Meditacija– tai buvimo be minčių, dvasinės tylos, ramybės būsena, kai žmogaus dėmesys yra sutelktas į vidų. Pagrindinis meditacijos tikslas – sutelkti dėmesį į save ir galiausiai „nuraminti“ savo mintis.
Teks išmokti
Pažengusieji jau žino, kad medituoti gali bet kur ir bet kada. Vidinę ramybę galima pasiekti, nepaisant to, kas vyksta aplink. Taip pat jie suvokia, kad be didelių pastangų gali kontroliuoti savo emocijas, pavyzdžiui, pykčio protrūkius. Jei ir jūs norite pasiekti šių rezultatų, pirmiausia turite išmokti sutramdyti savo mintis ir kontroliuoti kvėpavimą.
Meditacija išties gali turėti didelės naudos sveikatai. Trumpa pauzė atsipalaiduoti įtemptoje dienotvarkėje lavina dėmesį, valią, didina koncentraciją ir susikaupimą, taip pat gali padėti jums sumažinti stresą, numalšinti nerimą, pakelti nuotaiką, atrasti asmeninių kūrybinių bei energinių išteklių.
Meditacijos specialistai akcentuoja ir fizinių negalavimų slopinimą medituojant – kraujo spaudimo mažinimą, imuninės sistemos funkcijų gerinimą. Būtent tokie sveikatos pokyčiai gali būti įmanomi per meditaciją.
Pritaikoma tradicinėje medicinoje
Nors mokslas ir dvasiniai dalykai, rodos, vargiai suderinami, vakarų medicinos atstovai jau svarsto galimybes plačiau naudoti meditaciją kartu su tradicine medicina bei vaistais gydant šiandienines pacientų bėdas. Yra keletas ligoninių, kurios jau turi paruošusios meditacijos programas kaip papildomą gydymą tiek fiziniams, tiek psichologiniams negalavimams gydyti.
Tačiau meditacija nėra greitas būdas pasveikti. Reikia laiko sukurti savitą ir jums priimtiną techniką, ir tuo jūs turite užsiimti reguliariai.
Meditacija turi tapti jūsų gyvenimo dalimi ir medituoti stenkitės kasdien tuo pačiu metu – atsikėlę ryte ar vakare prieš eidami miegoti. Atsižvelkite į tai, jog rytinė meditacija suteikia gyvybingumo, polėkio. Vakare – mažina stresą, nuima įtampą. Patartina prieš meditavimą nieko nevalgyti, nes virškinamas maistas sunkina susitelkimą ir dėmesio koncentravimą. Meditacijai skiriamas laikas po truputį turi vis ilgėti, proporcingai jos teikiamai naudai (t. y. jūsų gerai dvasinei savijautai.)
Išsikelkite tikslą
Kai kalbama apie meditaciją, daugelis iš mūsų vis dar įsivaizduoja medituojančių vienuolių minią, deginančią smilkalus ir kartojančią mantras. Anaiptol. Paprasčiausiai užtenka, radus laisvo laiko ir tylią bei ramią vietelę, patogiai atsisėsti ant kėdės ar ant žemės ir užmerkus akis atsipalaiduoti, visą dėmesį sutelkiant į savo kvėpavimą. Meditacijos technikų ir būdų yra daugybė, bet visi jie veda prie to paties tikslo – vidinės ramybės.
Prieš imdamiesi meditacijos pabandykite paklausti savęs, ko jūs tikitės iš šio proceso. Daugelis žmonių turi aiškų supratimą, ką jie nori pasiekti medituodami. Vieni tikisi pagerinti savo miegą, kiti sumažinti įtampą ir stresą, treti per meditaciją sprendžia santykių problemas.
Raskite laiko sau
Jei ryžotės užsiimti meditacija, netrukdomi turite būti bent dešimt minučių per dieną. Atsiribokite nuo bet kokių šiandieninių technologijų.
Patogiai atsisėskite, stenkitės nugarą laikyti tiesią. Jei turite nugaros problemų, galite atsiremti į atlošą ar į sieną, svarbiausia, kad jums būtų patogu. Galite įsitaisyti ant pagalvėlės, jei sėdėti ant grindinio nepatogu. Neturite „suraizgyti“ savo kojų lotoso ar kita jums nepatogia poza. Svarbiausia – nugara turi likti visiškai tiesi, kad netrukdytų taisyklingai kvėpuoti. Atpalaiduokite rankas ir kojas. Nereikia jokios specialios pozicijos, pasistenkite, kad liemens laikysena būtų taisyklinga, o stuburas neiškreiptas. Galite rankas padėti ant šlaunų, tačiau meditacijos žinovai pradedantiesiems rekomenduoja tiesiog leisti rankoms patogiai gulėti prie šonų – toks kabantis „svoris“ padeda geriau pajusti ir paskirstyti svorio centrus po kūną.
Stebėkite kvėpavimą
Atsisėdę užmerkite akis ir sutelkite dėmesį į save. Tiesiog klausykite savo kvėpavimo. Pajuskite, kaip įkvepiate ir iškvepiate per nosį. Stenkitės kvėpuoti pilvu, būtent tai yra taisyklingas kvėpavimas.
Po kelių minučių pastebėsite, kad jūsų protas tarsi nesustabdomų minčių gamykla. Pradžia visada sunkiausia, jūs blaškysitės, užsikabinsite už minčių, įtemptai galvosite… Bet kai pajusite, kad jūsų dėmesys nukrypo į šalį, vėl susitelkite į kvėpavimą ir taip iki pat meditacijos pabaigos. Pradedantiesiems būtų lengviausia tiesiog skaičiuoti savo įkvėpimus. Pabandykite skaičiuoti nuo 1 iki 10 ir vėl iš naujo. Kad išvengtumėte nevalingai į mintis lendančių vaizdinių, pamėginkite įsivaizduoti jus raminamai nuteikiančią aplinką. Ji gali būti tikra ar išgalvota.
Laiką, kurį skiriate meditacijai, tiesiog stebėkite savo kvėpavimą ir fizinius procesus, vykstančius organizme – kaip kilnojasi krūtinės ląsta, kaip oras teka nosiarykle, kaip atsipalaiduoja kūnas iškvepiant.
Palengva jūs vis mažiau apsikrausite mintimis, mažiau blaškysitės, kuo daugiau praktikuosite, tuo greičiau pajusite vidinę ramybę, kuri ir akcentuojama kaip meditacijos viršūnė.
Parengė K. JUŠKAITĖ
Meditacija išties yra gėris ir labai naudinga sveikatai. Amžinas bėgimas ir stresas mano vidaus pusiausvyrą išmuša iš vėžių, tai meditacija padeda atstatyti pažeistas dalis. Pameditavus diena ryškiau sušvinta, pasaulis atrodo gražesnis ir visi rūpesčiai išgaruoja.