Kone dešimtmetį trukęs laukimas baigėsi: pramonės renesansą žadančiam Panevėžio pramonės parkui uždegta žalia šviesa. Ūkio ministerija pasirašė sutartį su bendrove, ateinančius 49-erius metus šeimininkausiančia J. Janonio gatvės gale kol kas tik kiečiais apaugusiame, bet valstybei 25 mln. litų kainavusiame pramonės parke.
Lig šiol Savivaldybė įrodė mokanti tik leisti Europos Sąjungos ir mokesčių mokėtojų pinigus, bet ne ieškoti aukso gyslos labiausiai nedarbo kamuojamam didmiesčiui. Per pastaruosius porą metų iš keturių į laisvosios ekonominės zonos statusą turintį pramonės parką miesto valdžios prikviestų įmonių su dvejomis sutartys bus nutrauktos jau artimiausiu metu. Tokiam pačiam žingsniui rengiasi ir trečioji.
Tuo tarpu naujus investuotojus, besižvalgančius į pramonės parką, valdininkai, užuot pasitikę išskėstais glėbiais, stumia tolyn – pas veiklos dar nė nepradėjusią naująją parko šeimininkę.
„Ilgai laukėme šio Ūkio ministerijos sprendimo ir džiaugiamės, kad pagaliau Panevėžio LEZ turės šeimininką. Tikimės, kad bendromis pastangomis pavyks pritraukti investuotojų, kurie čia kurs verslą ir naujas darbo vietas mūsų žmonėms“, – pakiliai nusiteikusi Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Panevėžio valdžios optimizmas per ankstyvas – jį kol kas šaldo Ūkio ministerija. Anot ministerijos Ryšių su visuomene vedėjos Astos Ramoškaitės, taškas sutartyje su bendrovė „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ dar nepadėtas. Sutartį pasirašiusi tik viena šalis – ministerija; verslininkai vis dar renka parašus iš savo pusės.
Pramonės parko visateise šeimininke bendrovė taps tik po to, kai atliks dar krūvą formalumų. Įregistravus sutartį Su Ūkio ministerija, valdytojui teks suderėti su Panevėžio savivaldybe dėl žemės nuomos šiai priklausančiame pramonės parke.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo Antano Stokos teigimu, operatoriui 49-iems metams bus išnuomotas 35 ha plotas – tai yra devyni sklypai su visa įrengta infrastruktūra. Būsimajam LEZ šeimininkui bus taikoma 50 proc. lengvata žemės nuomai.
„Operatorius sklypus pernuomos už savo nustatytą kainą ir iš to skirtumo gyvens“, – teigė A. Stoka.
Kiek iš tokio sandėrio uždirbs savivaldybės biudžetas, skyriaus vedėjas teigia negalintis įvardyti, kol su būsimuoju parko valdytoju nesukirsta rankomis. Parke esančio 2,7 ha sklypo nuoma metams preliminariai kainuoja 8 000 litų. Pritaikius penkiasdešimtprocentinę lengvatą, pramonės parko šeimininke tapsiančiai bendrovei toks sklypas būtų išnuomotas perpus pigiau. Savivaldybė per metus uždirbtų maždaug per 46 tūkst. litų.
Siunčia tolyn
Nuomos sutarties sąlygas dėliojanti savivaldybė pati potencialiems investuotojams nebedėsto, ką jie išloštų, jei savo pinigus atneštų į Panevėžį.
„Vienas kitas skambutis yra, vis nukreipiame pas operatorių. Visiems verslininkams, kurie kreipėsi į savivaldybę, duodavau operatoriaus direktoriaus telefoną“, – sako A. Stoka.
Vis dėlto Ekonomikos skyriaus vedėjas tikina, kad pramonės parkui šeimininkės sulaukusi Savivaldybė neliks nuošaly.
„Jei kas kreipsis, mes jau juos nukreipsim, su kuo kalbėti. Dabar investuotojai neateina ir jų nėra daug. Juos reikia kviesti. O jei kvieti, tą reikia daryti organizuotai, kryptingai. Galvojome, kad įkursime parką su infrastruktūra, ir eilutės verslininkų prie jo stovės. O atėjo laikai, kai nėra jokios eilutės. Dabar rinkodarinį darbą dirbs operatorius, o kaip jis tą sugebės, bus matyti. Jei žinotume, kaip, nereiktų mums nė operatorių“, – tik tokį valdžios indėlį į pramonės lopšio kūrimą mato A. Stoka.
