Nors bankai deda pastangas visus klientus aprūpinti mokėjimo kortelėmis, Lietuvoje šios dažniausia naudojamos pinigams iš bankomato išsitraukti. Pirkėjus, labiau mėgstančius atsiskaityti grynaisiais, bankams teks dalytis su naujais konkurentais.
Grynieji labiausiai įsitvirtinę smulkių atsiskaitymų srityje. Lietuvos banko (LB) tyrimo duomenimis, kai atsiskaitymo suma nesiekia 10 litų, tik 12 proc. respondentų naudoja mokėjimo kortelę. Kai pirkinio kaina viršija 200 litų, ją traukia jau penkis kartus daugiau pirkėjų. Vis dėlto tai reiškia, kad 4 iš 10 žmonių net ir didesnes sumas pageidauja mokėti grynaisiais.
LB duomenimis, šių metų antro ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo išduota daugiau nei 3,5 mln. mokėjimo kortelių. Per ketvirtį jomis atlikta 10 mlrd. litų vertės operacijų. Iš jų tik 1,8 mlrd. litų vertės – naudojant kortelių skaitytuvus, įrengtus prekybos vietose, tad atsiskaitant už prekes ar paslaugas. Tai, kad kortelės nėra kasdienio mokėjimo priemonė, patvirtina ir jų naudojimo dažnumas. Viena kortele per mėnesį pasinaudojama vidutiniškai penkis kartus (įskaitant ir pinigų išsiėmimą bankomatuose).
Pagal tokią statistiką galima nupiešti statistinio kortelės naudotojo portretą. Gavęs atlyginimą jis keliauja prie bankomato ir išsiima pinigų pirkiniams. Anksčiau išsigrynindavo iš karto visą atlyginimą, dabar – dalimis. Retkarčiais, kai pritrūksta grynųjų, susimoka kortele. Bet labiau mėgsta piniginėje šlamančius banknotus. Šie ne tik garantuoja, kad pavyks atsiskaityti bet kurioje prekybos vietoje, taip pat nelegalioje, bet ir leidžia kada panorėjus sužinoti, kokia suma piniginėje.
Turėti grynųjų skatina ir patys prekybininkai. Kai atsiskaitymo suma – maža, mokestis bankui už operaciją sudaro palyginti didelę kainos dalį. Tad prekybininkams neapsimoka leisti už smulkius pirkinius atsiskaityti kortele.
Tokie vartotojų įpročiai sudaro sąlygas rinkoje atsirasti naujiems žaidėjams – smulkių atsiskaitymų erdvėje vietos sau ieškosi elektroniniai pinigai. Pavyzdžiui, už kelis litus kainuojantį puodelį kavos galima susimokėti mobiliuoju telefonu. Bent jau atsižvelgiant į komisinį mokestį už operaciją mobilieji mokėjimai kol kas pranašesni už korteles.
„Elektroniniai pinigai – nišinis produktas, kuris turi perspektyvą mažuose atsiskaitymuose“, – teigia Marius Jurgilas, LB valdybos narys.
Tiems, kurie ir toliau labiau vertins banknotus bei monetas, gali būti pasiūlytos ir išgryninimo paslaugos nesinaudojant kortelėmis, pavyzdžiui, pašto skyriuje.
Pinigų – į paštą
Konkurenciją bankams smulkių atsiskaitymų rinkoje žada sudaryti bendrovė „EVP International“, pirmoji Lietuvoje gavusi elektroninių pinigų licenciją. Ji ruošia programėlę, skirtą atsiskaityti prekybos vietose. Iš pradžių kavinėse bei restoranuose, vėliau – ir kitur.
Mokėti mobiliaisiais telefonais dar prieš porą metų pasiūlė kita bendrovė „Mokipay Europe“. Sprendimo esmė – NFC lustas, klijuojamas ant mobiliojo įrenginio. Prekybos vietoje lustas nuskenuojamas, o atsiskaityti naudojami pinigai iš pirkėjo sąskaitos, kurią jis gali papildyti banko pavedimu. Kai pirkinių kaina viršija 30 litų, operaciją reikia patvirtinti PIN kodu.
„EVP International“, valdanti sistemą mokėjimai.lt, naudos QR kodus, kuriuos reikės nuskenuoti prieš atsiskaitant. Bendrovės generalinis direktorius Kostas Noreika tikisi, kad mobiliesiems atsiskaitymams bus naudojamos mokėjimai.lt atidarytos sąskaitos, į kurias bus pervedamas vartotojų atlyginimas.
Iki šiol „EVP International“ vartotojus vilioja pigesniais vietiniais bei tarptautiniais pinigų pervedimais bei atsiskaitymais už komunalines paslaugas. Sukaupus didesnę vartotojų bazę, bus siūloma jiems pervesti algas į mokėjimai.lt sąskaitas. Taip bendrovė visiškai atstotų banką tiems klientams, kuriems užtenka tik mokėjimo paslaugų.
