Nobelio ekonomikos premija apdovanotas Jeilio universiteto profesorius Robertas Shilleris yra vienas iš nedaugelio laimingųjų, kurie sugeba gauti naudos iš ekonomikos krizių. Šioms kilus jis užsidirba šlovę. Raimundas Marius Lapas su R. Shilleriu kalbėjosi JAV, o Laura Gabrilavičiūtė – Lietuvoje.
Ekonomistas R. Shilleris 2000 m. išpranašavo „dotcom“ krachą, 2005-aisiais – artėjantį nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą JAV. Kai ši pranašystė išsipildė, profesorius kartu su Nobelio premijos laureatu George’u Akerlofu parašė knygą apie pastarosios krizės priežastis.
R. Shilleris, priešingai nei daugelis jo kolegų, yra įsitikinęs, kad ekonomiką valdo „iracionalusis pradas“. Kitaip tariant, mūsų emocijos. Euforijos pagauti žmonės vienu metu investuoja į tas pačias rinkas ir išpučia burbulus. Kai šie subliūkšta, ekonomika ilgai negali atsigauti, nes žmonės nusivylę.
Pirmąją knygos „Irrational Exuberance“ versiją R. Shilleris parašė 2000 m., prieš sprogstant interneto bendrovių akcijų kainų burbului. Tuomet jis įspėjo apie aukštumas pasiekusias akcijų kainas ir dėl to kylančius pavojus.
2005 m. knyga buvo papildyta skyriumi apie Jungtinių Valstijų NT rinką ir besiformuojantį kainų burbulą. Pranašystė išsipildė 2007-aisiais. Knygą R. Shilleris vėl atnaujino 2009 m., tik šį kartą norėdamas priminti, kad buvo teisus abiem atvejais, ir pasiūlyti tam tikrus sprendimo būdus.
Atkurkime tą atmintiną pirmadienio rytą, kai sulaukėte istorinio skambučio apie jums skirtą Nobelio premiją. Kur tuo laiku buvote? Gal palaikėte tai pokštu?
– Tai buvo pusę septynių ryto. Ką tik buvau išlindęs iš dušo. Net neapsirengęs. Pamaniau, gal kas tikrai juokauja? Tačiau greitai patikėjau, nes balsas kitoje ragelio pusėje skambėjo labai įtikinamai, juolab kad vienas prabilusių buvo man jau pažįstamas Peras Krusellas, makroekonomikos profesorius, Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys.
Kam pirmiausia pranešėte, kad esate apdovanotas Nobelio premija?
– Prižadinau žmoną jai apie tai pranešti. Paskui paskambinau savo vairuotojui, kuris turėjo atvykti septintą valandą ryto, pasakyti, kad nevažiuoju, atsisakau kelionės.
Manote, tapus Nobelio premijos laureatu keisis jūsų gyvenimo stilius?
– Pirmosios savaitės buvo chaotiška beprotybė, tačiau, tikiuosi, ilgainiui viskas nurims ir sugrįšiu į įprastas darbo vėžes – kaip kadaise…
Numatėte technologijų ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos burbulų sprogimus. Koks bus kitas?
– Negaliu nuolat prognozuoti krizių. (Juokiasi.) Tai reti reiškiniai, nors gali įvykti bet kada. Kas bus toliau? Mano spėjimas: ir toliau, bent kelerius metus, matysime, kaip ekonomika iš lėto atsigauna. Klausimų kyla, kai kalbame apie akcijų ir NT rinką. Nuo 2009 m. pasaulinė akcijų rinka smarkiai paaugo. Dar neaišku, tai naujas burbulas ar ne. NT rinkoje jie pastebimi irgi visur. Kai būsto kainos nukris, gali kilti kita krizė. Tačiau šiuo metu nieko neprognozuoju.
Kada NT kainos pasieks prieš krizę buvusį lygį?
– JAV yra ateities sandorių rinka, kurioje matome, kokios gali būti NT kainos iki 2018-ųjų. Atrodo, kad tuomet jos dar nebus pasiekusios prieškrizinio lygio. Galbūt tai bus 2019 ar 2020 m. Vis dėlto, jei įvertinsime infliaciją, net ir tuomet jos nebus priartėjusios prie tokių, kokios buvo užfiksuotos per piką. Jei norite, kad prognozuočiau atsižvelgdamas į infliaciją… Nežinau… Galbūt 2030-aisiais.
Kaip manote, ar žmonės išmoko sprogusio NT burbulo pamoką?
– Tai buvo viena finansų krizės priežasčių. Net šiandien, praėjus daugiau nei penkeriems metams, JAV statybų pramonė smarkiai prislėgta. Tai didelis mūsų ekonominių bėdų šaltinis.
Dabar burbulų pastebima Norvegijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Jų matoma visame pasaulyje. Šiuo metu Europa – ne pati geriausia vieta burbulams susidaryti, nes ekonomika čia dar silpna. Bet jie vis tiek formuojasi ir verčia susirūpinti.
Galime manyti, kad žmonės įsiminė pamoką ir supranta, kad burbulai gali sprogti. Nesu tikras, ar ją išmoko daug žmonių. Vartotojai nuogąstauja, kad nespės pasinaudoti burbulų auginamomis kainomis, ir tai didžiausia rizika.
Laikotės nuomonės, kad investuotojai neracionalūs. Norint suprasti jų elgesį, reikia išmanyti psichologiją ir įvairius kitus mokslus. Gal galite paaiškinti plačiau?
