Kaimo žmonėms nebereikės sukti galvos, kokiame miesto užkampyje priregistruoti vaiką, kad šiam atsivertų Dailės, Muzikos mokyklų ir įvairių būrelių durys. Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių ginčą dėl mokesčio už neformalųjį vaikų ugdymą išnagrinėjęs Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė ir Panevėžio rajono gyventojams gerą žinią: merijos neturi teisės skirstyti vaikų į savus ir svetimus. Savivaldybės negali uždrausti vaikams lankyti popamokinių užsiėmimų dėl to, kad tarpusavyje nesusitaria, kuri už tai turėtų sumokėti.
Teismas pažymi, kad „kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas“. Teismas konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybė, nustačiusi sąlygą, jog kitose savivaldybėse registruoti vaikai į Šiaulių neformaliojo ugdymo įstaigas priimami tik jei tarp savivaldybių sudaryta sutartis dėl išlaidų už jų ugdymą, neteisėtai apribojo vaiko teisę rinktis bet kurią švietimo įstaigą ir ją keisti.
Anot teismo, jei savivaldybės nesusitaria dėl finansinių dalykų, nuostolius turėtų įrodinėti teismuose, bet neužtrenkti durų vaikams.
Po tokio prieš trejetą dienų paskelbto Vyriausiojo administracinio teismo verdikto revoliucija laukia ir Panevėžyje.
Prarado kelis šimtus vaikų
Rajono Savivaldybės vadovai pripažįsta jau ruošiantys oficialių raštą miesto valdžiai ir reikalaus, kad kaimo vaikams atsivertų Aukštaitijos sostinės neformaliojo ugdymo įstaigų durys. Jos užsitrenkė 2009-aisiais, kai miestas susizgribo, jog jam per didelė prabanga išlaikyti Dailės, Muzikos mokyklų, Moksleivių namų ir kitų popamokinės veiklos įstaigų auklėtinius, gyvenančius rajone.
Miesto Tarybai pareiškus, kad už mažųjų talentų iš kaimo ugdymą privalo sumokėti rajono Savivaldybė, neformaliojo ugdymo įstaigos neteko teisės priimti vaikų iš rajono. Vien Panevėžio moksleivių namai, siūlantys 25-is būrelius, skaičiuoja dėl tokio politikų sprendimo netekę maždaug 300 mokinių.
Šiuo metu Moksleivių namus lanko 800 vaikų. Visi jie registruoti mieste. Moksleivių namų direktorė Raminta Juzėnienė mano, jog bent keliolika vaikų miestiečiais tapo tik dėl galimybės lankyti norimą būrelį.
Būrelį lankė svetima pavarde
Prieš ketvertą metų Panevėžio savivaldybės pastatytai užkardai išmokė kaimo žmones gudrybių. Sodų bendrijoje gyvenančios Deimantės J. sūnus Moksleivių namus metus lankė pusbrolio, gyvenančio Panevėžyje, pavarde.
„Sūnus norėjo groti gitara, bet anketoje nurodžiau, kad gyvename rajone, ir jo nepriėmė. Mokytojai pamokė, kad vaiką priregistruotume pas ką nors mieste arba į būrelį užrašytume kito vaiko vardu“, – „Sekundei“ pasakojo Deimantė.
Mokslo metų pabaigoje jos sūnus buvo vienintelis, negavęs jam labai svarbaus diplomo – įvertinimo už per metus padarytą pažangą grojant.
„Kokia prasmė buvo rašyti diplomą kito vaiko vardu?“ – mama suprato mokytojus.
Po tokios pamokos Deimantė nusprendė, kad apie gitaros virtuozo ateitį svajojantis sūnus turi tapti miestiečiu. Rajone gyvenantys tėvai sūnų priregistravo pas giminaičius Panevėžyje.
„Buvome priversti sukčiauti, nes sodų bendrijoje nėra jokio būrelio“, – sako moteris.
Rajonas trina rankomis
Panevėžio rajono savivaldybė miestui moka tik už kaimo vaikus, lankančius Dailės mokyklą. Tokių yra maždaug keturiasdešimt. Jaunųjų menininkų mokslai mieste rajono biudžetui per metus atsieina apie 60 tūkst. Lt.
„Jau antrus metus mokame miestui pinigus, nes kitaip kaimo vaikų nepriėmė, o rajonas Dailės mokyklos neturi. Iš paskutiniųjų pinigėlių mokam, kad miestas neatstumtų mūsų vaikų“, – „Sekundei“ teigė rajono meras Povilas Žagunis.
