Šiauliai ir Panevėžys surėmė kaktas dėl auksinio kiaušinio – po 12-os metų vieną jų perskrosiančios europinės „Rail Balticos“ vėžės. Nors trasą per Panevėžį palaimino nuodugnius skaičiavimus atlikusios inžinerijos bei konsultacijų įmonė „Sweco Lietuva“, Didžiosios Britanijos kompanija „Aecom“, jai pritaria projekto partnerės Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, alternatyvą pro Aukštaitijos sostinę palaiko Vyriausybė, šiauliečiai reikalauja iš naujo spręsti dėl trasos maršruto.
Seime penktadienį surengto seminaro aptarti „Rail Balticos“ aktualijoms išvakarėse Šiaulių savivaldybė išplatino raštą, kuriame pareiškė, jog Panevėžiui palankūs„Sweco Lietuva“ ir „Aecom“ tyrimų rezultatai yra „ skandalingi, klaidina visuomenę, skaičiai laužti iš piršto“.
Tokio akibrokšto sulaukę panevėžiečiai nedelsė. Dar praėjusią naktį Panevėžio savivaldybė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio užsienio investuotojų verslo asociacija „F.I.B.A.“ išplatino atsakymą, ekonominiais argumentais pagrindžiantį „Rail Balticos“ vėžės tiesimą per Aukštaitijos sostinę.
Abi savivaldybės savuosius raštus užregistravo šalies prezidentūroje, Vyriausybėje ir Seime.
Apkaltino visuomenės klaidinimu
Šiauliečiai tvirtina esantys nustebinti Vyriausybės pozicija europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ trasą sukti ne pro Šiaulius, o Panevėžį.
„Mums neramu, kad viešojoje erdvėje pasirodę Vyriausybės narių komentarai, kuriuose remiamasi skandalingomis studijomis, klaidina visuomenę“, – teigiama rašte, pasirašytame Šiaulių mero, Šiaulių pramonininkų asociacijos ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų.
Pareiškime tvirtinama, esą verslininkų ir vietos valdžios nuomonės dėl „Rail Balticos“ niekas niekada nepaisė ir apie tai net nediskutavo.
„AECOM“ ir didžiulę įvairių studijų rengimo patirtį turinčios bendrovės „Sweco Lietuva“ atliktų tyrimų rezultatai, anot šiauliečių, „abejotini ir akivaizdžiai iš piršto laužti skaičiai bei kriterijai“.
Šiauliečiai pareiškė turintys kitą „Rail Balticos“ galimybių studiją, 2007-aisiais parengtą „COWI“ kompanijos Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato užsakymu. Šioji studija palanki Saulės miestui. Joje Panevėžys pateikiamas kaip alternatyva.
Kaip lemtingą kozirį lošiant dėl „Rail Balticos“ Šiauliai naudoja Lietuvos bendrąjį planą, kuriame reikšmingas geležinkelis nubrėžtas per Saulės miestą.
„Mus su Panevėžiu supjudė problema, dėl kurios panevėžiečiai nėra kalti. „Sweco Lietuva“ su tokia studija apsijuokė ir gėda pripažinti, kad tokia kompanija turi garsų vardą. Akivaizdžios aritmetinės ir loginės klaidos jų vardą sumenkino ir akivaizdžiai parodė, kad buvo tendencingas užsakymas. Jiems šešis lapus išvardijome juoką keliančių klaidų. Ekonominių pagrindimų nėra, tik dirbtinumas. Ir tai tikrai ne panevėžiečių darbas“, – pareiškė Šiaulių vicemeras Juras Andriukaitis.
Mero pavaduotojui nesuvokiama, kodėl mokslinį tyrimą atlikę galimybių studijos rengėjai geležinkelio vėžę suprojektavo per Panevėžį, nors kadaise caro valdžia pirmenybę suteikė Šiauliams.
„Nemanyčiau, kad prieš 170 metų caro valdžia, stačiusi geležinkelį per Šiaulius, kuris ir šiandien eksploatuojamas, buvo visiškai kvaila. Dabar mažutę Lietuvėlę, kurią galima automobiliu lengvai pervažiuoti per dvi valandas, perkertame amžiams dar vienu geležinkelio traktu. O atstumas tarp jų – 40–60 km. Kur logika?“ – piktinosi J. Andriukaitis.
Faktai – Panevėžio naudai
Šiauliečių karingumas pribloškė „Rail Balticą“ kaip aukso puodą miestui matančius Panevėžio vadovus.
Mero patarėjas Darius Simėnas pripažįsta, jog šiauliečių emocionalus kaltinantis pareiškimas stebina.
„Aecom“ ir „Sweco Lietuva“ yra tarptautinės įmonės, turinčios didžiulę patirtį.
„Aecom“ net būdama stipri britų kompanija „Rail Balticos“ studijai rengti samdė JAV specialistus, susijusius su geležinkelių tinklais“, – „Sekundei“ teigė D. Simėnas.
