Po neeilinės krizės atsitiesianti Europos ekonomika pasiekė lemiamą tašką, tačiau džiaugtis dar anksti
Ekonomikos prognozę atnaujinusi Europos Komisija (EK) žada, kad šiųmetis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis ES bus 0 proc. Euro zonos BVP smuks 0,4 proc. Tačiau per kitus dvejus metus ekonomika turėtų augti sparčiau. 2014 m. ES ūkio prieaugis sudarys 1,4 proc., euro zonos – 1,1 proc., o 2015 m. šis rodiklis atitinkamai sieks 1,9 ir 1,7 proc.
Atsižvelgiant į prastesnes eksporto į kitus pasaulio regionus perspektyvas numatoma, kad 2014–2015 m. svarbiausias ekonomikos augimo variklis bus vidaus paklausa. Prognozuojama, kad kitais metais BVP turėtų pakilti 26-iose iš 28-ių ES valstybių. Smuks Kipro ir Slovėnijos ūkis.
„Matome vis daugiau požymių, kad Europos ekonomika persilaužia. Valstybėse narėse konsoliduoti viešieji finansai ir struktūrinės reformos sudarė sąlygas ūkiams atsigauti. Tačiau pergalę skelbti anksti – nedarbas vis dar neleistinai didelis. Todėl siekdami užtikrinti tvarų prieaugį ir darbo vietų kūrimą turime toliau modernizuoti Europos ekonomiką“, – pristatydamas atnaujintą prognozę kalbėjo už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas.
Permainos darbo rinkoje nuo BVP pokyčių paprastai atsilieka bent pusmečiu. Todėl numatoma, kad atsigavusi ekonomika realią įtaką darbo vietoms kurti darys pamažu. Vis dėlto prognozuojama, jog nedarbas šiek tiek mažės. 2015 m. šis rodiklis ES sudarys 10,7 proc., o euro zonoje – 11,8 proc., nors atskirų šalių duomenys tebebus labai skirtingi.
EK taip pat prognozuoja, kad tiek šiemet, tiek per kitus dvejus metus infliacija ES ir euro zonoje svyruos apie 1,5 proc.
Prognozė Lietuvai – geresnė
Lietuva ir toliau išliks vienas sparčiausiai augančių ES ūkių. EK šių metų šalies BVP augimo prognozę pagerino 0,3 proc., iki 3,4 proc. Kitąmet mūsų ekonomika turėtų ūgtelėti 3,6 proc., o 2015 m. – paspartėti iki 3,9 proc.
Lietuvos ūkį į priekį stumtels vidaus vartojimas. Šį skatina didėjantys atlyginimai, sumažėjusi infliacija, sumenkęs nedarbas ir gerėjantys gyventojų lūkesčiai. Prognozuojama, kad vartojimas šiemet išaugs, padidės vidutinis darbo užmokestis. Nedarbo lygis, kuris pernai viršijo 13 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 11,7 proc., o 2015 m. nukristi žemiau 10 proc. ribos.
„Baltijos šalys auga greitai, kitąmet jų BVP didės nuo 3 iki 4 proc.“, – pridūrė O. Rehnas. Estijai kitąmet žadamas 3 proc., o Latvijos – 4 proc. ekonomikos prieaugis. „Latvija fiksuoja solidų prieaugį, nedarbo lygis šioje šalyje mažėja. Laukiame Latvijos euro zonoje“, – sakė O. Rehnas.
ES pareigūnai kalba laukiantys ir kada Lietuva prisijungs prie pinigų sąjungos. Prognozuojama, kad biudžeto deficito ir infliacijos rodikliai bus palankūs eurui įvesti – kitąmet biudžeto deficitas neturėtų viršyti 2,5 proc., o infliacija nebus didesnė nei 2 proc.
