Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, ar valstybinės ir savivaldybių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus, įvardijo senas problemas: rajono ugniagesių gelbėtojų senutėliai automobiliai dažnai sugenda net nepasiekę nelaimės ištiktųjų, o komandą neretai sudaro tik vienas žmogus.
Lietuvoje veikia dvi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos – valstybinė ir savivaldybių, tačiau jų darbo sąlygos labai skiriasi. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai šiai funkcijai vykdyti per metus skiriama apie 190 milijonų litų, o savivaldybėms deleguotai funkcijai vykdyti kasmet iš valstybės biudžeto atseikėjama apie 50 mln. Lt.
Finansavimo trūkumas aiškiai atspindi ir rezultatus: iš 2010–2012 metais kilusių gaisrų beveik pusė jų buvo miesteliuose ir kaimo vietovėse, kuriose gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, tačiau juose žuvo beveik dvigubai daugiau žmonių nei mieste.
Nors į miesteliuose ir kaimo vietovėse kilusius gaisrus kaip pirmosios pajėgos dažniausiai atvyksta savivaldybių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai, tačiau neturėdami specialios aprangos ir kvėpavimo aparatų jie ne visada gali pradėti žmonių gelbėjimo darbus.
Ne visi ugniagesiai aprūpinti specialiomis uniformomis, galinčiomis apsaugoti juos nuo rizikos veiksnių, kvėpavimo aparatus turi mažiau nei penktadalis savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių. Praėjusių metų pabaigoje Krekenavoje per gaisrą žuvo motina su sūnumi, mat tame pačiame miestelyje esanti ugniagesių komanda neturėjo specialių kvėpavimo aparatų ir gaisrininkai buvo priversti ant degančio namo tik laistyti vandenį ir laukti pastiprinimo iš miesto.
Per valstybės kontrolės atliktą auditą nustatyta, kad nepakankami ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškieji ištekliai – maždaug 20 proc. ugniagesių pareigybių yra neužimtos, trūksta žmonių budinčioms pamainoms sudaryti. Todėl dažnai pamainoje budi ir į gaisrus vyksta ne visos sudėties ugniagesių komandos.
Pavyzdžiui, pernai vasarį Kupiškio rajone gesinti ūkinį pastatą atvyko dvi ugniagesių komandos, kurių ekipažuose buvo po vieną ugniagesį, todėl jie tik vežiojo vandenį ir negalėjo atlikti pagrindinės funkcijos – gaisro gesinimo.
Neturi technikos ir kvalifikacijos
Atlikus auditą taip pat paaiškėjo, kad ne visi ugniagesiai turi reikiamą kompetenciją. 15 proc. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių neturi ugniagesio kvalifikacijos, todėl nėra tinkamai pasirengę gesinti gaisrus.
Taip pat nustatyta, kad ne visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi tinkamą ir pakankamą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką bei įrangą, per 60 proc. gaisrinių automobilių – daugiau nei dešimties metų senumo. Todėl būna, kai gesinti gaisrą tenka siųsti septynis automobilius, nes trys iš jų vykdami į vietą sugenda.
Audito metu konstatuota, kad trūksta technikos, reikalingos atlikti gesinimo ir gelbėjimo darbus aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose. Nors pagal nustatytus minimalius reikalavimus kiekvienoje savivaldybėje turi būti bent po vienerias 20 metrų ilgio automobilines kopėčias, 21-oje savivaldybėje jų nėra. Neturėjo jų ir Kelmės rajono ugniagesiai, kai degė Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas. Automobilines kopėčias atsiuntė Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, tačiau tam prireikė bemaž valandos.
Valstybės kontrolė audito išvadas pateikė Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kad būtų peržiūrėtas finansavimas priešgaisrinei saugai, tačiau Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Arūnas Blaževičius abejoja, ar situacija bent kiek pagerės. Nors šiemet skirta 10 tūkst. litų daugiau nei pernai, bet visus šiuos pinigus „suvalgys“ šiek tiek padidėjęs ugniagesių gelbėtojų užmokesčio fondas.
„Nežinau, ko vertas tas auditas, jie norėjo parodyti, kokie mes vargetos, bet tokie būsime ir toliau. Suprantu, kad tikslas buvo padidinti finansavimą, tačiau vargu ar kas pasikeis“, – mano A. Blaževičius.
Mažinkite, kur norite
Priešgaisrinės tarnybos vadovo teigimu, Panevėžio rajone yra tik aštuonios ugniagesių gelbėtojų komandos, nors net daug mažesniuose miesteliuose jų dirba daugiau. Tačiau auditas pasiūlė palikti septynias, mat pagal teritoriją Panevėžio rajonui priklausytų 9 komandos, o pagal gyventojų skaičių – penkios.
„Mes saugome ne tik žmones, bet ir pačią teritoriją, kita vertus, skaičiuoti pagal gyventojų skaičių nėra tikslu, mat daug jų, nors prisiregistravę mieste, gyvena sodų bendrijose, sodybose, vasarnamiuose. Be to, dar vienos komandos trūksta Miežiškiuose. Buvo siūlymų Vadoklių komandą perkelti į Miežiškius, bet neatsiradus tinkamų patalpų šių planų teko atsisakyti“, – pasakojo A. Blaževičius.
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas žadėjo šiais metais ugniagesiams gelbėtojams bent simboliškai pakelti algas, tačiau tam finansavimo neskyrė. Papildomi dešimt tūkstančių – tik lašas jūroje.
„Pernai buvo skirta 140 tūkst. Lt, o šiemet prie tos sumos pridėjo 10 tūkst., tačiau tikriausiai pamiršo, kad žadėjo kelti algas. Gal dar čia mus tik erzina ir finansavimas bus didesnis, bet jeigu ne, nežinau, kaip reikės dirbti“, – sunkios situacijos neslepia Panevėžio rajono priešgaisrinės tarnybos vadovas.