Miesto verslininkai pripažįsta galintys tik pagirti vietos valdžią už greitą reakciją į kaimynų akibrokštą.
„Dažnai politikai kritikuojami už nerangumą, o dabar buvo labai operatyviai sureaguota“, – mano Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Jau penktadienio naktį Aukštaitijos sostinės savivaldybės ir verslo atstovų išplatintame pranešime pabrėžiama, jog šioje kovoje turi nugalėti ne emocijos lyg „sergant už kažkokią sporto komandą – šiuo atveju, Panevėžį ar Šiaulius“, o racionali logika.
„Rail Balticos“ vėžės per Panevėžį pagrįstumą panevėžiečiai prezidentei, Vyriausybei ir Seimui įrodinėja faktais. Pagal „Sweco Lietuva“ ir „Aecom“ skaičiavimus, kelias pro Panevėžį ir geležinkelio ilgio, ir laiko atžvilgiu būtų pastebimai trumpesnis. Iš Varšuvos į Taliną per Aukštaitijos sostinę keleivinis traukinys važiuotų 4 val., o pro Šiaulius tokia kelionė užtruktų dukart ilgiau – 8 val. Krovininis traukinys riedėtų atitinkamai 10 ir 13 val.
Panevėžio verslo įmonės, pramonės lyderės – „Amilina“, „Schmitz Cargobull Baltic“, „Linas Agro Group“, „Lietkabelis“, „Dominari“, „Kalnapilio–Tauro grupė“, „Norac“, beveik 20 skandinaviškojo kapitalo įmonių, jau dabar pasirengusios būsimajame Panevėžio logistikos terminale krauti didelius kiekius eksportuojamų krovinių, o ateityje šios įmonės eksporto apimtis planuoja dar keleriopai didinti.
Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui panevėžiečiai primena, jog Aukštaitijos sostinė turi visas galimybes tapti strateginiu logistikos mazgu, nes čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, o Lietuvos transporto strategijoje iki 2025 m. kalbama apie logistikos centrų kūrimą būtent Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos regionuose.
Alternatyva nė nediskutuotina
Vakar Seime Užsienio reikalų komiteto, Europos reikalų komiteto surengtame seminare „Rail Balticos“ projekto aktualijoms aptarti, pasak D.Simėno, netgi nekilo diskusijų, pro kur turėtų eiti vėžė – Panevėžį ar Šiaulius.
„Estų ir latvių pozicija nevienareikšmė – tai turi būti kuo tiesesnis ir kuo greitesnis geležinkelis, tai yra vėžė pro Panevėžį. Jeigu šiauliečiai pasiektų savo ir vietoje greito geležinkelio bus lėtas, tai lemtų tik politinis sprendimas“, – mano D. Simėnas.
Tiesa, seminare dalyvavo vienintelis Šiaulių atstovas – miesto meras. O Panevėžio interesų ginti į Seimą suvažiavo šešių panevėžiečių delegacija – valdžios ir verslo atstovų.
Planuojama, kad „Rail Balticos“ vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turėtų būti nutiesta jau iki 2015-ųjų, o greitieji traukiniai iš Varšuvos į Helsinkį ims važinėti 2025 m.
Dar iki sausio 1-osios trys Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – turi įkurti bendrą įmonę „Rail Balticos“ projektui įgyvendinti, o jau kitąmet pateikti paraišką Europos Sąjungos finansavimui gauti.
Pasak D. Simėno, „Rail Balticos“ vėžė pro Panevėžį miestui reikštų ekonominį šuolį, regiono patrauklumą investuotojams ir turistams.
„Net neabejoju, kad europinė geležinkelio vėžė pro Panevėžį turėtų ir demografinį efektą. Kai sovietmečiu buvo pastatyta „Ekrano“ gamykla, miestas sparčiai ėmė augti. Jei logistikos centras įsikurs Panevėžyje, jam aptarnauti reikės žmonių ir darbo vietų bus daug sukurta“, – Aukštaitijos sostinės perspektyvą mato mero patarėjas.
***
Miestui – auksinė galimybė
Sigitas Gailiūnas
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Vieno ir kito miesto suinteresuotumas reiškia, kad „Rail Balticos“ geležinkelis tikrai duos didelę naudą regionui, miestui ir atvers dideles perspektyvas. Atlikta „Sweco Lietuva“ studija rodo, kad daugelis parametrų yra Panevėžio naudai. Panevėžio pasirinkimą lemia esminiai dalykai, iš kurių svarbiausias yra greitis.
Jau šiandien keturių valandų skirtumas kelionėje yra reikšmingas, o 2025-aisiais, kai geležinkelis bus nutiestas, tas laiko skirtumas bus dar aktualesnis.
Nereikia šioje situacijoje bandyti įžvelgti politinių dalykų, tik ekonominį efektą, naudą ir perspektyvą.
