Panevėžio medikai jau tvarsto ir gipsuoja ant slidžios kelio dangos paslydusius, griuvusius ir susižalojusius asmenis.
Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos Jolantos Vokietienės, žiemos traumos patirtos vos spustelėjus šaltukui – prieš gerą savaitę. Ledui užtraukus balas ir padengus jas plonu sniego sluoksniu, neatsargūs pėstieji, nesitikėdami tokių spąstų, drąsiai žengia, slysta ir griūna. Dažnam nepavysta išvengti tipinių traumų – alkūnės, riešo, čiurnos lūžių, galvos sutrenkimo.
J. Vokietienė sako, kad daugelis susižalojusiųjų atsipirko lengvesnėmis traumomis, suteikus pirmąją pagalbą jie išleisti gydytis ambulatoriškai. Tik keletui prireikė rimtesnio gydymo – jie paguldyti į ligoninę.
„Dėl slidumo kiekvieną žiemą susižaloja šimtai žmonių. Būna, kad per dieną po penkiasdešimt ir daugiau griuvusių ir traumas patyrusių asmenų atvežama. Šią žiemą dar antplūdžio nebuvo, atšalus į medikus kreipėsi pavieniai asmenys“, – teigia skyriaus vedėja.
Darbymetis valytojams
Kad nuo šaligatvių būtų nukastas sniegas, kad slidi danga būtų pabarstyta smėliu, rūpinasi bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojai. Tik jų dėmesio sulaukia toli gražu ne visos miesto gatvės.
„Kiek Savivaldybė užsako, tiek ir valome“, – aiškina Miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Olišauskas.
Jis prašo gyventojų nelyginti miesto tvarkymo darbų, kaip dar kai kas mėgsta, su tuo, kas buvo anksčiau, ir kaip yra dabar. „Anksčiau miesto gatves valė 240 valytojų, dabar jų yra 40“, – tvirtina viršininkas.
Stokojant lėšų dabar valomos tik kai kurios gatvės, dėmesys pirmiausia skiriamos centrinėms, taip pat autobusų stotelėms ir pėsčiųjų perėjoms. Pavyzdžiui, J. Janonio gatvės šaligatviai nevalomi, tačiau tvarkomos joje esančios autobusų stotelių ir perėjų prieigos. Tiesa, yra keletas naujų, į tvarkomų sąrašą dar neįtrauktų stotelių.
„Kartais gyventojai skundžiasi, kad diena jau įpusėjo, o mūsų gatvės šaligatvis dar nevalytas. Noriu priminti, kad kiekvienam valytojui tenka nukasti 2700 kvadratinių metrų plotą – o tai beveik trys kilometrai. Rytą pradėjęs valyti vieną gatvę, jis ploto pabaigoje atsidurs tik antroje dienos pusėje, o jeigu sniego priversta daug, tai ir pavakaryje“, – sako viršininkas ir prašo gyventojų įvertinti nelengvą valytojų darbą.
Smėlio turima užtektinai. Kiekvienoje gatvėje pastatytos dėžės su smėliu ir prireikus galima pabarstyti slidžias gatvės vietas.
Kaip ir kiekviena darbe, taip ir valant gatves, pasak K. Olišausko, svarbus ir reikšmingas žmogiškasis faktorius. Tas pats darbas gali būti atliekamas skirtingai – vienų ir greičiau, ir kruopščiau, kitų – atmestinai.
Prašys daugiau
Į talką gatvių valytojams ateina apie dvidešimt pagal Darbo biržos viešųjų darbų programą dirbančių asmenų. Kaip teigia miesto Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė, šie žmonės siunčiami valyti sutartyje nenumatytų miesto vietų – tų, kurios žiemą būna slidžios ir pavojingos, gyventojai dėl jų skundžiasi.
Praėjusiais metais Panevėžyje buvo išplėstas mechanizuotas gatvių valymas, taip valyti jungiamieji takai, pėsčiųjų perėjos, kitos vietos. Gatvėms valyti skiriama labai mažai lėšų, pinigų ypač stinga metų pabaigoje.
„Oro sąlygų numatyti ir joms iš anksto pasirengti neįmanoma. Net paskutinėmis metų dienomis negali žinoti kas bus gruodžio 31-ąją, taigi gali prireikti ypatingų jėgų“, – sako vyriausioji specialistė.
Miesto ūkio skyrius kitąmet gatvėms valyti prašo skirti 2 milijonus 900 tūkstančius litų. „Jeigu gautume tiek, kiek pageidaujame, padėtis būtų kiek geresnė“, – tikina V. Gylienė.
Šiemet visiems darbams buvo skirta 2 milijonai 420 tūkstančių litų. Specialistė mano, kad šalutinėms gatvėms valyti vargu ar kada nors bus galimybių. Tačiau visos gatvės niekada ir nebuvo kasdien valomos.
***
Primena apie pavojų
Gydymo įstaigų duomenimis, per praėjusią žiemą dėl traumų į poliklinikas ir ligonines kreipėsi 4224 žmonės. Jų gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo daugiau kaip 3,5 milijono litų.
„Traumų, be abejo, būta dar daugiau, juk dalis žmonių jas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia. Be to, gydymo įstaigos, įvesdamos duomenis į informacinę sistemą, ne visada pažymi, kaip ta trauma įvyko – ar ji patirta dėl griuvimo ant ledo ar sniego, ar kitaip“, – sako Panevėžio valstybinės ligonių kasos atstovė Angelė Valentinavičienė.
Gatves padengus plikledžiui neatsargus ėjimas apledėjusiais šaligatviais ar kiemais baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnario išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresniems žmonėms, nes jiems didesnė kaulų lūžių rizika.
Skaudžių nelaimių įvyksta ir einant plonu ledu. Eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama nemažai pėsčiųjų, per avarijas nukenčia ir patys vairuotojai.
***
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
