Kelios dešimtys bendrovės „Montuotojas“ darbuotojų gali didžiuodamiesi pasakoti apie sėkmingą darbą ypatingame bare – jie atstatė Naujamiesčio Švento apaštalo evangelisto Mato bažnyčią.
Ypatinga užduotis
Abiejų per gaisrą suniokotų bokštų kėlimo ir montavimo darbai baigti ir dabar Naujamiesčio maldos namai atvykstančiuosius, kaip ir anksčiau, pasitinka dviem grakščiais dangų remiančiais bokštais.
Prieš juos keliant ant bažnyčios skliautų kartu su ekspertais viską apžiūrėjo ir bendrovės vadovas Antanas Katinas.
„Montuotojo“ darbuotojams dideli aukščiai – ne naujiena. Vis dėlto bažnyčios atstatymas buvo viena iš neeilinių, ypač svarbių užduočių, kuria domėjosi ne tik naujamiestiečiai, bet ir visos šalies gyventojai. Juk atstatyti bažnyčios bokštus net patyrusiems meistrams nėra lengva užduotis. Kaip teigia bendrovės vadovas A. Katinas, prieš keletą metų montuotojams teko atstatyti dar per Antrąjį pasaulinį karą suniokotą Pandėlio bažnyčios bokštą.
„Jis buvo nukentėjęs ne nuo gaisro. Tas bokštas buvo nugriautas norint įrengti vietą kulkosvaidžiui“, – „Sekundei“ pasakojo bendrovės vadovas.
Apsiimdami pagaminti ir pastatyti Pandėlio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokštus tokius, kokie buvo, panevėžiečiai jau turėjo patirties. Jie dirbo prie Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios. Vis dėlto sudegusiems Naujamiesčio bažnyčios bokštams atstatyti reikėjo ypatingų pastangų.
Įspūdingas reginys
Naujamiesčio bažnyčios tragedija – netikėtai įsiplieskęs gaisras, pavertęs pelenais didelę dalį turto ir nuvertęs abu bokštus, sujaudino visą kraštą. Bažnyčios atstatymo darbai, nors žmonės geranoriškai tam aukojo pinigų, pagalbą skyrė įvairios organizacijos, valdžia, Europos Sąjungos fondai, užsitęsė.
Naujamiesčio bažnyčia degė 2007 metų rugpjūtį. Tuo metu bokštai kaip tik buvo remontuojami ir gaisras prasidėjo viename iš jų. Abu bokštai nugriuvo, ugnis pridarė daugybę žalos – sugadino vargonus, plėnimis paleido daug bažnyčios inventoriaus, reikmenų.
Gaisro pėdsakai ilgai buvo matyti ant daugiau kaip prieš šimtą metų statytos bažnyčios.
Tačiau po daugybės paruošiamųjų darbų „Montuotojo“ darbuotojai pirmąjį bokštą užkėlė šių metų spalio 25-ąją.
Tam prireikė dviejų galingų automobilinių kranų. Iškeltą bokšto konstrukciją ant bažnyčios stogo priėmė ir suvirino keturi aukštalipiai. Ant žemės, pasak A.Katino, triūsė dar šeši darbuotojai.
Į 32 metrų aukštį keliamas kartu su kryžiumi 24 metrų bokštas buvo įspūdingas, jaudinamas reginys, jį stebėjo gausus būrys naujamiestiečių.
Antras analogiškas bokštas pakeltas lapkričio pabaigoje, o baigiamieji darbai atlikti pirmosiomis gruodžio dienomis.
„Nejauku, liūdna buvo, kai bažnyčia stovėjo be bokštų. Mums labai jų trūko. Net vieną jau pastačius vis atrodė, kad ne viskas dar Naujamiestyje gerai. O dabar, kai bokštai sugrįžo, atsidžiaugti negalime. Svarstome, kad naujieji, ko gero, dar įspūdingesni, dar aukštesni nei buvo“, – kalbėjo naujamiestietės Donata ir Svajonė.
Šventovės vardas
Naujamiesčio Švento apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas Raimondas Kazlauskas sakė, kad dabar, kai bokštai vėl ant maldos namų stogo, visi turėtų dėkoti pinigus aukojusiems žmonėms, dirbusiems meistrams ir darbus laiminusiam Dievui.
