Gyvenimą valstybės sąskaita palengvinti siekiantiesiems nereikėtų kaupti pinigų juodai dienai. Net ir labai sunkiai sutaupyta suma gali tapti kliūtimi socialinei paramai – kompensacijoms už šildymą ar pašalpai gauti.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė paramos prašytojams primena, kad nuo šių metų birželio jau atsižvelgiama ir į naujai įsigaliojusią piniginių lėšų normatyvą. Asmeniui, banke arba namuose turinčiam santaupų daugiau nei 5250 litų, jokia valstybės parama neskiriama. Paramą norinti gauti dviejų asmenų šeima gali turėti susitaupiusi 11 tūkstančių litų, didesnės šeimos – daugiau.
Jeigu santaupos bent vienu litu viršys numatytą ribą, iš socialinės paramos gavėjų sąrašo asmenys bent pusmečiui bus išbraukiami.
Prisipažinti, kad banke ar namų slaptavietėje padėta gerokai daugiau tūkstančių, nei nurodoma, paramos prašytojai nenori. O Socialinės paramos skyriaus darbuotojai neturi priėjimo prie bankų duomenų, tad, pasak Z. Ragėnienės, tenka pasitikėti tik žodžiu.
Paslaptys išaiškėja
Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja atkreipia dėmesį, kad ne visada pavyksta paslėpti tiesą. Ypač, kai papildomų pinigų atsiranda asmeniui pardavus turtą. Duomenis skyriaus specialistai tikrina kartą per metus.
Šiemet jau keletas panevėžiečių neteko kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį todėl, kad jų piniginės pasipildė svariomis sumomis ir paramos skirstytojai apie jas sužinojo.
„Žmogus pardavė garažą ir už jį gauta suma viršijo numatytą – 5250 litus. Apie parduotą turtą sužinojome patikrinę Registro centro duomenų bazę. Paprašėme atnešti pardavimo sutartį. Kompensacijos šiam žmogui neskyrėme, jis turi teisę kreiptis po pusės metų“, – „Sekundei“ sakė Z. Ragėnienė.
Kompensacijų už šildymą neteko ir dar keletas panevėžiečių – jie už gana solidžią sumą pardavė žemę, butus.
Supratę nebegausiantys kompensacijos žmonės bando aiškinti, kad pinigų už parduotą turtą jie nebeturi, nes išdalijo vaikams, giminėms.
„Gautus pinigus išdalija ir prašo valstybės – visų mokesčių mokėtojų – padėti jiems pragyventi“, – stebisi socialinės paramos specialistė.
Neteisinga kitų atžvilgiu
Z. Ragėnienė mano, kad solidžias sumas sukaupusieji neturėtų prašyti valstybės paramos.
„Tai neteisinga kompensacijų ar kitokios paramos negaunančių gyventojų atžvilgiu. Dešimtis tūkstančių, o kartais ir daugiau nei šimtą tūkstančių litų slepiantys žmonės gaus valstybės paramą, o kitiems, kurių pajamos vos keliolika ar keliasdešimt litų viršija nustatytą sumą, teks veržtis diržus, kad tik galėtų susimokėti mokesčius. Apie jokias santaupas jie nė svajoti negali“, – teigė Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Per spalio mėnesį miesto Savivaldybė gavo 1480 prašymų skirti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, lapkričio mėnesį kreipėsi apie 1600 gyventojų. Didžioji kompensacijų prašančiųjų dalis – pensininkai.
Kiekvieno atėjusiojo pasiteiraujama, kokias turi sukaupęs santaupas, ir, pasak specialistų, dar nepasitaikė, kad žmogus pasakytų turintis didesnę sumą nei numatyta.
„Atsižvelgiame į kompensacijos prašytojo pajamas, turimą turtą, o dabar – ir į santaupas. Tiesa, apie pinigines santaupas ir anksčiau reikėdavo pažymėti prašyme, tačiau kol nebuvo normatyvo, niekas interesanto neklausdavo, ar parašė tiesą“, – kalbėjo pavaduotoja.
Šelpiamųjų mažėja
Apie įsigaliojusį lėšų normatyvą kai kurie pašalpų gavėjai jau žino, tad prieš parduodami butą, sodą, garažą ar kitokį turtą ateina į Socialinės paramos skyrių pasiteirauti, kaip geriau pasielgti, kad neprarastų paramos.
„Norintieji nuslėpti gautas papildomas pajamas rizikuoja, kad kompensacijos gali būti ne tik nutrauktos, bet ir paprašytos grąžinti. Visais atvejais geriausiai sakyti tiesą“, – patarė Z. Ragėnienė.
Per praėjusius metus kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį buvo skirtos 9700 šeimoms arba vieniems gyvenantiems asmenims.
Anksčiau, ypač krizės pradžioje, gavėjų būta gerokai daugiau, per mėnesį būdavo pateikiama apie du tūkstančius prašymų.
Panevėžio rajone taip pat mažėja kompensacijų gavėjų. Kaip tvirtino rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė, šiemet kompensacijų už centralizuotai teikiamą šildymą prašė 373 rajono šeimos. Dėl kompensacijų už kietąjį kurą kreipėsi 25 šeimos.
Šių kompensacijų gavėjus stabdo reikalavimas pirmiausiai nusipirkti malkų savo lėšomis ir tik tada, pateikus įsigijimo kvitą, atgauti pinigus.
Vyriausiosios socialinių išmokų specialistės Virginijos Burmonienės teigimu, rajono gyventojai dažnai skambina ir teiraujasi, kokį turtą, kiek santaupų turintieji gali kreiptis dėl valstybės paramos.
„Turtingi paramos neprašo. Tie, kurie kreipiasi dėl kompensacijų, dažniausiai gyvena vargingai, santaupų neturi“, – sakė specialistė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
