Įprasta, kad Naujųjų proga vieni kitiems ko nors linkime. Bet linkėti galima ir savo šaliai, ir savam miestui. „Sekundė“ žinomų Lietuvoje žmonių paprašė įsivaizduoti, kad jie Panevėžiui siunčia sveikinimo atviruką, ir pasidomėjo, ką jame parašytų.
Gintaras Mikalauskas, aktorius
Panevėžio nebūtų, jeigu jame nebūtų žmonių. Linkėdamas miestui, pirmiausia norėčiau linkėti jo gyventojams. Viskas gyvenime priklauso nuo požiūrio į save, į savo šeimą, gatvę, miestą. Norėčiau, kad kitais metais mano kraštiečiai panevėžiečiai pozityviau vertintų savo miestą. Jeigu mes patys mylėsime savo miestą, jį gerbsime ir kiti mylės bei gerbs. Ir atvirkščiai: jeigu menkinsime, vadinsime provincija, miesteliūkščiu, tai ir kiti taip vadins.
Noriu palinkėti žodį Panevėžys tarti iš didžiosios raidės. Pradėkime nuo savęs. Kiek galime save graužti, ant savęs spjaudyti, savimi nepasitikėti? Kad ir kur mes gyventume, visada liksime panevėžiečiai. Paklauskite, ar toli nuo savo gimtojo miesto atsidūrę panevėžiečiai slepia, kad yra iš Panevėžio. Tikrai ne. Pavyzdžiui, aš visada tuo didžiuojuosi, nors iš Panevėžio išvykau būdamas 11 metų.
Su dideliu malonumu vedžiau abiturientų renginį J. Balčikonio gimnazijoje, kurioje baigiau keturias klases. Matau, kaip į priekį žengia mano miestas. Gal jame gyvenant tų gerų pokyčių nesimato, bet atvykstantiesiems jie akivaizdūs. Miestas labai keičiasi į gerąją pusę įvairiose srityse. Mylėkime savo miestą.
Algimantas Čekuolis, žurnalistas, publicistas, rašytojas
Pirmose žinomo žurnalisto, rašytojo, keliautojo Algimanto Čekuolio turtingos biografijos eilutėse įrašytas miestas – Panevėžys. Čia A. Čekuolis gimė, čia dažnai būdavo ir vėliau, kurį laiką mokėsi dabartinėje Juozo Balčikonio gimnazijoje. Asmens dokumentuose ir biografijoje įrašytą miestą rašytojas, ko gero, prisiminė ir šių metų lapkričio mėnesį minėdamas 82-ąjį gimtadienį.
Daug pasaulio kraštų aplankiusiam, daug kur buvusiam žurnalistui Panevėžys iki šiol svarbus.
A. Čekuolio teigimu, Lietuvos širdyje įsikūręs Panevėžys – miestas, kurio žmones jis gerai supranta ir pats čia yra bene geriausiai suprantamas.
Angliškai, ispaniškai, portugališkai, lenkiškai, rusiškai, itališkai, prancūziškai, vokiškai kalbančiam A. Čekuoliui ir garbaus amžiaus sulaukusiam atviri visi pasaulio keliai.
„Niekada neatostogauju, man darbas visada yra atostogos“, – tikina keliautojas ir sako, kad iš tikrųjų jam labiausiai patinka dirbti, tuomet būna pats geriausias poilsis.
Nuolatinis nuoširdus darbas duoda puikius rezultatus, be to, taip dirbdamas jis sako nejaučiantis pernelyg greitai bėgančio laiko.
„Sekundė“, prieš pat Naujuosius metus paskambinusi gerbiamam rašytojui, išgirdo, kad jis nesėdi šiltuose namuose Vilniuje, o yra išvykęs ir šiuo metu laiką leidžia prie vakarinių Afrikos krantų.
Pokalbis ilgai neužsitęsė. Gerbiamas A. Čekuolis patvirtino tikrai gimęs Panevėžyje ir net nurodė vietą, kur atvažiavusi į Panevėžį gimdė jo mama – tuometėje žydų ligoninėje.
„Panevėžiečiams linkiu iš savo miesto visada žiūrėti išdidžiai, didžiuotis savo kraštu. Juk tikrai yra kuo. Išsaugoję savo šauniąją tarmę panevėžiečiai ištikimi ir tradicijoms“, – kalbėjo A. Čekuolis.
Rasa Juknevičienė, Seimo narė
Norėčiau palinkėti didesnio pasitikėjimo savimi. Miestas yra gražus, jo puiki geografinė vieta. Stimulą Panevėžiui augti, stiprėti, manau, duos ir europinė geležinkelio vėžė. Ji atvers platesnes galimybes verslui, daugiau jaunimo liks Panevėžyje.
Man Panevėžys labai mielas miestas ir su metais darosi vis mielesnis. Linkiu jo gyventojams daugiau optimizmo, atsikratyti primestų miesto įvaizdį menkinančių stereotipų.
