„Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Vilniuje parodė, ką iš tiesų mano apie europinę integraciją“, – neslėpė pasipiktinimo Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė. Su prezidente kalbėjosi IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai eina į pabaigą, didžiausi renginiai ir susitikimai įvykę. Ar jau galite apibendrinti, kaip Lietuvai sekėsi? Kokių vertinimų sulaukėte iš kitų šalių?
– Kiek girdžiu, ir užsienio šalių atstovų, ir tarptautinių organizacijų vertinimai labai palankūs. Matyt, gerai pasirinkome pasirengimo strategiją. Pradėjome rengtis prieš keletą metų ir panaudojome tokį modelį, kurį mačiau dirbdama ES komisare, – būtent mažos valstybės pirmininkavimo ES modelį, kai nedaug pinigų, administraciniai gebėjimai nedideli. Geras pavyzdys buvo Liuksemburgas: žmonių nedaug, bet jie tvarkėsi itin efektyviai. Todėl sustiprinome Lietuvos atstovybę prie ES institucijų Briuselyje, iš visų ministerijų paskyrėme stiprius atstovus, kurie galėjo vadovauti darbo grupėms, taip pat sustiprinome Užsienio reikalų ministerijos ir prezidentūros koordinacinį vaidmenį. Todėl neturėjome didelių bėdų net dėl to, kad likus pusmečiui iki pirmininkavimo pasikeitė Vyriausybė ar kad dalis ministrų neturėjo patirties dirbti su ES institucijomis.
V. Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti Asociacijos sutartį sužlugdė didelės dalies ukrainiečių lūkesčius, nors daugelis supranta, kad tai atsitiko ne be Rusijos spaudimo. Ar ES gali kaip nors stipriau reaguoti į tokį nešvarų žaidimą?
– Nenoriu kaltinti tik Rusijos. Vien išorinio spaudimo nepakanka. Jei yra politinė valia atsispirti, išorinis spaudimas didelės įtakos turėti negali. Tačiau greičiausiai atsitiko taip, kad dabartinė Ukrainos vadovybė dėl vienų ar kitų priežasčių tam spaudimui pasidavė. Todėl atsakomybė visų pirma tenka dabartinei šalies vadovybei, kuri parodė, kad net nelabai supranta, kas yra europinė integracija, ką reiškia laisvosios prekybos sutartis, nes buvo įrodinėjama, neva ši sutartis Ukrainai atneš daug žalos. Reikalauta kažkokių didžiulių kompensacijų.
Visi ES vadovai pamatė kitokį šalies prezidentą ir daugelį vadovų, be abejo, labai nuvylė tokia pozicija. Ne tik dėl Asociacijos susitarimo nepasirašymo, bet ir dėl požiūrio į ES, į laisvosios prekybos sutartį. Pareikšta ir tokia nuomonė, kad V. Janukovyčiui suteiktas pasitikėjimo kreditas beveik išbarstytas. ES vadovai iš Vilniaus viršūnių susitikimo išsivežė visai kitokią nuomonę apie Ukrainos prezidento poziciją ES atžvilgiu. Šiuo požiūriu Vilniaus susitikimas buvo labai naudingas, nes realiai parodė, kas yra kas.
Matėme, kad su šalimis, kurios priklausomos nuo Rusijos, Kremlius elgiasi be skrupulų. Ar mes savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos mažiname pakankamai sparčiai?
Matėme, kaip STT persekiojo žurnalistus, kaip neadekvačiai demonstruojama jėga vykdant ikiteisminius tyrimus, – tai ir mentaliteto, supratimo problemos.
– Labai sparčiai artėjame prie tokio taško, kai būsime nepriklausomi, nors jo dar nepasiekėme. Gaila, kad per 25 metus taip lėtai judėjome energetinio savarankiškumo kryptimi. Jau 2014-ieji bus lūžio metai. Jų pabaigoje numatome turėti alternatyvią dujų tiekimo galimybę per suskystintųjų dujų terminalą. 2015 m. turi atsirasti ir elektros jungtis su Švedija – tai leis įsitraukti į Šiaurės šalių elektros energijos rinką, „Nord Pool“ sistemą. Dar reikia kantrybės, pasitikėjimo savo jėgomis, ir būsime labai arti tikslo, kai galėsime pasakyti, kad joks šantažas mums nebegali daryti įtakos, kad savarankiškai sprendžiame savo ekonomikos ir energetikos klausimus. Tai taip pat leis labiau suvaldyti ir politinę korupciją, nes per energetiką, didžiulius pinigus joje trečioji šalis daro didelę įtaką ir mūsų politiniam gyvenimui.
Kadangi vis atidėliojama dėl Visagino atominės elektrinės, tikriausiai jau niekas nebetiki šio projekto sėkme. Gal jau laikas aiškiai pripažinti, kad nepastatysime naujos elektrinės, ir ieškoti kitų alternatyvų?