Tiesa, Briuselyje dirbantys ekonomistai neturi bendros nuomonės, ar šaliai verta skubėti savo valiutą iškeisti į eurą. „KBC Group“ vyriausiasis ekonomistas Edwinas de Boeckas svarstė, kad geriau prisijungti prie euro zonos vėliau nei per anksti. Anot jo, tokios valstybės kaip Lenkija šį sprendimą atidėjo ne be reikalo.
Kitaip kalbėjo Fabianas Zuleegas, idėjų kalvės „European Policy Centre“ vadovas: „Mažos valstybės, kurios tvirtai susijusios su euro zona, negali pabėgti nuo suirutės pinigų sąjungoje. Todėl ekonomiškai nėra didelio skirtumo. Bet politiškai tai būtų milžiniškas skirtumas – šalis sėdėtų prie vieno stalo su kitomis ir dalyvautų priimant sprendimus.“
Graikijai dar reikės pinigų
Nors ekonomika kitais metais turėtų augti daugelyje ES valstybių, tiek pareigūnai, tiek ekonomistai pripažįsta, kad krizė kol kas nesibaigė. Vyriausybėms ir ES institucijoms dar liko ką nuveikti.
Štai iš duobės mėginančios išsikapstyti Graikijos ūkis kitąmet pasistiebs 0,6 proc. Nesmarkiai augs ir Ispanijos bei Portugalijos ekonomika. Tačiau nedarbo lygis šiose šalyse išliks itin aukštas. Kitąmet Ispanijoje jis sieks 26,4 proc., Graikijoje – 26 proc., o Portugalijoje – 17,7 proc. Šias bei kitas pietines šalis slegia ir itin didelė valstybės skola.
F. Zuleegas neabejojo, kad Graikijai prireiks daugiau finansinės paramos: „Mes visi žinome, kad Graikijai reikės daugiau paramos. Visi, kurie moka skaičiuoti, žino. Realybė tokia: šios šalies skolų lygis per aukštas, kad valstybė pati su jomis susitvarkytų. Tai nereiškia, kad veiksmų reikės imtis nedelsiant. Juos galima atidėti keleriems metams, bet galiausiai vis tiek reikės spręsti problemą. Nemanau, kad kalbėsime apie skolų nurašymą, nes šio žodžio politikai labai bijo. Tačiau kalbėsime apie kitą skolų grąžinimo grafiką, tai ekonomiškai reiškia tą patį, bet atrodo geriau.“
Dabar sparčiausiai augančių Baltijos valstybių kovos su krize pavyzdys pietiečiams gali būti sunkiai pritaikomas. „Šio to galima pasimokyti. Baltijos šalys nedelsdamos ėmėsi konsoliduoti viešuosius finansus, o dabar jų ūkiai stiebiasi sparčiausiai. Tai graži patirtis. Staigiai apkarpius išlaidas supurtomas BVP prieaugis, bet jis grįžta. Tačiau nereikia pamiršti, kad Baltijos šalys šių veiksmų ėmėsi turėdamos mažas skolas. Šalies ir skolos dydis – labai svarbu“, – atsakydamas į IQ klausimą svarstė vienas aukštas Europos centrinio banko pareigūnas.
F. Zuleegas laikėsi nuomonės, kad Europa per daug dėmesio skyrė fiskalinei disciplinai. Mat viena disciplina problemų išspręsti negali. Atsakas į krizę esą turėtų būti labiau diferencijuotas nei iki šiol, tačiau Senasis žemynas neturi pakankamai tam reikalingų priemonių.
„Pirmiausia reikia pripažinti, kad daugelis veiksmų, skirtų kovoti su nedarbu, buvo daromi nacionaliniu lygiu. Europiniu lygiu adekvačių priemonių nėra“, – tikino „European Policy Centre“ vadovas. Jis taip pat nuogąstavo, kad kurios nors šalies gyventojai gali į valdžią išrinkti politikus, kurie atsisakys taupyti ir vykdyti ES institucijų rekomendacijas. „Manau, kad europiniu lygiu neturėtume kaip su tuo tvarkytis“, – sakė F. Zuleegas.
