Laikrodžio dūžiams skaičiuojant paskutines valandas iki Naujųjų, dažnas iš mūsų susimąsto apie praėjusių mėnesių pakilimus ir nuosmukius, klaidas ir laimėjimus. Juodosios Vandens Gyvatės metai atnešė geresnio gyvenimo viltį, tačiau privertė išmokti kai kurias pamokas. Ne baksnojant pirštu į vieną ar kitą problemą, o ją išgyvenant. O skaudžių pamokų buvo ne viena.
Šiais metais suvieniję pajėgas dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ kūrybinė komanda stengėsi parodyti kuo gyvena ne tik politikos, verslo, meno, sporto pasaulio žmonės, bet ir paprasti panevėžiečiai, savo kilniais darbais, turtingu vidumi ir ryžtu gebantys keisti pasaulį. Tikimės, kad ir kitąmet kartu su jumis, mieli skaitytojai, galėsime gvildenti aktualias miesto problemas, pasidžiaugti paprastų žmonių nepaprastais darbais, išgyventi sunkumus, viliamės, kad Medinio Žaliojo Arklio metais netrūks nei darbų, nei gražių gyvenimo spalvų.
Verslas apaugo įtarimais
2013-ieji pralėkė nepastebimai, nors įvykių ir darbų netrūko. Metų pradžia prasidėjo daug vilčių suteikiančiu minimalios algos pakėlimu iki tūkstančio litų mažiausiai uždirbantiesiems. Nors verslininkai grasino masiniais atleidimais ir bankrotais, nieko panašaus nenutiko. Atvirkščiai, verslas sparčiai kopė iš ekonominės duobės.
Net šių metų pradžioje bankrutavusio „Ūkio banko“ griūtis neišbalansavo ekonomikos. Daugelio žmonių pasitikėjimas bankiniu sektoriumi susvyravo, tačiau nesugriuvo.
Tarp sėkmingiausiai dirbančių verslo įmonių – ir Panevėžio regiono bendrovės. Ne viena jų, plėsdama gamybos apimtis, įdarbino daugiau panevėžiečių. Tad galima pasidžiaugti, kad mažiau miesto gyventojų išvyko uždarbiauti į užsienį.
Tiesa, šiais metais kai kurių verslo banginių vardas skambėjo neigiamame kontekste. Kai kurių pavardės buvo minimos net teisėsaugos. Daugiau kaip penkias dešimtis metų gyvuojančio Panevėžio statybos tresto (PST) – vienos didžiausių Lietuvoje statybų bendrovės – ausys išlindo, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo domėtis Šiaulių arenos projekto dovanojimo ukrainiečiams aplinkybėmis. Nors Šiaulių savivaldybė dievagojosi už arenos projektą iš užsieniečių negavusi nė lito, PST buvo atseikėta apvali sumelė. Prieš verslo banginį, neva manipuliuojantį Panevėžio valdžia, piketais stojo panevėžiečiai. Tačiau ne visai baltas munduras nesutrukdė PST generalinį direktorių Dalių Gesevičių paskelbti šių metų panevėžiečiu.
Dar didesnio specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir net miesto meras Vitalijus Satkevičius bei jo patarėjas Darius Simėnas. Įtariama, kad renovuojant „Romantic“ viešbutį Europos vyrų krepšinio čempionatui dalis darbų buvo atlikta tik popieriuje, todėl buvo klastojami dokumentai, sukčiaujama stambiu mastu.
Kraupios pamokos
Šiemet mokslo metai prasidėjo tragiška ir sunkiai protu suvokiama žinia – automobilio bagažinėje buvo rasta gyva sudeginta septyniolikametė dembaviškė. Nors mergaitė net tris kartus sugebėjo prisiskambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau pagalbos taip ir nesulaukė. Vien tik todėl, kad jos telefone nebuvo SIM kortelės. Ši kraupi pamoka buvo visai Lietuvai. Nors atitinkamos tarnybos ne pirmus metus valdiškai atsirašinėjo ir sprendė problemą, kad negalima nustatyti skambinančiojo vietos, jeigu jo telefone nėra SIM kortelės, tačiau ją pavyko išspręsti tik po šio kraupaus nusikaltimo.
Pagalbos nesulaukė ir dembaviškės bendraamžė. Pavasarį Raguvoje septyniolikametė kartu su ką tik gimusia dukrele nusiskandino Nevėžyje. Nors aplinkui kalbėjo apie vis didėjantį raguviškės pilvelį, bet galinčiųjų nuoširdžiai pasikalbėti su mergina, suteikti jai viltį, norą kabintis į gyvenimą neatsirado.
Tačiau net ir juodžiausiomis gyvenimo dienomis būta stebuklų. Viename Nemuno gatvės bendrabučio balkone ant kepinančios saulės palikta ką tik gimusi mažylė po kiek laiko rado šiltus namus ir ją mylinčius tėvus.
Vilties spinduliai
Kultūros srityje pučia tie patys vėjai. Juozo Miltinio dramos teatro vardas skamba ne kaip įstaigos, kuriančios itin aukšto meninio lygio spektaklius, o kaip širšių lizdo, kuriame verda intrigos, apkalbos, neigiamos emocijos. Nesutarimai tarp teatro kūrybinės grupės ir vadovo Romualdo Vikšraičio pasiekė ir Kultūros ministeriją. Teatre atliktas auditas problemų nepanaikino. Siekiant išspręsti konfliktus buvo siūloma J. Miltinio dramos teatrą perleisti Savivaldybei ar visus ginčus nagrinėti teisme, tačiau aktoriai nenurimo. Todėl jau kitą mėnesį į teatrą atvyks dar vienas auditas, tik šįkart tikrinsiantis meninę veiklą.
Ne ką mažesnės aistros verda Panevėžio kolegijoje. Čia dėstytojai stoja piestu prieš įstaigos vadovo Egidijaus Žukausko daromas reformas, karpomus atlyginimus ir nesuprantamą vadovavimo stilių.
Pasipiktinimų bangą mieste sukėlė ir Panevėžio savivaldybės užmojai surasti benamiams namus. Vietos bendruomenės nesutiko dėl Savivaldybės parinktų vietų ir protestavo. Tačiau gyventojų balsas atsimušė į sieną ir bent laikiną pastogę benamiams buvo nuspręsta įkurti vaikų globos namų kieme.
Metai buvo pilni negatyvaus judėjimo, užgautų ambicijų, nepasitenkinimo, tačiau negalime pamiršti ir gerų dalykų, vilties spindulėlių.
Šiemet Panevėžio tikintieji sulaukė naujo ganytojo – iš Romos pargrįžo iš Biržų krašto kilęs 51-erių vyskupas Lionginas Virbalas. Ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas perplaukė didžiausią Etiopijoje Tano ežerą, o per Žolines – ir Keturių Kontonų ežerą Šveicarijoje ir baigė savo ekologinę akciją „Vanduo – tai gyvybė“.
Gerų darbų toli ieškoti nereikia, juos įmanoma pastebėti mažuose kasdienybės stebukluose. Kaip kad šių metų panevėžiečio vardą pelniusios dvi drąsios moterys, nepabūgusios stoti prieš ugnies liežuvius ir galbūt apsaugojusios kitų žmonių gyvybes.
Lina DRANSEIKAITĖ