Mano giliu įsitikinimu, pavojaus, kad vėžė nuo Panevėžio nusisuks, nėra, nes visi pagrindiniai argumentai yra mūsų miesto naudai. Aišku, mūsų politikai gali diskutuoti ir bandyti daryti žingsnius, kaip tą situaciją pakeisti, bet šitame projekte dalyvauja ne vien Lietuva, o ir Estija, Latvija, jį finansuoja Europos Sąjunga, todėl žodį tars ir jos atstovai.
Seime surengtame seminare net nebuvo diskusijos, kurį variantą pasirinkti, nes vienareikšmiškai buvo pristatoma dabartinė analizė, palanki Panevėžiui. Niekas net nekėlė klausimo, kad vėžė turėtų sukti per Šiaulius.
Jei vėžė eis per Panevėžį, būtina sąlyga, kad čia turi būti įrengta keleivinių ir krovininių traukinių geležinkelio stotis. Panevėžys įgytų didelį privalumą kaip vienas iš logistikos centrų. Mūsų regiono įmonės jau pasiruošusios didelius kiekius krovinių gabenti geležinkelio transportu.
„Rail Baltica“ būtų labai patogi ir Panevėžio bei aplinkiniams gyventojams. Be to, Europos keleivių maršrutas į Skandinaviją eina per Panevėžį, todėl yra didelė tikimybė, kad užsienio šalių gyventojai atvyks į mūsų regioną kaip turistai. Tokiu jų traukos centru galėtų tapti Respublikinės Panevėžio ligoninės stipriai gaivinama. Likėnų sanatorija. „Rail Baltica“ – galimybė miestui žengti didelį žingsnį į priekį. Tą patį mato ir Šiauliai, todėl situacija įtempta.
***
Šiauliečių pozicija – gobši
Tomas Varneckas
UAB „Sweco Lietuva“ projektų vadovas
Studija buvo atliekama, priešingai nuo mūsų ir kitų rinkos dalyvių anksčiau darytų tokio paties pobūdžio studijų, išnaudojant maksimaliai matematinį principą. Tai yra remtasi statistiniais rodikliais, kurių užginčyti neįmanoma, nes tai yra faktai, o ne nuomonės: lygintas gyventojų skaičius vienoje ir kitoje juostoje, kultūros paveldo objektų skaičius, saugomų teritorijų ir t. t. Argumentus Šiaulių savivaldybė galėjo pateikti ir pateikė. Ji pareiškė daug pastabų, pagal jų pasiūlymus dokumentas buvo labai smarkai tikslintas.
Galutinį sprendimą, pro kur eis vėžė, priimsime ne mes, o planavimo organizatorius, tai yra Lietuvos geležinkeliai ir Susisiekimo ministerija. Ne man, ne Šiauliams ar Panevėžiui spręsti apie parengtos studijos pagrįstumą, o organizatoriui. Jei negerai atlikau darbą, organizatorius gali priimti kitokį sprendimą. Bet kol kas jis kitaip nenusprendė ir laikosi tokios pat pozicijos kaip mūsų.
Pro Šiaulių miestą šiandien jau eina pagrindinė Lietuvos geležinkelių arterija – transporto koridorius, besidriekiantis iš Baltarusijos pro Šiaulius į Klaipėdos jūrų uostą. Kol kas nematau realių žingsnių, kad Šiauliai išnaudotų tokią svarbią kortą, kurią jie turi jau 20 nepriklausomybės metų.
Pozicija, kad visi koridoriai turi eiti pro Šiaulius dėl to, kad ten jau egzistuoja infrastrukūra, galima sakyti, yra gobši. Mano nuomone, logiška, kad vienas koridorius eina pro vieną, o kitas – pro kitą regioną.
***
Faktai
„Rail Balticos“ geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją.
Lietuvos teritorijoje planuojama nutiesti Europinio standarto 1435 mm geležinkelio vėžę.
Planuojama trasa per Aukštaitijos sostinę eitų vakarine miesto dalimi – per pramonės rajoną. Maršrutas bus Pasvalys–Paįstrys–Gegužinė–aplinkkelis–Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ)–aplinkkelis ir už miesto – į rytus nuo Ramygalos.
Tiesiant vėžę per Šiaulius neigiamą poveikį (triukšmą, vibraciją) sveikatai pajustų apie 150 tūkstančių žmonių, nes geležinkelis kirstų Šiaulių rajono centrus – eitų ne jų pakraščiu, o per užstatytas teritorijas.
Vėžę tiesiant per Panevėžį, neigiamą poveikį sveikatai gali pajusti 25 tūkstančiai gyventojų, nes bėgiai eitų miesto pakraščiu.
Panevėžio atveju vėžė kirstų 1350, Šiaulių – 2100 sklypų. Tiek jų valstybei reikėtų išpirkti iš gyventojų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