Žemės ūkis nepasiteisino
Prie Panevėžio pramonės parko ribų ne tik nestovi lauktoji investuotojų eilė, bet ir į jį kėlusieji koją jau pusto padus.
Lig šiol savivaldybė jame matė ne kadaise Aukštaitijos sostinę garsinusios pramonės, o žemės ūkio perspektyvą. Iš keturių jos surinktų investuotojų tik vienas neatsisakė planų. Statybų projektą derinanti trikotažo gamintoja norvegų kapitalo įmonė „Devold“ į beveik 6,5 ha sklypą iš Paliūniškio gatvės planuoja perkelti gamyklą bei padidinti gamybos apimtis: išlaikyti šiuo metu turimas 260 darbo vietų, o per trejus metus papildomai sukurti 100 naujų.
Kiti trys žvalgęsi į pramonės parką užsiėmė žemės ūkio verslu. Bet pastangos Panevėžiui įpūsti žemdirbiškos dvasios nepasiteisino. Dar šį mėnesį miesto Tarybos posėdyje bus siūloma patenkinti žemės ūkio kooperatyvų, Panevėžyje, Žilvičių gatvėje, registruotos „Loknesos“ bei Anykščių rahibe, Rubikių kaime, veikiančių „Derugių“, prašymus nutraukti sutartis šalių susitarimu.
Nei džiovintų vaisių, nei pieno miltelių
2011-ųjų pabaigoje pateikę paraišką išsinuomoti sklypą pramonės parke „Derugiai“ planavo statyti vaisių surinkimo ir perdirbimo cechą. Kooperatyvas žadėjo į jį investuoti per 23 mln. litų, sukurti 66 darbo vietas ir per metus rinkai pateikti iki 300 tonų džiovintų vaisių.
Dabar „Derugiai“ motyvuoja šių planų atsisakantys pasikeitus ekonominei situacijai.
Tokį patį paaiškinimą Savivaldybei pateikė ir kita žemės ūkio vystytoja – „Loknesa“, už daugiau nei 26 mln. litų planavusi statyti daržovių perdirbimo cechą, sukurti 60 darbo vietų ir per metus pagaminti 300 tonų džiovintų daržovių.
Pasak A. Stokos, Savivaldybė ieško ir dar vieno lyg į vandenį prapuolusio investuotojo – Liežio kooperatinės bendrovės, daugiau kaip 2 ha sklype žadėjusios įkurti pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Bendra šio projekto vertė turėjo viršyti 24 mln. litų. Pieno miltelių gamintojai žadėjo sukurti 50 naujų ilgalaikių darbo vietų.
Savivaldybė prašo bendrovės iki gruodžio pabaigos atsakyti, kada pradėsianti statybas. Bet „Liežio“ pirmininkas Rolandas Gabalis „Sekundei“ jau patvirtino, jog bendrovė atsisakanti planų Panevėžyje. „Mes irgi prašysime sutartį nutraukti. Pajininkų planai pasikeitė“, – teigė R. Gabalis.
Mato bendrą miesto ir rajono ateitį
Pritraukiant investuotojus fiasko neišvengė ir Ramygalos pramonės parko šeimininkė Panevėžio rajono savivaldybė.
2009 metų rajonas austrų kapitalo bendrovei „ASP-BEDD productions“ išnuomojo beveik 2 ha sklypą 99 metams. Medienos perdirbimu užsiimanti įmonė Ramygaloje planavo statyti gamyklą laboratorinių gyvūnų kraikui gaminti. Tačiau pirmas ir vienintelis investuotojas nė nepradėjęs kurtis spruko iš rajono palikęs skolų už nemokėtą žemės mokestį. Dėl jų rajono Savivaldybė kreipėsi į teismą.
Rajono meras Povilas Žagunis tvirtina neprarandantis vilties, kad į Ramygalos pramonės parką investuoti apie 14,5 mln. litų perspektyvoje atsipirks. Meras teigia matantis Panevėžio LEZ ir Ramygalos pramonės parko bendrą ateitį.