Šis miestas geras gyventi, jis turi daug aukšto lygio mokyklų, didelę, plataus profilio paslaugas teikiančią ligoninę, įdomų kultūrinį gyvenimą, jame veikia pramonė, daug smulkiųjų verslininkų. Panevėžiečiams linkiu padėti miestui nusimesti jam primestą netinkamą rūbą ir drąsiai eiti į priekį.
Virgilijus Alekna, disko metikas, dukart olimpinis čempionas
Panevėžio krašto žmonėms noriu palinkėti geresnių metų, to tikisi visi. Nors ir šie metai buvo gana geri, po truputį į viršų stiebiasi šalies ekonomika. Manau, ir žmonėms buvo truputį lengviau, palyginti su ankstesnių kelerių metų situacija. Norėtųsi, kad 2014-ieji būtų dar geresni.
Sportuoju nemažai metų, vienas sezonas baigiasi, rengiesi kitam, senus siekius keičia nauji tikslai. Besibaigiant metams pradedu galvoti apie naujus iššūkius. 2013-ieji man nebuvo sėkmingi, sezono pradžioje patyriau traumą, jos padarinius jutau visus metus. Tad rezultatai nebuvo džiuginami. Kitais metais tikiuosi kur kas geresnių sportinių pasiekimų.
Džiugu, kad šeimoje viskas gerai. Sūnūs Mykolas ir Martynas mokosi, sportuoja, muzikuoja. Džiaugiuosi jais
Rūta Lukoševičiūtė, dainininkė, renginių vedėja
Šie metai kaip niekad man buvo intensyvūs kūrybine prasme. Turėjau progą pirmą kartą apsilankyti Ispanijoje, Tarptautiniame vaikų ir jaunimo dainų, šokių ir madų festivalyje, kur teko ir vesti renginius, ir dainuoti. Vasarą iš vokiečių kalbos išverčiau dvi knygas vaikams. Tai buvo visiškai nauja, bet labai įdomi patirtis. Nors vokiečių kalbos mokiausi, bet ilgokai jos nevartojau, taigi pasimiršo. Tad buvo puiki proga atgaivinti vienos gražiausių man kalbų įgūdžius.
Po pertraukos su nauja panevėžiečių muzikantų grupe grįžau į sceną. O kur dar įvairiausi projektai televizijoje. Kur pasisuksi – daugybė veiklos ir visur tik gražūs atsiliepimai. Buvo labai gražūs ir kūrybingi metai. Nors veiklos man niekada netrūko, tačiau šiemet labai prasiplėtė geografija.
Panevėžys kitąmet bus Lietuvos kultūros sostinė, tad labai norėčiau, kad lietuviai atvažiuotų nors į vieną renginį ir miestą išvystų naujomis spalvomis. Norėčiau, kad Panevėžys iš tiesų taptų kultūros sostine.
Violeta Mičiulienė, humoristė, aktorė
2013-aisiais buvo visko, kaip ir visas gyvenimas. Bet nebuvo monotonijos, jos labiausiai bijau. Nebuvo ramybės, nors kartais jos taip norisi. 2014-ieji bus Arklio metai, tad tarsi šuoliavau milžinišku tempu į juos.
Pilkos spalvos nebuvo: arba balta, arba juoda, arba taip, arba ne. Galbūt pati visa tai prisišaukiau. Bet gyventi buvo įdomu. Aišku, nors 30 procentų ramybės būtų nepamaišę, bet nežinau adreso, kur jos būtų galima nusipirkti, o tie, kurie žino, neišduoda.
Tad visiems norėčiau palinkėti ramybės. Ne tos išorinės, o vidinės. Judesys, veikla turi būti, bet svarbu turėti tikslą. Vienas pagrindinių tikslų – išgyventi, bet reikia matyti šviesą tunelio gale. Sutinku daug žmonių, kurie sako einantys tos šviesos link, bet kai prieina, pamato, kad tai tik atšvaitas nuo švieslentės, ant kurios užrašyta: „Išėjimo nėra“. Gyvenime viską, net ir didžiausius išbandymus, reikia priimti kaip dovaną.
Ina Šimeliūnaitė-Paipelienė, metų panevėžietė, plaukimo trenerė
Metai buvo labai geri. Smagu, kad asmeniniame gyvenime viskas gerai, nebuvo didelių problemų, ligų, bėdų. Tai yra svarbiausia.
Kalbant apie darbą, puikiai sekėsi mano auklėtiniams, iškovota svarių pergalių, tai man, kaip trenerei, suteikė daug džiaugsmo.
Kol kas apie Naujuosius metus nieko negalvoju. Jie eina ir tiesiog ateina. Kitąmet panevėžiečiams norėčiau palinkėti sveikatos, jei jos nebus, žmonės nieko neturės.
Taip pat linkiu daugiau šypsotis, džiaugtis tuo, ką turi. Ne visą laiką daug, bet to užtenka.
