Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija žada kreiptis į teismą dėl savivaldybių nepagrįstų rinkliavų už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose, todėl tikėtina, kad mokestis už keturkojus greit taps atgyvena.
Gyventojai, daugiabučiuose laikantys keturkojus, juos privalo registruoti ir sumokėti atitinkamo dydžio rinkliavą. Tačiau tai daro nedaugelis. Todėl, 2012 metų duomenimis, Panevėžio mieste laikoma tik 115 šunų ir 3 katės.
Tačiau gali būti, kad mokestis už šunis ir kates greitai taps atgyvena, mat Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kartu su teisininkais svarsto galimybę kreiptis į Administracinį teismą dėl savivaldybių nepagrįstų rinkliavų.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorės Brigitos Kymantaitės duomenimis, rinkliavą už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose renka 29 Lietuvos savivaldybės, ir kiekviena tai daro kaip nori. Dvidešimtyje savivaldybių, pavyzdžiui, renkama metinė rinkliava, kitose nustatyta mėnesinė. Rinkliavos dydis irgi skirtingas, be to, neaišku, kaip apskaičiuojamas.
Daugumos savivaldybių nuostatuose net nėra nurodyta, už ką renkami pinigai.
„Teisininkai išaiškino, kad rinkliava už keturkojus neteisėta, nes ją mokantieji iš savivaldybės negauna jokių paslaugų, – aiškina B. Kymantaitė. – Čia panašiai kaip pagalvės mokestis.“
Pasak Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, populiariausia dangstytis tuo, kad keturkojų ekskrementams surinkti neva reikia atskirų šiukšliadėžių, taip pat nemažai kainuoja šunų vedžiojimo aikštelių išlaikymas.
„Tačiau tai tik akių dūmimas, – įsitikinusi B. Kymantaitė. – Nes augintinių ekskrementus galima mesti į bendrus šiukšlių konteinerius, o aikštelės su sulūžusiais suoliukais ir apgriuvusiomis tvoromis tik bado akis. Kita vertus, mieste yra tik kelios aikštelės, ir daugelis šunų šeimininkų tikrai per pusę miesto neves į jas savo augintinio. Tuo labiau kad jos neatitinka standartų, tad keturkojai vengia kitų draugijos, o didesniems reikia daugiau erdvės.“
Rinkliavomis kamšo biudžeto skyles
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorės manymu, panaikinus rinkliavą, daugiau žmonių registruos savo augintinius. Taip būtų galima sumažinti benamių gyvūnų problemą. Mat pagrindinis motyvas, kodėl žmonės vengia legalizuoti savo augintinius, ir yra nepagrįstas mokestis.
Pavyzdžiui, Vilniuje už į agresyvių veislių sąrašą įtrauktą šunį, jeigu jis auginamas daugiabutyje, jo savininkas kas mėnesį turi mokėti net 60 litų. Bet nuosavų namų gyventojai tokio mokesčio išvengia.
„Tai diskriminacija. Kodėl renkama tik iš gyvenančiųjų daugiabučiuose? Kodėl apmokestinamos katės, nors jos neiškelia kojos iš buto? Vadinasi, tada turėtų būti apmokestinami ir žiurkėnai, jūros kiaulytės, papūgėlės ir kiti augintiniai“, – ironizuoja B. Kymantaitė.
Jos nuomone, jeigu už gyvūnų laikymą surinkti pinigai būtų panaudoti keturkojų gerovei, diskusijų dėl rinkliavų reikalingumo net nekiltų. Tačiau dabar pinigai skiriami savivaldybių biudžeto skylėms lopyti.
„Prieš porą savaičių Seime su savivaldybių atstovais diskutavome apie šio mokesčio atsisakymą, tačiau daugelis jų dievagojosi to negalintys padaryti, nes biudžete ir taip trūksta pinigų. Rinkliavų neturi būti, nes tai pasipinigavimo galimybė, o ne noras spręsti benamių gyvūnų problemas“, – tvirtai laikosi nuomonės B. Kymantaitė.
Sunku kontroliuoti
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė „Sekundei“ patvirtino, kad planai kreiptis į teismą su prašymu pripažinti rinkliavas už šunis ir kates neteisėtomis Savivaldybei yra žinomi. Ir jeigu teismas nuspręstų rinkliavą panaikinti, miesto biudžetas finansiškai dėl to nelabai nukentėtų, mat savo augintinius registruoja tik vienetai. Pernykščiais duomenimis, šeimininkai registravo 68 šunis ir 47 perregistravo.
Pirmą kartą registruojantiems lojantį augintinį panevėžiečiams tenka piniginę paploninti 30 litų metams, o po metų perregistruojantiems – 5 litais. Katės atsieina daug pigiau: užtenka sumokėti tik 5 litus ir ši registracija galioja visą katės gyvenimą. Tačiau net ir tokios sąlygos neskatina savo keturkojį registruoti – pernai registruotos tik trys miauklės.
„Pernai į miesto biudžetą buvo sumokėta tik 1 300 litų rinkliavų už gyvūnus, – skaičiuoja R. Baltutytė. – Jeigu mokestis būtų mėnesinis, gal daug kam jis būtų ir našta, tačiau 5 litai metams nėra daug. Manau, kad mokesčio atsisakyti visai nereikėtų. Nors galime pasidžiaugti, kad vis daugiau gyvūnų šeimininkų darosi atsakingesni ir surenka savo augintinių ekskrementus, tačiau dar yra tokių, kurie to nedaro piktybiškai.“
Gyvūnų organizacija pabrėžia, kad rinkliavų panaikinimas padėtų spręsti benamių gyvūnų problemą, tačiau, R. Baltutytės nuomone, bent jau Panevėžyje tokios nėra. Kiek didesnė problema – kaip sukontroliuoti, kad visi šunis ir kates daugiabučiuose laikantys gyventojai juos legalizuotų. Dabar dažniausiai apie neregistruotus augintinius praneša konfliktuojantys kaimynai.
„Pagal įstatymą prižiūrėti, kad daugiabučiuose gyventojų laikomos katės ir šunys būtų registruoti, priklauso mums, Viešosios tvarkos skyriui, ir policijai. Tačiau tai labai sudėtingas procesas. Kartą pagalbos prašėme gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkų, tačiau šie aiškiai pasakė, kad su gyventojais nenori pyktis. Todėl apie neregistruotus augintinius sužinome atsitiktinai arba praneša gyventojai“, – sakė R. Baltutytė.
Jos nuomone, jeigu vis dėlto būtų priimtas sprendimas panaikinti rinkliavą už daugiabučiuose auginamus šunis ir kates, tai neturėtų stebinti, mat daugelyje užsienio valstybių tokios jau seniai atsisakyta.
Lina DRANSEIKAITĖ
