Kovojant su ekonomikos problemomis dėmesys kultūros sričiai neretai atidedamas geresniems laikams. Kitąmet pradedama nauja ES kultūros finansavimo programa „Creative Europe“ turi ambiciją įrodyti, kad nėra tinkamesnio laiko nei dabar.
Šiek tiek faktų. Kūrybos ir kultūros sektorius ES sudaro 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir sukuria 3,8 proc. darbo vietų. Šie skaičiai, pasak Europos Komisijos (EK) narės Androullos Vassiliou, turi potencialą kasmet didėti. Tačiau dėl ekonomikos krizės ne visos šalys narės sugebėjo jį įžvelgti. „Statistika rodo, kad kultūros sektorius auga dinamiškiau nei, pavyzdžiui, plastiko ar automobilių pramonė. Būtent kultūros sritis šiandien turi itin didelių perspektyvų sukurti daugiau darbo vietų“, – tvirtino EK narė, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą.
Tai, jog ES biudžetas kitiems septyneriems metams sumažėjo, tačiau kultūros sričiai lėšos liko neapkarpytos, anot A. Vassiliou, yra įrodymas, kad prioritetai perskirstyti pačiu laiku.
Nauja auditorija, nauji įpročiai
Kultūros sritis ES institucijų koridoriuose dažniausiai linksniuojama trejopai: kaip visuomenės gerovės ir lavinimo būtinybė, vienas iš ekonominės naudos veiksnių ir be didesnio finansavimo galinti bent kiek apsieiti sfera. Šių metų Europos kultūros sostinėje Marselyje pristatant „Creative Europe“ kalbėta tik apie pirmuosius du variantus.
Nuo kitų metų sausio pradėsianti veikti „Creative Europe“ po savo stogu sutelks Senojo žemyno menininkams jau pažįstamas kultūros rėmimo programas „Culture“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“. „Creative Europe“, kuriai septyneriems metams numatytas 1,46 mlrd. eurų biudžetas, rems tarptautinius projektus ES ir už jos ribų, literatūros vertimus, audiovizualinių projektų vystymą ir sklaidą, Europos kiną pristatančius festivalius ir kitus kultūros projektus. „Creative Europe“ rūpinsis ir Europos kultūros sostinės bei didžiausių žemyno literatūros, architektūros, kino, paveldo bei roko ir popmuzikos apdovanojimais. Tiesa, ši programa bus stambiausia, tačiau ne vienintelė, remianti meną ES.
Per pastaruosius dešimtmečius kultūros „gamybos bei vartojimo“ įpročiai smarkiai pasikeitė. Tad svarbi kitąmet pradėsiančios veikti programos užduotis bus pritraukti naujos auditorijos ir ją lavinti. „Skatinsime menininkus ieškoti naujų auditorijų ir jas išmokyti „vartoti“ meną kitaip“, – pabrėžė „Creative Europe“ vadovas Karelas Bartákas.
Programos rengėjus padrąsina apklausų rezultatai. Jie rodo, kad kai kuriose Europos šalyse kultūros sektorius neišgyveno daugelį kitų sričių apėmusios krizės: žmonės ir toliau domisi kultūriniu gyvenimu bei smarkiau savęs nevaržo. Labiausiai krizės paliestose valstybėse nukentėjo tik daugiau kainuojantys renginiai – teatro spektakliai ir koncertai. Šią kultūrinę veiklą gyventojai iškeitė į dažnesnį skaitymą ir televizijos žiūrėjimą. „Žmonės mene ėmė ieškoti daugiau pramogų ir linksmybių“, – tendenciją įvardijo K. Bartákas.
Vos pradėjus kurti „Creative Europe“ programą pirmiausia siekta ištirti naujus kultūrinius įpročius. Inicijuotas nuodugnus tyrimas turėjo atskleisti, kuriose kultūros srityse labiausiai trūksta lėšų. Tačiau tyrėjai pristigo elementariausių duomenų: nacionaliniu lygmeniu statistika buvo surinkta skirtinga metodologija, todėl ją sunku įvertinti. „Creative Europe“ turėtų užpildyti šią spragą ir sukaupti duomenis apie Europos kūrybos ir kultūros sektorių.
Iššūkiai ir galimybės
Naujosios programos steigėjų laukia ir daugiau iššūkių. Kultūros sektorių daugiausia sudaro mažos kompanijos. Jos užtikrina įvairovę, tačiau ir sukelia nemažai tarptautinių barjerų. „Ypač mažų valstybių, kurios turi savo kalbą, projektams ir produktams sudėtingiau užtikrinti platesnę sklaidą“, – sakė K. Bartákas.
Nuo 2016 m. kūrėjams bus suteikta galimybė gauti banko paskolą, kurią garantuos Europos investicijų fondas. „Finansų įstaigos negali numatyti rizikos ir atsargiai žiūri į paskolos prašančius kultūros atstovus, todėl bankams pasiūlysime savo ekspertus“, – apie „Creative Europe“ užmojį pasakojo A. Vassiliou. Nors paskola nepadengs visos projektui reikiamos sumos, suteiks pasitikėjimo prieš kitus finansavimo šaltinius – verslo ir valstybinius mecenatus.
„Creative Europe“ rengėjams buvo svarbu išspręsti ir kitą problemą: anksčiau nemažai kritikos sulaukdavo sudėtingos ES kultūros rėmimo programų paraiškos. Nuspręsta jas kaip įmanoma supaprastinti, kad nereikėtų samdyti žmonių vien dokumentams pildyti. „Siekėme, kad galėtų dalyvauti ne tik stambios organizacijos, bet ir mažesni kultūriniai vienetai“, – pasakojo „Creative Europe“ vadovas.
Be to, programoje galės dalyvauti ne tik ES narės, bet ir kitos Europos šalys, taip pat Senojo žemyno valstybių kaimynės. „Nusprendėme, kad dalyvauti galės šalys, kurios laikysis „Creative Europe“ reikalavimų. Atverti save pasauliui – taip nutarė Europa“, – kalbėjo A. Vassiliou. Prieinamumas yra esminė šios ambicingos programos siekiamybė. Kiek ji bus atvira ir naudinga Lietuvai, sužinosime jau kitąmet.