Nors į gaisrus privalo važiuoti dviejų ugniagesių komanda, tačiau realybė tokia, kad dažniausiai vyksta tik vienas žmogus. Dirbti po du galėtų tik tada, jeigu niekas nesirgtų, neitų atostogų ir neimtų vadinamųjų mamadienių, nebūtų išleidžiami į mokymus.
„Faktiškai į gaisrą vyksta ne ugniagesiai, o vandenvežiai, nes labai retai kada pamainoje dirba po du žmones. Deja, kiekvieną mėnesį mes turime rašyti pasiaiškinimus, kodėl budi tik po vieną. Nors patys puikiai žino, kodėl susiklosčiusi tokia situacija, tačiau ir toliau vyksta beprasmis susirašinėjimas. Nežinau, gal kam nors reikia parodyti, kad dirbama“, – ironizuoja A. Blaževičius.
Kita vertus, jeigu ne ligos, vargu ar iki metų pabaigos būtų užtekę pinigų algoms. Nors pernai pavyko sutaupyti tik 4 tūkst. litų, tačiau paguoda bent ta, kad visiems ugniagesiams buvo laiku išmokėti uždirbti pinigai. Mat per metus Panevėžio rajono priešgaisrinei tarnybai reikėtų 1 milijono 800 tūkstančių, o skiriama tik 1 milijonas 597 tūkstančiai.
„Kai pasiguodžiame, kad finansavimas per mažas, sulaukiame tik vienintelio atsakymo: mažinkite kur norite. Šiemet vėl bus tikrinama darbuotojų sveikata, tad gali būti, kad vienas kitas medicininės komisijos nepereis, tad gal čia bus galima sutvarkyti“, – svarsto vadovas.
Į gaisrą – senomis mašinomis
Nors pinigų darbuotojų atlyginimams visais metais pavykdavo sutaupyti, tačiau atnaujinti automobilių bazę likdavo tik svajonėse. A. Blaževičiaus teigimu, automobilių amžiaus vidurkis – 30 metų. Didžiąją dalį jų sudaro dar rusiški automobiliai, kurie jau seniai turėtų būti nurašyti. Todėl būta ir tokių atvejų, kai važiuodamas gesinti gaisro pakelyje sugesdavo.
„Džiaugiamės, kad dar nuvažiuojame į gaisrą, juk didžioji dalis technikos – rusiškos „gazytės“, – sakė A. Blaževičius.
Tiesa, netrukus rajono Priešgaisrinė tarnyba sulauks dovanos – jai bus perduotas 21-erių metų ugniagesių gelbėtojų automobilis. O rajonas į „užtarnautą poilsį“ išleis dar 1962 m. zilą – atiduos Šiauliuose įsikūrusiam ugniagesių gelbėtojų technikos muziejui.
„Turime ir dar vieną relikvinę mašiną – 1972 m. GAZ. Nors jau senutėlė, tačiau dar veikianti ir kaip rezervinė stovi Ramygaloje. Nors technika nėra nauja, tačiau mūsų kaimo gaisrininkai pirmieji atvyksta ir bent pristabdo gaisrą, kol sulaukia pastiprinimo“, – kalbėjo pareigūnas.
Pernai visoms ugniagesių komandoms iš degalams sutaupytų pinigų buvo nupirkti benzininiai pjūklai, mat iki tol gelbėtojai negalėjo pašalinti rajone nuvirtusių medžių ir privalėjo laukti miesto kolegų.
„Iš mūsų reikalauja, kad turėtume visą reikalingą įrangą, bet lėšų jai įsigyti neskiria. O kur dar pinigai įprastiems remontams, todėl kur tik gali, mūsų vyrai patys remontuoja patalpas, pavyzdžiui, Vadokliuose įsirengė dušą, o Smilgiuose – virtuvėlę. Kai nuolat gyveni taupymo režimu, tenka kaip nors suktis“, – teigė gaisrininkų vadovas.
Tačiau dirbant tokiomis sąlygomis kartais skaudina gyventojų požiūris. Po gaisro Krekenavoje, kai dūmuose užtroško motina su sūnumi, aplinkiniai kaltino ugniagesius, kad šie atvyko visiškai nepasiruošę ir, užuot puolę gelbėti žmones, tik vandeniu laistė namo sienas. A. Blaževičiaus teigimu, gelbėjimo darbus gali atlikti tik valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai, mat rajone dirbantieji yra nestatutiniai pareigūnai, todėl atsitikus nelaimei, jie neturėtų jokių socialinių garantijų.
„Tokių atvejų, kai ugniagesiai gelbėtojai sulaukia priekaištų – ne vienas. Nors Krekenavoje gaisrininkai pasirodė per keturias minutes nuo iškvietimo, į namo vidų patekti be specialių kvėpavimo aparatų nebuvo galima, mat kažkas iš gyventojų tik pastebėjęs gaisrą išdaužė langą. To ir užteko, kad ugnis akimirksniu įsismarkautų. Ramygaloje gaisrininkai buvo apšaukti, kad vandenį laisto ne ant degančio namo, o ant šalia jo stovinčio pastato, apkalto plastikinėmis lentelėmis. Viskas galėjo baigtis kaip Švėkšnoje, bet žmonėms kažkodėl atrodė viskas kitaip. Mes nepykstame, tik norime priminti, kad mūsų ugniagesiai dirba pagal visas instrukcijas“, – „Sekundei“ teigė A. Blaževičius.
Lina DRANSEIKAITĖ
