Vienos aktyviausių Panevėžio rajono bendruomenių, Smilgių „Bitės“, atstovai tvirtina, kad svarbiausias visų bendruomenės projektų ir darbų rezultatas – ne įvykusios kelionės, sutvarkytos viešosios erdvės, įsigyti daiktai. Juos labiau džiugina vertinant nuveiktus darbus pastebimas „šalutinis efektas“ – didėjantis bendrumo, artumo jausmas.
Tikslas – auginti bendruomeniškumą
Smilgių gyventojų bendruomenės centras „Bitė“ – viena su pirmąja bendruomenių kūrimosi banga sukurtų organizacijų, šį lapkritį ji mini vienuoliktąjį gimtadienį. Bendruomenės centro pirmininkas Antanas Dabužinskas sako, kad spėta nemažai padaryti, taip pat turima daug įvairių planų.
„Ir mūsų nuveiktus darbus, ir tikslus geriausiai nusako organizacijos pavadinimas. „Bitės“ vardą siejame ir su mūsų krašte gyvenusios rašytojos Gabrielės Petkevičaitės Bitės propaguotomis vertybėmis, ir su supratimu apie bitę kaip apie naudą nešančią darbštuolę“, – apibendrina A. Dabužinskas.
Jo teigimu, bendruomenės centras ypač skatina miestelio žmones tvarkytis savo sodybose, imasi šviečiamosios veiklos organizuodamas keliones.
Bendradarbiaudamas su Smilgiuose veikiančiomis įstaigomis, ūkininkais bando tenkinti svarbiausius vietos žmonių poreikius. O svarbiausiu savo tikslu vadina bendruomeniškumo skatinimą.
Pirmininkui pritaria ir Smilgių seniūnijos vadovė Zita Dabužinskienė.
„Dabar daug kalbama apie bendruomenių verslumo skatinimą, kai kurios imasi kultūrinės veiklos, tačiau, manau, svarbu pasirinkti tokią kryptį, kuri būtų aktuali konkrečiai bendruomenei. Mums svarbu, kad per darbus, rūpesčius žmonės nesusvetimėtų, kad rastume priemonių stiprinti gyventojų solidarumą, artumo jausmą, geranoriškumą, supratimą“, – pabrėžė seniūnė.
Darbai – visiems smilgiečiams
„Mūsų bendruomenės centras turi maždaug 120 narių, o miestelyje gyvena keliskart tiek žmonių. Tikimės, kad neskirstydami, kas kam priklauso ar nepriklauso, ir auginame tą vienybės jausmą.
Atrodo, kad tai pavyksta. Pavyzdžiui, jei ką ištinka nelaimė, žmonės neatsisako padėti, niekas niekada nepaklausė, kodėl bendruomenė imasi remti gyventojus, kurie nėra jos nariai“, – sako A. Dabužinskas.
Jo teigimu, bendruomenės iniciatyva per pastaruosius metus bene penkis kartus imtasi rinkti aukas nuo gaisrų nukentėjusioms šeimoms. Prieš šventes nepamirštama aplankyti nevaikštančių ligonių, su jais pabendrauti, nunešti dovanų.
Dar viena žmones vienijančios bendruomenės centro veiklos sritis – visiems smilgiečiams aktualių poreikių tenkinimas. Tvarkomos viešosios miestelio erdvės, neseniai įsigyta naujų kėdžių šarvojimo salei.
Artimiausios ateities planai – perskaitytų knygų mainų akcija. Jei pavyks gauti lėšų, laukia ir kur kas didesni darbai – norima prie miestelyje esančio tvenkinio įrengti maudyklą: atvežti smėlio, pastatyti persirengimo kabinų, tualetą, sutvarkyti tinklinio aikštelę.
Bendruomenės centro aktyvistai užsimena ir apie dar rimtesnį projektą – kultūros centrą perkraustyti į tinkamesnę vietą.
Smilgiuose susiklosčiusi keistoka situacija: kultūros centro veikla solidi, kolektyvai aukšto lygio, o turimos patalpos apgailėtinos – mažytė anksčiau pirčiai priklausiusi salytė ir sandėliuką primenantis kambarėlis.
„Bitės“ valdybos nariai svajoja, kad tose patalpose labai tiktų įrengti treniruoklių salę jaunimui, o kultūros centrą perkelti į mokyklą. Ten, neremontuotoje pastato dalyje, jau yra aktų salė, ją galima būtų suremontuoti, pritaikyti naudotis tiek kultūros centrui, tiek mokyklai, šalia įrengti kelias patalpas meno mėgėjų kolektyvams.
Didžiuojasi viešosiomis erdvėmis
Nors Smilgiuose kol kas nėra renginiams, šventėms pritaikytos salės, o vasaros renginiams tinkamos erdvės – miestelio pasididžiavimas. Bendruomenės aktyvistai tvirtina, kad tai – tiek „Bitės“, tiek seniūnijos, tiek kultūros centro pastangų rezultatas.
„Mūsų tiek nedaug Smilgiuose, kad nebeišeina skirstytis – čia mano erdvė ir darbas, čia tavo. Tai ir sakome, kad viskas, kas miestelyje padaroma, padaroma visų kartu“, – sako kultūros centro direktorė Lina Narkevičienė.
Jos teigimu, viena tų vietų, visų kartu sukurta ir puoselėjama, – Smilgių etnografinė sodyba. Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšomis neseniai sutvarkytoje sodyboje kultūros centras, padedamas bendruomenės narių, vykdo jau antrą kultūrinį, edukacinį, šviečiamąjį projektą, organizuoja edukacines programas, stovyklas vaikams, tradicinius renginius.
