Panevėžio centre, Savanorių aikštėje, rudenį pradėjusi statyti trijų aukštų administracinės-komercinės paskirties pastatą bendrovė „Diskontas – turtas“, vadovaujama Paulinos Razgūnienės, užminė ant kojos kaimynystėje daug metų veikiančiai konditerijos gaminių įmonei „Panevėžio eglė“, kurios savininkas Stanislovas Latvėnas.
Panevėžio centre, Savanorių aikštėje, rudenį pradėjusi statyti trijų aukštų administracinės-komercinės paskirties pastatą bendrovė „Diskontas – turtas“, vadovaujama P. Razgūnienės, užminė ant kojos kaimynystėje daug metų veikiančiai konditerijos gaminių įmonei „Panevėžio eglė“, kurios savininkas Stanislovas Latvėnas.
Pastarasis teigia, kad minėti verslininkai akiplėšiškai įlindo į jo teritoriją, čia krauna statybines medžiagas, laiko techniką. Dėl to „Panevėžio eglė“ praranda dalį klientų ir patiria nuostolių. Mat gardėsių nusipirkti norintys žmonės negali naudotis iki šiol laisva buvusia aikštele automobiliams statyti.
A. Razgūnas neneigia, kad statybos sukelia nepatogumų ir pėstiesiems, ir važiuotiesiems, tačiau tikina į privačias valdas nesibrovęs, o statybų aikštelė yra bendro naudojimo žemėje.
Kol kas nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Panevėžio skyrius, į kurį kreipėsi S. Latvėnas, nei apie verslininkų ginčą žinantis Panevėžio savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis nesiryžta būti arbitrais šioje dvikovoje.
„Jeigu jie gražiuoju nesutars, veikiausiai ginčą teks spręsti teismui“, – mano vyriausiasis architektas.
S. Matulio žiniomis, tarp tos konditerijos įmonės ir statomo pastato esantis žemės sklypas, dėl kurio susikibo verslininkai, priklauso valstybei. Jį nuomojasi kelios šalia įkurtos įmonės, tarp jų ir „Panevėžio eglė“.
Problemos prasidėjo rudenį
Savanorių aikštės 12A teritorija, kurioje pradėtos komercinio-administracinio pastato statybos, daug dešimtmečių stovėjo tuščia. Sumaniusiems jame statyti A. ir P. Razgūnams prireikė daug laiko, kol gavo visus leidimus.
Sklypas yra istorinėje miesto dalyje, jis ribojasi su Panevėžio buvusiu ješibotu – žydų dvasininkų seminarija. Tad Razgūnams, be kita ko, būsimas statybas teko derinti su paveldo apsaugos specialistais, finansuoti archeologinius kasinėjimus, kuriuos atliko Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja archeologė Alfreda Petrulienė.
Archeologė neįžvelgė kliūčių naujo pastato statyboms. Pasak jos, toje vietoje 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje veikiausiai stovėjo žydų gyvenamasis namas, jame galėjo veikti užeiga. Mat kasinėjant rasta daug keramikos, stiklinių indų liekanų.
Šių metų rugpjūtį bendrovei „Diskontas – turtas“ buvo išduotas leidimas statyti 436 kvadratinių metrų ploto pastatą su rūsiu. Pagal projektą, statinys turėtų būti su šlaitiniu stogu, spalvomis neišsiskirti iš kitų šalia stovinčių pastatų.
Bendrovė statybas pradėjo rudenį. Tada, anot „Panevėžio eglės“ savininko S. Latvėno, ir prasidėjo problemos.
„Jie įsibrovė į mūsų teritoriją, trukdo automobilių eismui. Mūsų aikštelėje sandėliuoja medžiagas, stato techniką, klientai negali palikti automobilių“, – piktinosi verslininkas.
S. Latvėnas mano, kad statytojai privalėjo paprašyti jo bei kitų šalia esančių įmonių vadovų sutikimo laikinai įsirengti statybų aikštelę, kompensuoti patiriamus nuostolius.
„Tikai neturiu nieko prieš naujas statybas. Tegu tik stato, bet tegu netrukdo ir kitiems dirbti“, – kalbėjo jis.
S. Latvėno teigimu, jo konditerijos įmonė netenka dalies klientų ir patiria žalą. Prieš šventes konditerijos gaminių paklausa paprastai dar išauga, tad verslininkui ypač apmaudu dėl dabar susiklosčiusios situacijos.
S. Latvėnas kreipėsi į Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tačiau abejoja, ar ji bus kompetentinga išspręsti problemą. Jis ketina tartis su juristais, kaip šiuo atveju galėtų apginti savo verslo interesus. Verslininkas neatmeta galimybės kreiptis į teismą ir prašyti stabdyti statybas.
Nesijaučia niekuo nusikaltę
Bendrovės „Diskontas – turtas“ vadovės vyras A. Razgūnas pripažįsta, kad dėl statybų nepatogumų patiria ir pėstieji, ir vairuotojai, tačiau neigia uzurpavęs privačias valdas. Pasak jo, kiemas, kur dabar važinėja ekskavatoriai ir dedamos statybinės medžiagos, yra valstybinė žemė.
„Ją iš valstybės nuomoja keli subjektai, gal septyni ar aštuoni. Man teko su jais kalbėtis, tik „Panevėžio eglė“ kažkodėl nelabai gražiai su mumis kalba. Negaliu pakęsti tokių dalykų, kai mano atžvilgiu bando naudoti bušido veiksmą, sparnelio laužimas man labai nepriimtinas“, – „Sekundei“ teigė A. Razgūnas.
Pasak jo, aikštelė yra neutralioje, bendro naudojimo žemėje. Tai jis išsiaiškinęs ne tik su miesto Savivaldybe, bet ir su žemėtvarkininkais.
Verslininkas juokauja, kad jam pensininko pažymėjimą veikiausiai teks padėti giliai į stalčių ir vėl stoti prie bendrovės vairo, nes žmonai per daug rūpesčių.
A. Razgūnas, paklaustas, kada pastatas turėtų būti baigtas, atsakė, kad tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir oro sąlygų. Jis patikino, kad bendrovės projektui dėl lėšų stokos negresia virsti amžiaus statybomis.
A. Razgūnas įžvelgia Panevėžio potencialą augti, todėl ir investuotoja. Pasak verslininko, iškilus statiniui, dar teks spręsti automobilių stovėjimo problemą.
„Anuomet miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus didžiavosi, kad Panevėžio gatvėms, automobilių aikštelėms įrengti ir kitai infrastruktūrai skiriama tiek pat lėšų, kiek Šiauliams, nors Panevėžys mažesnis. Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi“, – kalbėjo jis.
Aiškinasi, kas teisus
Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Valkūnas negalėjo pakomentuoti, kuris verslininkas teisus.
„ Gavome S. Latvėno prašymą, aiškinamės situaciją“, – sakė jis.
G. Valkūno žiniomis, žemės sklypas, dėl kurio konfliktuoja verslininkai, priklauso valstybei. Jį nuomojasi aplinkui įkurtos įmonės, tačiau plotais nėra pasidalijusios.
„Kai teritorija konkrečiai nepadalyta, o tik procentaliai, sunku pasakyti, kaip tas sklypas turėtų būti naudojamas“, – teigė vedėjas.
Inga SMALSKIENĖ