– Yra daugybė socialinių mokslų: psichologija, sociologija, antropologija, politikos mokslai, istorija. Yra biologija, epidemiologija, neurologija. Jie taip pat lemia ekonominį mąstymą. Ekonomika – mokslas apie žmones. Negali numatyti, kaip elgsis rinkos, negali prognozuoti krizės baigties, jei nesupranti jų elgesio.
Žmonės linksta dėmesį skirti tiems patiems dalykams. Tačiau kiti dalykai, kitos galimybės pamirštamos. Dauguma mano, kad rinkose veikia intelektualūs investuotojai, bet aš įsitikinęs, kad tai netiesa.
Kodėl?
– Žmonių galimybės – ribotos. Esu tikras, kad jie gali būti genijai, bet tik tada, kai susikoncentruoja į tam tikrą sritį. Kai tenka veikti kitur, jie gali elgtis labai kvailai.
Pavyzdžiui, Albertas Einsteinas. Jis neinvestavo. Jeigu jis buvo toks sumanus, kodėl netapo milijardieriumi? Jis galėjo investuoti akcijų rinkoje, bet niekada to nedarė. Yra senas posakis: „Jei tu toks protingas, kodėl nesi turtingas?“ Na, A. Einsteinas nebuvo turtingas. Jis neuždirbo daug pinigų.
Žmonės dažnai nepastebi dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Todėl finansų rinkose būna juokingų nutikimų.
Kokia didžiausia šių dienų ekonomikos problema?
– Tai yra rizika, kurią kelia didėjanti ekonominė nelygybė. Tai auga daugelyje šalių.
Mūsų pasaulyje daugėja rizikos. Aš nežinau, kas gali nutikti. Nemanau, kad kas nors žino. Tačiau ši nelygybė gali augti. Todėl reikia pagalvoti, kad situacija gali pablogėti, būtina planuoti ir imtis veiksmų.
Pirmiausia, nelygybė savaime yra tragedija. Didelė visuomenės dalis kur kas skurdesnė už kitą. Galiausiai, dėl to atsiras socialinių iškraipymų. Padariniai bus nepavydėtini net turtingiems. Jei susidursime su masine ekonomine nelygybe, aš nenorėčiau būti turtingas. Tuomet baiminčiausi neramumų, jaudinčiausi dėl savo šeimos.
Jūs apdovanotas Nobelio premija iš karto priminėte, kad esate lietuvis.
– Taip. Abu mano tėvai buvo imigrantų iš Lietuvos vaikai. Mano motina gimė Čikagoje, tėvas – Gardneryje, Masačusetse.
Negalima nepastebėti garsios jūsų motinos mergautinės pavardės – Radziwil. Gal ji – Lietuvos bajorų dinastijos palikuonė?
– Augau su mintimi, kad esame Barboros Radvilaitės, tapusios Lenkijos karaliene, šeimos palikuonys. Tačiau, kiek žinau, ji nepaliko vaikų.
Prisiminkime jūsų jaunystę pramoniniame Detroite. Ar augote lietuviškoje aplinkoje?
– Gyvenome tarp lietuvių. Vasaras praleisdavau lietuviškoje Dainavoje netoli Detroito. Namuose skambėjo lietuvių kalba. Tėvai, ypač seneliai ja kalbėjo. Mano tėvas nenorėjo, kad išmokčiau lietuviškai, nes manė, kad tai mažos šalies kalba ir gyvenant Amerikoje nėra prasmės jos mokytis. Tačiau motina šio to mane išmokė.
Kokia veikla jūsų profesiniame gyvenime arčiausiai širdies? Dėstymas? Tyrinėjimas? Knygos?
– Su amžiumi pajutau, kad dėstymas man tapo reikšmingesnis. Turiu porą šimtų studentų. Dėstau ir internetu – visa tai visuomenei prieinama nemokamai. Apie 50 tūkst. studentų yra užsiregistravę į mano nemokamus finansinės rinkos kursus internete, kurie prasidės 2014 m. vasarį. Tačiau, reikia prisipažinti, pasiilgstu mažų klasių aplinkos, suteikiančios galimybių iš arčiau pažinti savo studentus.
Tiesa, kalbant apie Lietuvą, ar teko ją kada nors aplankyti?
– Taip, ne kartą. Pirmąsyk tai buvo 1974-aisiais. Vėliau apsilankėme Lietuvoje kartu su motina. Be to, esu skaitęs pranešimą Europos humanitariniame universitete Vilniuje (1992 m. mokykla įsteigta Minske, po 12 metų ši aukštoji mokykla buvo priversta nutraukti veiklą Baltarusijoje. 2005 m. buvo atkurta Lietuvoje, po metų jai suteiktas universiteto statusas – IQ past.).
R. Shilleris
Gimė 1946 m. kovo 29 d.
JAV ekonomistas, akademikas, populiarus ekonomikos ir finansų knygų autorius.
1972 m. Mičigano universitete apgynė daktaro laipsnį.
Nuo 1980 m. yra Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro asocijuotasis narys, Jeilio universiteto profesorius. Vienas investicijų valdymo bendrovės „Macro Markets, LLC“ įkūrėjų ir vyriausiųjų ekonomistų.
Jo knyga „Macro Markets“ pelnė Paulo A. Samuelsono apdovanojimą.
2013 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu.