Toks asmuo turėtų verstis be mokėjimo kortelės, o vietų, kur būtų galima atsiskaityti mobiliuoju telefonu, skaičius bus mažesnis nei tų, kur galima mokėti kortele. Tačiau K. Noreikia dėl to problemos namato: „Taikomės į tuos 60 proc. vartotojų, kurie ir dabar išsiima atlyginimą grynaisiais.“
Bendrovė tariasi su Lietuvos paštu bei „Perlo“ terminalų valdytojais dėl išgryninimo paslaugų. Dar pridėjus spaudos kioskus, pinigų išgryninimo taškų skaičius nurungtų bet kurį bankomatų tinklą.
Neskuba, bet stebi
Bankai taip pat ateis į mobiliųjų mokėjimų rinką, tik truputį vėliau už mažesnes bendroves. Jie tikisi palūkėti ir pasimokyti iš svetimų klaidų, mainais už šias pamokas atidavę dalį klientų.
„Visi supranta, kad naudoti mobilųjį telefoną atsiskaityti – labai patogu. Bet niekas tiksliai nežino, kaip geriau tai padaryti. Daug investavęs į šią sritį gali nusvilti“, – apie ateitį atsargiai kalba Evaldas Ruzgys, DNB banko elektroninių kanalų plėtros vadovas Baltijos šalims. Tačiau neslepia, kad nauji atsiskaitymo būdai domina finansų įstaigas.
Norvegijoje DNB jau bando mobiliųjų mokėjimų sprendimą, pagrįstą NFC. Vartotojas atsiskaityti gali naudoti sąskaitą, turimą šiame banke.
Pasaulyje didžiausia dalis mobiliųjų mokėjimų atliekama būtent per bankus. Nors šie paprastai nebūna tokie lankstūs, jie turi svarbiausią dalyką – didelę klientų bazę, kuriems tereikia pasiūlyti naują paslaugą.
Telefonas vietoj kortelės
Pasaulyje mobilieji atsiskaitymai – itin sparčiai auganti sritis. Kaip teigiama 2013 m. pasaulio mokėjimų ataskaitoje (World payments report 2013), 2014 m. mobiliųjų mokėjimų vertė pasieks 796 mlrd. JAV dolerių (2 trln. litų) ir bus tris kartus didesnė nei 2012-aisiais.
Pagrindinis augimo šaltinis besivystančiose rinkose – asmens mobilieji pervedimai kitam asmeniui. Išsivysčiusiose rinkose – atsiskaitymai už prekes ar paslaugas.
Skaičiuojama, kad 2012 m. pasaulyje buvo 212 mln. mobiliųjų mokėjimų vartotojų – trečdaliu daugiau nei 2011-aisiais.
Tiesa, auga ir atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis – jos yra dažniausiai naudojama mokėjimų negrynaisiais priemonė. 2011 m. negrynaisiais pinigais atlikta 307 mlrd. operacijų. Iš jų 124 mlrd. – debeto kortelėmis (16 proc. daugiau nei ankstesniais metais), 57 mlrd. – kredito (12,3 proc. daugiau).
Kortelės labiausiai paplitusios Šiaurės Amerikoje – jos sudaro 65 proc. visų mokėjimų negrynaisiais. Europoje šis skaičius siekia 41 proc., o ketvirtadalį tokių mokėjimų sudaro tiesioginis debetas.
Lietuvoje operacijų kortele dalis panaši į Europos vidurkį. 2011-aisiais 39 proc. visų mokėjimų negrynaisiais (skaičiuojant operacijų skaičių) teko kortelėmis, pernai ši dalis išaugo iki 42 proc. Tiesioginis debetas sudarė tik 4 proc.
Pagal bendrą visų operacijų negrynaisiais skaičių mūsų šalis gerokai nusileidžia lyderiams. Remiantis Pasaulio mokėjimų ataskaita, Suomijoje vienam gyventojui 2011-aisiais teko apie 400 operacijų negrynaisiais. Lietuvoje – maždaug 100. Italijoje, Lenkijoje ir Graikijoje – dar mažiau.
Užima kitas nišas
Bankai jau anksčiau susidūrė su konkurentais kitose srityse – įmokų už paslaugas priėmimo bei tarptautinių pervedimų rinkose.
Mokančius grynaisiais už paslaugas vilioja „Maximos“ kasos, norinčius sutaupyti komisinius mokesčius kviečia ta pati „EVP International“ ar „Viena sąskaita“.
DNB banko atstovas E. Ruzgys tvirtina, kad didieji bankai šioje srityje didelės konkurencijos nejaučia. Esą nauji žaidėjai klientus dalijasi tarpusavyje, o ne atima iš didžiųjų bankų. Pastarieji mokančius grynaisiais patys kone privertė išeiti, padidinę komisinius mokesčius.
Tačiau tarptautinių pervedimų erdvėje konkurencija turėtų būti juntama. „EVP International“, pasiūliusi mažesnius komisinius mokesčius, prisiviliojo tiek privačių, tiek verslo klientų ir dabar užima 8 proc. tarptautinių pervedimų rinkos.