– Tai, ką šiuo metu darome, – investicijos į suskystintųjų dujų terminalą, į energijos taupymą, biokuro naudojimą, – yra labai gera kryptis. O ar Lietuva išliks atominės energetikos šalis, – tam reikia visų politinių jėgų apsisprendimo, ne tik valdančiųjų partijų, nes tai strateginis klausimas. Šiuo metu to nėra. Turi būti nacionalinis susitarimas, skirtas kelioms Vyriausybėms. Kol kas matome, kad dabartinė Seimo dauguma negali savarankiškai priimti strateginių sprendimų, vykdomi tik tęstiniai projektai. Kol kas ši dauguma Lietuvai nepasiūlė naujų strateginių projektų.
O jūs asmeniškai dar tikite, kad Lietuva gali likti atominės energetikos šalimi?
– Vidutinėje ar ilgalaikėje perspektyvoje, jei tokia politinė valia atsirastų, viskas įmanoma. Tačiau, ar tokia valia ir tokie gebėjimai atsiras artimiausiu metu, abejočiau.
Seime (ir, matyt, ne tik) bandoma ieškoti pretekstų, kurie verstų abejoti suskystintųjų dujų terminalo statyba. Ar Vyriausybei pakaks ryžto laiku užbaigti šį projektą?
– Matau premjero Algirdo Butkevičiaus apsisprendimą ir ryžtą užbaigti šį projektą, todėl jį labai palaikau. Visiškai aišku, kad šis projektas mums užtikrins realią nepriklausomybę nuo „Gazprom“. Tai mums leis apsirūpinti dujomis rinkos kainomis. Turėdami galvoje, kad sutartis dėl dujų tiekimo su „Gazprom“ baigiasi 2015 m. pabaigoje, jei pastatysime terminalą, galime labai rimtai svarstyti galimybę iš viso neturėti sutarčių su šia bendrove.
Vyriausybė nerodo ženklų, kad derybos su „Gazprom“ vyktų sėkmingai. Ko galima tikėtis?
– Apie derybas net kalbėti negalima. Iš „Gazprom“ yra tik reikalavimų ir politinio spaudimo rinkinys. Tai ne vien apie dujas, jų kainą – greičiau visas sąrašas reikalavimų, kuriuos man teko girdėti dar 2010 m. susitikime su Vladimiru Putinu. Ir tai gerokai peržengia energetikos ar „Gazprom“ santykius su Lietuva. Tai traktuoju kaip neleistiną politinį spaudimą, „Gazprom“ yra ta priemonė, kuria mums jis daromas.
Seimas ieško būdų pašalinti generalinį prokurorą, nemažai kritikos sulaukia Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai. Galbūt ir jūs turite priekaištų teisėsaugos institucijų vadams?
– Yra interesų grupių, kurios mėgina eskaluoti situaciją. Kadangi teisėsauga negali komentuoti įvairių tyrimų, tuo ir naudojamasi. Reikėtų svarstyti apie VSD atsakomybės ribas, ypač kalbant apie įvairių grėsmių prevenciją. Dabar VSD traktuoja, kad pagrindinis jo tikslas yra parašyti pažymą, uždėti grifą ir kam nors atiduoti. Tačiau nenumatytos grėsmių prevencijos procedūros ir kas tai galėtų daryti. Tai reikia išspręsti, nes dabar susidūrėme su situacija, kai, pasirodo, niekas valstybėje neužsiima grėsmių prevencija, visos institucijos bando šios atsakomybės išvengti.
O generalinį prokurorą jums pavyks išsaugoti?
– Mes kalbame ne apie konkretų asmenį, o apie valstybės konstitucinę sąrangą. Kol nepakeista Konstitucija, jokie įstatymai, kad ir kokius priimtų Seimas, negali priversti manęs atleisti vieną ar kitą generalinį prokurorą. Apskritai norėčiau konkrečią pavardę atsieti nuo pozicijos. Kaip tik dėl to kreipiausi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Problema ne pirmieji teisėsaugos institucijų asmenys. Net juos pakeitus niekas nepagerės, nes problemos – sisteminės, susijusios su kadrų kompetencija, labai įvairiu palikimu. Matėme, kaip STT persekiojo žurnalistus, kaip neadekvačiai demonstruojama jėga vykdant ikiteisminius tyrimus, – tai ir mentaliteto, supratimo problemos, kurių yra visose teisėsaugos institucijose.
Tradiciškai prezidento rinkimams artėjant Lietuvoje vyksta intensyvios propagandinės ir dezinformacinės kampanijos prieš kandidatus. Ar pastebite, kad tai jau prasideda?
– Taip, tai matome jau dabar. Vyksta kūrybinė dezinformacija, matau ir girdžiu labai daug įvairių istorijų. Kadangi dabar žinau daugiau nei anksčiau, matau daug liguisto kūrybiškumo. Matyt, yra oligarchinių grupių ar trečiosios šalies interesas iki pat rinkimų palaikyti šią įtampą ir triukšmą. Jokios kitos kompromituojančios informacijos apie mano praeitį ar darbus nerasta, kuriamas toks atgrasantis fonas, kad nedrįsčiau apsispręsti ir eiti į rinkimus. Bet į melą, šmeižtą ir pramanus tikrai nereaguoju ir nesiginčysiu.
Kada planuojate paskelbti savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose?
– Tai tikrai bus padaryta iki vasario vidurio – arba sausio pabaigoje, arba vasario pradžioje.
