Panevėžys gręžiasi nuo bene ryškiausios savo krašto asmenybės, rašytojos Gabrielės Petkevičaitės – Bitės. Krašto šviesuoliams, daug metų kryžiaus kelius mynusiems, kad keturiems šeimininkams priklausančiame mediniame 1925-aisiais statytame name, kuriame rašytoja praleido paskutinius gyvenimo metus, būtų įkurtas vienintelis Panevėžyje memorialinis muziejus, – pribloškianti žinia.
Rengiasi aukcionui
Užuot pasirūpinusi, kaip griūvantį kultūros paveldą išsaugoti visuomenei, miesto Savivaldybė savąją dalį planuoja parduoti.
„Rengiame dokumentus dėl savo dalies pardavimo. Ji mums tikrai nereikalinga. Situacija tokia, kad Savivaldybė nepajėgi jos išlaikyti“, – patvirtino administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.
Daugiau nei 300 kv. m pastate Savivaldybei priklauso 137 kv. m patalpos. Likęs plotas – trys privatūs gyvenamieji butai.
Didžiausias trukdys Savivaldybei atsikratyti savąja – vieno iš jai priklausančių kambarių gyvenamoji paskirtis. Pasak J. Gaidžiūnaitės, įstatymas savivaldybėms draudžia pardavinėti gyvenamąsias patalpas, tokiose joms privaloma įkurti socialinius būstus. Pavaduotojos teigimu, tokią paskirtį turintis kambarėlis per mažas apgyvendinti socialiai remtinuosius, todėl Savivaldybė tvarko dokumentus pakeisti jo paskirtį.
Už kiek Savivaldybė norėtų parduoti patalpas istoriniame, bet renovacijos besišaukiančiame name, pavaduotoja neįvardija. Anot jos, už turtą bus prašoma rinkos kainos, jei pirmajame aukcione neatsiras norinčiųjų įsigyti beveik pusės namo jaukioje Šv. Zitos gatvelėje kone miesto centre, antrajame kaina būtų mažinama 10 proc.
Gyventojų apetitas auga
Sulaukti pirkėjų svajoja ir trijų butų savininkai. Vilčių, kad privačius būstus išpirks Savivaldybė arba valstybė, turėjusi asociacija „Bitės namai“ vasarą gavo preliminarius gyventojų sutikimus parduoti. Už tris 33 kv. m, 34 kv. m ir 45 kv. m butus žmonės užsiprašė 290 tūkst. Lt.
Prieš porą metų trijų butų bendra vertė, kokios pageidavo gyventojai, buvo mažesnė – 240 tūkst. Lt.
Tokius žmonių užmojus J. Gaidžiūnaitė vertina kai nerealius ir teigia, kad Savivaldybė savąsias patalpas įkainos pigiau.
Dar spalį miesto Taryba istorinį pastatą įtraukė į 2014–2020 metrų strateginį planą – įsipareigojo jį sutvarkyti.
Tąkart ir opozicijos, ir valdančiosios daugumos politikų pasipiktinimą sukėlė Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas iš ateinančių šešerių metų miesto vizijos išbraukti G. Petkevičaitės-Bitės namą. Komiteto pirmininkė liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė tąkart pripažino, kad tokie Savivaldybės planai tėra popieriniai ir realiai neįgyvendinami.
Švietimo komitetas Tarybos buvo sukritikuotas už nepagarbą iškiliai asmenybei.
Dabar Savivaldybės administracija pripažįsta, kad G. Petkevičaitę-Bitę menantis pastatas jai tėra nereikalinga našta.
„Kol name Savivaldybė turi savo patalpas, privalo su juo kažką daryti, be su visa pagarba Bitei Savivaldybė tikrai nepajėgi įgyvendinti visų norų“, – teigė J. Gaidžiūnaitė.
Patraukli vieta turintiesiems pinigų
Žinia apie Savivaldybės tikruosius planus apstulbino G. Petkevičaitės-Bitės atminimu besirūpinančią asociaciją „Bitės namai“.
Šiai jau šešerius metus veltui beldžiantis į Savivaldybės duris prašant ne tik savąją dalį renovuoti, bet ir išpirkus sutvarkyti kitus tris butus, inteligentijos atstovai kreipėsi į šalies valdžią. Pasak asociacijos atstovės Gemos Umbrasienės, praėjusios kadencijos Vyriausybė buvo sutikusi skirti milijoną litų istoriniam namui sutvarkyti, tačiau ši idėja žlugo, nes Savivaldybė nepriėmė sprendimo dėl pastato vizijos.
G. Umbrasienės teigimu, Kultūros ministerija ir dabar neatmeta galimybės tarpininkauti dėl rašytojos namų likimo.
G. Umbrasienė įsitikinusi, kad Savivaldybei pardavus patalpas idėją rašytojos namą paversti muziejumi tektų palaidoti.
Asociacijos atstovai įtaria, kad po Savivaldybės užmojais atsikratyti kultūros paveldo objekto gali slėptis kažkieno interesai.