Kita smilgiečius ir jų svečius šiltuoju metų laiku traukianti viešoji erdvė – daugiausia bendruomenės centro pastangomis sutvarkyta centrinė miestelio aikštė.
Prieš keletą metų laimėję savo parengto projekto finansavimą, vos su trim tūkstančiais litų smilgiečiai sugebėjo aikštę papuošti didžiuliu gėlynu, naujamiestiečio menininko Daliaus Dirsės kurtomis medžio skulptūromis, pristatė ąžuolinių suolų. Vėliau jau ir savo lėšomis, ir visai be pinigų, per talkas, nutiesė pėsčiųjų takus, išpuoselėjo aplinką.
Dabar, sako „Bitės“ buhalterė Aldona Jurevičienė, ir plėstis norisi, išpuošti ne tik aikštės centrą, bet ir tolimesnes erdves, tad jau perkami vazonai, rengiamasi kitai vasarai.
Už tvarkymąsi – įvertinimai
Galimybių ir lėšų tvarkyti Smilgių visuomeninės paskirties erdvėms ieško ir seniūnija.
„Nuo seno Smilgiai – tvarkinga gyvenvietė. Tad puoselėjame tą tradiciją, pasitelkiame viešuosius darbus dirbančius žmones, tuos, kurie talkininkauja už pašalpas, ir tvarkomės. Jau kone dešimtmetį stengiamės sutaupyti pinigų iš kelių tvarkymo programos, už juos trinkelėmis grindžiame šaligatvius, – vardina seniūnė Z. Dabužinskienė. – Kai stengiasi bendruomenė, seniūnija, kitos įstaigos, daugelis gyventojų, tai net ir tie, kuriems tvarkymasis nebuvo įprastas, pasiduoda geriems pavyzdžiams.“
Seniūnė neslepia, kad tvarka miestelyje jai labai rūpi, todėl nesibodi pasivaikščioti, vienus gyventojus pakalbinti, paraginti tvarkytis, o kitiems už tvarkymąsi padėkoti.
Panašios veiklos imasi ir bendruomenės centro valdybos nariai: jie pasiskirstę, kuris kokias gatves kuruoja, su jų gyventojais nuolat bendrauja, o sodybų tvarkymas – viena svarbesnių pokalbių temų. Pasak L. Narkevičienės, nepamirštama ir padėkoti sodybas puoselėjantiems žmonėms – kasmet įvardijami ir apdovanojami geriausieji.
Smilgiečių pastangos tvarkytis nelieka nepastebėtos ir miestelį aplankančių žmonių. „Bitės“ aktyvistai pripažįsta turintys nemažai progų dėkoti už komplimentus, o pastaraisiais metais dar ir oficialių apdovanojimų sulaukiantys.
Rajono Bendruomenių sąjungos organizuojamame konkurse „Mūsų kaimas“, skirtame puoselėti kaimų tvarkymo tradicijoms, raginti tinkamai tvarkyti atliekas, ugdyti žmonių poreikį išsaugoti ekologiškai švarią ir tvarkingą aplinką, pernai laimėta antra vieta.
Šiemet tame pačiame konkurse smilgiečiai tapo nugalėtojais, jau spėjo ne tik įvertinimu pasidžiaugti, bet ir suplanuoti, kam išleis premiją – žinoma, miestelio grožiui puoselėti.
Nori dar didesnio aktyvumo
Įkvėpimo tvarkytis, imtis naujų iniciatyvų smilgiečiai pasakoja neretai pasisemiantys kelionėse.
„Keliauti mėgstame, tad išvykų organizavimas – dar viena bendruomenės centro veiklos kryptis. Jau ne vienerius metus kelis kartus per vasarą susigalvojame maršrutų, išsinuomojame autobusą, pasisamdome gidą, ir važiuojame per Lietuvą, Latviją, net ir Lenkiją buvome pasiekę“, – „Sekundei“ pasakojo A. Dabužinskas.
Kasmet į dvi ar tris keliones išsiruošiantys smilgiečiai sako, kad pažintinės išvykos tapo tikra miestelio žmonių tradicija, susibūrė nemenka grupė žmonių, niekada neatsisakančių pasidairyti po pasaulį. Net tie, kurių sveikata silpnesnė, grįžę tvirtina: nesvarbu, kad labai pavargom, užtat tiek pamatėm, tad važiuosim, kur tik kviesit.
„Smagu, kad galim žmonėms gerų emocijų dovanoti. Gaila tik, kad keliauti, renginiuose dalyvauti norinčiųjų niekada netrūksta, o talkoms, projektams rengti, įgyvendinti žmonių nėra taip lengva prisikviesti. Tikriausiai visur tas pats, – svarsto A. Dabužinskas. – Norėtųsi, kad žmonės būtų aktyvesni, nelauktų, kol kas nors kitas imsis iniciatyvos, patys imtųsi kelti problemas, ieškoti būdų joms spręsti.“
Seniūnė Z. Dabužinskienė pritaria – didesnio aktyvumo norėtųsi. Tačiau, pastebi, vertinant objektyviai Smilgių žmonėmis galima tik džiaugtis.
„Ne kartą mieste esu mačiusi vaizdą – ant suolelio šalia daugiabučio sėdi pagyvenusios moteriškės ir, atrodo, joms nė motais, kad aplink tą suolelį šiukšlės mėtosi. Pas mus žmonės nelaukia, kol kas pirštu parodys netvarką, nelaukia raginimų, nekyla klausimų – ar čia man priklauso dirbti, kas man sumokės“, – kalbėjo seniūnė.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