Savivaldybės vadovai teisinasi, jog rajonas, pats turintis Muzikos mokyklą su šešiuose miesteliuose veikiančiais filialais, neišgalėtų apmokėti dar ir už visų norinčiųjų mokytis muzikos paslapčių mieste mokslą.
Rajono biudžetui būtų neįkandamas ir mokestis už vaikus, pageidaujančius lankyti būrelius mieste.
„Miestas visą laiką kėlė pretenzijas, kad mokėtume ir už būrelius. Mes neturime iš ko, todėl vaikų nepriima. Suprantu, kad dabar turėtų priimti rajono vaikus. Jei miestas nesutiks gražiuoju, gali tekti ir mums kalbėtis per teismus“, – pabrėžė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.
Moka ir už darželinukus
Panevėžio rajonas miestui moka ne tik už Dailės mokyklos auklėtinius, bet ir miesto ikimokyklines įstaigas lankančius darželinukus. Už 116-iolika mažųjų per metus rajonas miestui pakloja apie 300 tūkst. Lt.
Kaimo vaiko miesto darželyje praleistą dieną Panevėžio taryba įkainojusi 19 litų, savaitiniame darželyje para kainuoja 28 Lt, specialiojo ugdymo grupėse dienos įkainiai maždaug dvigubai didesni.
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Algės Verbiejienės teigimu, Raguvos, Bernatonių darželiuose yra po keliolika laisvų vietų, tačiau Vaivadų, Molainių ir kitų priemiestinių gyvenviečių žmonėms, dirbantiems mieste, vežti savo mažuosius į kitą rajono pusę būtų labai nepatogu.
Panevėžio savivaldybės sprendimas apmokestinti kaimo vaikus A. Verbiejienei nesuprantamas.
„Jei ne kaimo vaikai, miestas neišvengtų darželių uždarymų. Be to, tie patys vaikai paaugę nueis į miesto mokyklas“, – žvelgti į perspektyvą siūlo švietimo specialistė.
Iš šventos dvasios nemokys
Panevėžio savivaldybės valdžia apie kaimo žmonėms vilties suteikusį Vyriausiojo administracinio teismo nutartį tikina nieko negirdėjusi.
Nors užklasinė veikla mieste kaimiečiams neprieinama, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė tvirtina, esą vaikai nėra diskriminuojami.
Anot jos, visos neformaliojo ugdymo įstaigos kaimo vaikams būtų atviros, jei rajono Savivaldybė mokėtų už jų mokslus.
„Vaikai negali būti diskriminuojami. Aš už tai, kad jie galėtų rinktis, kokią mokyklą ar būrelį lankyti. Finansiniai reikalai – ne vaikų, o savivaldybių rūpestis. Bet jei rajonas nemokės, ar iš šventos dvasios vaikus mokysim?“ – stebėjosi J. Gaidžiūnaitė.
Po nutarties, savivaldybes įpareigojusios į neformaliojo ugdymo įstaigas priimti vaikus nors ir iš bet kurio Lietuvos kampelio, pavaduotojos nuomone, turėtų atsirasti poįstatyminiai aktai, įpareigojantys savivaldybes atsiskaityti vienoms su kitomis.
******
Didmiesčiai nereketuoja
Vaikus į savus ir svetimus skirstančios savivaldybės Lietuvoje yra išimtys, o ne taisyklė. Iš didmiesčių skrupulingai pinigus už vaikus iš artimiausių kaimynių atsiskaičiuoja tik Šiauliai ir Panevėžys.
Vilniaus savivaldybės sporto ir meno mokyklos nuolat ragina ir kviečia rajono vaikus
lankyti jų būrelius, tačiau rajono savivaldybės nereketuoja.
Už miesto neformaliojo ugdymo įstaigas lankančius vaikus nemoka ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Kaunas buvo paprašęs Kauno rajono savivaldybės susimokėti už miesto švietimo įstaigas lankančius darželinukus, ketino reikalauti mokesčio ir už neformaliojo ugdymo įstaigas mieste pasirinkusius rajono vaikus. Tačiau rajono tarybai atsisakius mokėti už mažylius, miestas nebeprašė mokėti nė už meno ir sporto mokyklas lankančius rajono vaikus.
Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos, jog neformaliojo ugdymo įstaigų išlaikymas yra pačių savivaldybių kompetencija, todėl ministerija šių įstaigų finansinei veiklai įtakos neturi.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