„Bitės namas gražioje vietoje. O Panevėžio centre gražių vietų pasiturintiems žmonėms gyventi nėra. Turtingam žmogui nebūtų sunku avarinės būklės name išpirkti butukus ir jį nugriauti. Atrodo, kad judama link to“, – įtaria G. Umbrasienė.
Asmenybės užmirštos
Asociacija „Bitės namai“ Šv. Zitos gatvėje mato unikalią miestiečių traukos vietą.
Muziejininkės Vitalijos Vasiliauskaitės nuomone, sutvarkius kultūros paveldo pastatą jame galėtų įsikurti memorialinis G. Petkevičaitės-Bitės muziejus.
„Panevėžys neturi nė vienos autentiškos vietos, kuri primintų asmenybę, perteiktų jos pasaulėjautą. Bitė reprezentuotų miestą“, – įsitikinusi V. Vasiliauskaitė.
Aukštaitijos sostinė vienintelė tarp didmiesčių, neturinti memorialinio muziejaus. Tokius yra įkūrę ir išlaiko netgi maži miesteliai, gerbiantys savo krašto iškilias asmenybes.
Nors miesto Kraštotyros muziejus turi daug pastatų, bet neturi įrengęs Panevėžio kultūros raidą atspindinčios ekspozicijos. V. Vasiliauskaitės nuomone, tokia irgi galėtų rastis istoriniame Bitės name. Jame būtų pristatomos visai Lietuvai žinomos ir vertinamos asmenybės – poetė Salomėja Nėris, rašytojai Julijonas Lindė-Dobilas, Matas Grigonis, kūrusios, dirbusios Panevėžyje ir savojo miesto pamirštos.
„Žmonės, susiję su kultūriniu Panevėžio paveldu, dabar nėra pristatomi“, – apgailestavo V. Vasiliauskaitė.
Muziejų uždarė
Pastarųjų šešerių metų didžiausiu Savivaldybės ir miesto inteligentijos diskusijų objektu virtusiame G. Petkevičaitės-Bitės name kadaise veikė rašytojos memorialinis muziejus. Įkurtas jis buvo 1969-aisiais, po metų patalpos perplanuotos, o 1979-aisiais – ir remontuotos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ketinta muziejui skirti visą pastatą, todėl namo gyventojams neleista jo privatizuoti. Tačiau 2005-aisiais trijuose butuose įsikūrę žmonės kreipėsi į teismą ir gavo leidimą būstus nusipirkti.
2007-aisiais G. Petkevičaitės-Bitės muziejaus būklė jau buvo apgailėtina. Lietuvos muziejų ekspertai konstatavo, kad toks jis negali būti eksploatuojamas ir paragino uždaryti, autentiškus eksponatus perkelti į Kraštotyros muziejų. Taip daugiau nei 600 eksponatų, G. Petkevičaitės-Bitės daiktų, atsidūrė fonduose paslėpti nuo akių.
Bitei pinigų nėra, kinų Naujiesiems – užtenka
V. Vasiliauskaitės nuomone, sugrąžinti rašytojos buvusį turtą ten, kur jo vieta – į rekonstruotą ir muziejumi paverstą namą Šv. Zitos gatvėje, Panevėžio savivaldybei trūksta ne pinigų, o suvokimo.
„Girdėti netgi tokių pasvaičiojimų, kad Panevėžys jau turi G. Petkevičaitės-Bitės biblioteką, rajone, Puziniškio kaime, veikia jos muziejus ir to pakanka. Betgi Puziniškis toli, ten netgi šildymo sistema nesutvarkyta, ten išvežti tie 600 eksponatų sunyktų“, – valdžios požiūris nesuprantamas V. Vasiliauskaitei.
Savivaldybės argumentai, kad Panevėžys nėra toks turtingas, kad savo biudžete surastų pinigų butams istoriniame name išpirkti ir dar jį rekonstruoti, muziejininkės neįtikina.
„Išsaugoti Bitės namą trukdo ne finansai, o politinės valios stoka. Panevėžys juk surado 150 tūkst. Lt atšvęsti kinų Naujiesiems metams. Tiek užtektų dviem butams išpirkti“, – skaičiuoja „Bitės namų“ atstovė.
Savivaldybei dairantis pirkėjo, „Bitės namų“ asociacija rengiasi žygiams į Finansų ministeriją ir Vyriausybę.
Asociacija tikisi užbėgti Panevėžio valdininkams už akių ir iškaulyti stovinčiųjų aukščiau, kad rašytojos namas pereitų valstybės žinion. Kultūros atstovai žada kreiptis į miesto merą, kad privatizavimas būtų sustabdytas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
