškina gydytoja.
Lėtinėmis ligomis sergančiuosius veikia ir įvairūs gamtos reiškiniai. Medikai pastebėjo, kad ligų paūmėjimų būna per pilnatį arba prieš jai prasidedant.
Neabejotinai veikia ir magnetinės audros, saulės žybsniai – galbūt kartais daugiau ne patys reiškiniai, o kalbos apie juos. Pradėjęs baimintis, kad gamta gali jį paveikti, žmogus nejučia įsitikina, kad blogiau jaučiasi, ir iš tikrųjų taip pasijunta.
Laiku nesikreipė
„Tik nerašykite, kad ligonių antplūdį į Konsultacijų polikliniką lėmė Saulės žybsnis, tai bus netiesa“, – sako Konsultacijų poliklinikos vadovė gydytoja Ramunė Paliokaitė.
Patvirtinusi, kad pastarosiomis savaitėmis konsultuotis pas specialistus ligonių plūsta itin daug, gydytoja nepriskiria to gamtos reiškiniams. Ji atkreipia dėmesį, kad jau ne pirmus metus, pasibaigus didžiosioms šventėms – po Trijų karalių, medikų pagalbos reikalingų žmonių gerokai padaugėja. Užgula jie ir Konsultacijų poliklinikoje dirbančių gydytojų specialistų kabinetų duris.
R. Paliokaitė mano, kad yra kelios priežastys – visų pirma, patys ligoniai, kol dar jautėsi geriau, metų pabaigoje atidėliojo vizitą pas gydytojus.
„Praeis šventės, tada ir nueisiu“, – atidėliojo ne vienas. Net ir persiregistravo kai kurie, kad tik nereikėtų eiti prieš pat Naujuosius.
Antra priežastis – per užsitęsusias šventes buvo pažeistas ligonių režimas, sutrikdytas gyvenimo ritmas, o tai netruko atsiliepti sveikatai. Net sveikiems žmonėms tokios permainos gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Kalėdos, Naujieji metai, šventiniai renginiai, įtampa, svečiai, išvykos, gausus stalas, kita miego trukmė lėtinėmis ligomis sergantiesiems netruko atsiliepti paūmėjimais, ir prireikė medikų pagalbos.
Daugiau medikų, daugiau ligonių
Norintieji patekti konsultacijai pas gydytojus kardiologus turėtų laukti maždaug dešimt dienų. Konsultacijų poliklinikos vadovė sako, kad laukimo laikas priklauso nuo to, pas kokį gydytoją ligonis pageidauja patekti.
Atėję registruotis sausio 10 dieną talonus pas vieną kardiologę galėjo gauti 14-ąją, pas kitus – sausio 20-ąją, 23-iąją ar vasario 1-ąją.
R. Paliokaitės teigimu, šiuo metu ligoninėje dirba 14 kardiologų, Konsultacijų poliklinikoje penki specialistai turi visą etatą, kiti – mažesnį krūvį.
„Atrodo, kad atsiradus galimybei žmonės pradėjo labiau rūpintis savo širdimi, skirti daugiau dėmesio sveikatai. Dirba daugiau specialistų, yra modernesnės diagnostikos galimybės“, – sako R. Paliokaitė.
Nors pacientų antplūdis pas gydytojus specialistus didžiulis, R. Paliokaitė mano, kad gyventojai vis dar nepakankami rūpinasi savo sveikata.
„Ateiti pasikonsultuoti – tai viena, dar svarbiau laikytis visų mediko nurodymų, paisyti rekomendacijų, keisti gyvenimo būdą, patiems saugoti sveikatą“, – aiškina gydytoja.
Šiais laikais daugelį ligų pavyksta nustatyti ankstyvos stadijos, medikai naudojasi geresnėmis diagnostikos galimybėmis, modernia aparatūra. Todėl ir pasveikti galimybės kitos.
***
Prevencija
Pasaulyje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 17 milijonų žmonių. Šios ligos lemia ir daugiau kaip 54 procentų visų mirčių Lietuvoje.
Todėl rekomenduojama pasinaudoti Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių programa.
40–55 metų vyrus ir 50–65 metų moteris šeimos gydytojai atrenka, ištiria, siunčia kardiologo konsultacijoms, paaiškina širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones.
Programa padeda sumažinti sergamumą ūminiais kardiovaskuliniais sindromais (nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu), praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais ir insultu bei neįgalumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Ją vykdant, kur kas dažniau nustatomas cukrinis diabetas.
Pagal programą atliekami tyrimai – kartą per metus.
Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad tiriamasis priskirtinas didelės rizikos grupei, jis siunčiamas tirti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