„Apjungti du pramonės parkus būtų racionalu ir ekonomiška – vienas operatorius, vienas administravimas“, – mano P. Žagunis.
Tikisi valdžios paramos
Prekybos centro „Babilonas“ valdančios „Ogmios įmonių grupės“ įkurta bendrovė „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, įkėlusi koją į Panevėžio pramonės parką, įsipareigos jį užpildyti per penkerius metus.
„Turime daugiau nei dvidešimties metų patirtį vystant pramonės objektus, gal mūsų klientams tiks ir Panevėžio LEZ, dalyvaujam parodose, bendraujam su užsienio investuotojais“, – galimybes pritraukti verslą į Panevėžį mato bendrovės direktorius Rokas Krivonis.
Kokią kryptį valdytojas mato pramonės parkui, direktorius teigė nenorintis pasakoti, kol bendrovė dar nėra visateisė parko šeimininkė.
Tačiau, anot jo, pramonės lopšio sėkmė didele dalimi priklausys ne tik nuo valdytojo, bet ir pačios Savivaldybės.
Vidurio Lietuva nusipelnė medalių
Kad vietos valdžios indėlis pritraukiant į regioną investuotojų labai svarbus, patikino ir Kauno laisvosios ekonominės zonos direktorius Vitas Petružis.
„Savivaldybė jokiu būdu negali nusiplauti rankų – ji turi būti irgi suinteresuota pritraukti investuotojų. Reikia pripažinti, kad Kauno rajono savivaldybė šia kryptimi dirba labai aktyviai – ir pati ieško investuotojų, ir tarpininkauja mums rengiant projektus“, – tvirtino V. Petružis.
Tačiau net ir bendros valdžios ir verslo pajėgos 2006-aisiais įsteigtos Kauno laisvosios ekonominės zonos neužpildė – užimta apie 13 procentų 534 ha teritorijos.
Pasak V. Petružio, dideliu stabdžiu plėtrai Kauno LEZ tapo verslui kirtęs ekonominis sunkmetis.
„Porą metų buvo visiškas štilis“, – teigė direktorius.
Jo nuomone, nors Panevėžys turi didelį privalumą – įsikūręs strategiškai ypač patrauklioje vietoje, tačiau pritraukti investuotojus ir Aukštaitijos sostinei lengva nebus.
„Kaunas ir Panevėžys sėdi tose pačiose rogėse. Lietuvoje lyderiai – tik Vilnius ir Klaipėda, nes vienas yra metropolis, o kitas turi uostą. O vidurio Lietuvoje, jei dar krutam, reikia kabinti medalius – vadinasi, verslūs žmonės“, – mano V. Petružis.
Savivaldybė atsiriboti negali
Sigitas Gailiūnas
Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
„Potencialių investuotojų ir norinčiųjų vystyti verslą laisvojoje ekonominėje zonoje paieška ir jos reklamavimas būtų ir savivaldybės, ne vien operatoriaus reikalas.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos susitikime su miesto meru, vicemerais, administracijos direktore ir pabrėžėme, kad nereiktų visiškai miestui atsiriboti. Jis taip pat turi būti suinteresuotas, kad pramonės parke, laisvojoje ekonominėje zonoje vystytųsi kryptinga ir suderinama veikla, neatsitiktų taip, jog pastačius vieną objektą kitoms verslo rūšims būtų užkirstas kelias. Nenorėčiau sukonkretinti, kuri kryptis Panevėžiui tinkama, kuri ne, bet negalėtų normaliomis sąlygomis viena šalia kitos egzistuoti įmonės, viena kitai prieštaraujančios dėl aplinkosauginių ar kitokių reikalavimų. Tai gali būti labai skirtingos įmonės, bet viena kitai netrukdyti.
Savivaldybė turėtų imtis atsakomybės ir būti suinteresuota tuo, kas vyksta pramonės parke, su operatoriumi aptarti, kuria kryptimi vystyti Panevėžio laisvą ekonominę zoną.
Savivaldybė negali atsiriboti nuo laisvosios ekonominės zonos sklaidos ir investuotojų paieškos, o konkrečius derybinius klausimus su investuotojais perimti operatorius.“
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