Jis mano, kad kalbėti apie baigtus visus bažnyčios atstatymo darbus dar gerokai per ankstį. Tačiau svarbiausia – bokštai jau yra. Dabar reikia, kad darbus įvertintų mokėjimo agentūra. Dviejų bokštų atstatymo darbai kainavo apie 300 tūkstančių litų. Tiek pinigų per Panevėžio rajono vietos veiklos grupę gauta iš Europos Sąjungos paramos fondų.
Ar vargonai sugrįš į bažnyčią, priklausys nuo Vokietijos fondo sprendimo. Jeigu jis padės, Naujamiestyje vėl skambės galingi vargonai.
Bokštams atstatyti pasirinkta bendrovė „Montuotojas“ darbus sutiko atlikti labai pigiai – už 300 tūkstančių litų. Kitos firmos prašė dvigubai didesnės sumos.
Panevėžio bendrovės vadovas A. Katinas pripažįsta, kad darbai atlikti už ypač mažą sumą.
„Bet juk čia bažnyčia“, – sako ir tikina, kad tikrai ne jis vienas nusprendė žengti tokį žingsnį: buvo su kolektyvu svarstyta ir tartasi.
A.Katino nuomone, jeigu niekam neberūpės atstatyti bažnyčių, atrodys, kad nei valstybės, nei tautos nebėra.
„Ne viskas matuojama pinigais ir pelnu“, – mano vadovas.
Ėmęsi šio darbo bendrovės specialistai viską darė patys – atliko parengiamuosius darbus, dengė stogą, mūrijo skliautus, pirkto medžiagas, konstravo bokštus ir kt. Naujieji bokštai nebe mediniai, o iš metalo konstrukcijų, dengti skarda. Jų karkasai pagaminti dirbtuvėse, o skarda apkalti prie bažnyčios.
Bokštams kelti reikėjo sulaukti palankaus oro. A. Katinas paaiškino, kad esant 15 metrų per sekundę vėjui nebegali dirbti kranai, o keliant tokį sunkų – aštuonių tonų – krovinį į didelį aukštį pavojingas ir gerokai mažesnis vėjas. Kiekvienam bokštui pakelti ir montuoti prireikė keturių penkių valandų.
Darbų kainą iki minimumo bendrovė galėjo sumažinti dar ir todėl, kad ir kitos firmos nebuvo abejingos bažnyčios atstatymui – darė nuolaidas medžiagoms ir paslaugoms.
Ne kiekvienas gali
„Montuotojo“ darbuotojams dažnai tenka dirbti dideliame aukštyje. Tačiau net ir šios bendrovės ne visi darbininkai gali dirbti tokiomis sąlygomis.
„Pirmoji į darbą Naujamiestyje nuvykusi mūrininkų brigada vos pradėjusi mūryti skliautus netrukus pasiprašė nukeliama. Ne kiekvienas gali susikaupti ir dirbti tokiame aukštyje“, – teigė direktorius.
Mūrininkai buvo pakeisti kitais, darbo patirties aukštyje turinčiaisiais. Toli graži ne kiekvienas gali būti aukštalipis – iš 500 bendrovės darbuotojų tik maždaug 20 gali sėkmingai dirbti bet kokiame aukštyje ir puikiai, kaip tikri alpinistai, jaustis.
Direktorius sako, kad specialistai šiuo metu darbuojasi bendrovėje „Amilina“.
„Montuotojas“ dirba visoje Lietuvoje. Aukšti įrenginiai Jonavoje, Kėdainiuose, Akmenės cemento gamykloje – tai vis panevėžiečių paliktas pėdsakas. „O pasidairius po Panevėžį – dauguma pastatų montuota tuomečio „Prammontažo“, iš kurio ir atsirado „Montuotojas“. Per pusę šimtmečio Lietuvoje iškilusiuose pramoniniuose, visuomeniniuose pastatuose didžioji dalis metalinių konstrukcijų, technologinių įrengimų ir vamzdynų sumontuota mūsų įmonės“, – sakė A. Katinas.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
