Daugkartinis šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“ A lygoje nugalėtojo sostą po šešerių metų pertraukos užleido kitai komandai ir liko trečias. Kaip šį sezoną vertina klubo prezidentas Aušrys Labinas?
Keisis trenerių štabo modelis
Pasibaigus futbolo sezonui laikas įvertinti prabėgusius metus. A lygos nugalėtojų karūną šiemet po ilgos pertraukos matuojasi Vilniaus „Žalgiris“. Panevėžio „Ekranas“ paskutinėse rungtynėse dramatiškai paskutinėmis minutėmis išplėšė pergalę ir užsitikrino A lygos bronzos medalius. Tai vienintelis klubo pasiekimas šiemet. „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas „Sekundės“ dienraščiui atskleidė savo mintis apie neseniai pasibaigusį futbolo sezoną, prisiminė klaidas ir nusivylimus, pasidžiaugė teigiamais dalykais bei papasakojo apie naują klubo viziją.
– Kaip vertinate rezultatus, ar trečia vieta pateisino jūsų lūkesčius?
– Sudėtinga vertinti pagal tai, kokia vieta užimta. Esu nepatenkintas, ar galėjo būti geriau? Gal, tačiau galėjo būti ir blogiau.
Daug dalykų šiemet darėme ne visai teisingai. Sezono metu turėjome daryti korekcijas. Nelaimėjome supertaurės, nepatekome į taurės finalą, vėliau naujame taurės turnyre vėl pasitraukėme iš kovos, A lygoje iš pirmos vietos nukritome į trečią, Čempionų lygoje neįveikėme pirmojo etapo – bendrai sezoną vertinu nelabai gerai. Tai netragiškas rezultatas, tačiau vertinti gerai negaliu.
– Paskutinį A lygos turą stebėjote Tauragėje? Kokia nuotaika apėmė, kai žinojote, kad „Sūduva“ užtikrintai pirmavo prieš „Žalgirį“, o „Ekranui“ vis nesisekė palaužti „Tauro“? Nebuvo jausmo, kad slysta ir trečioji vieta?
– Tuo metu buvau išvykęs ir rungtynių transliaciją stebėjau viešbučio kambaryje. Buvo nerimo, kiekvienas „Ekrano“ aistruolis taip jautėsi, tai natūralu. 90-oji minutė, o rezultatas 0:0. Tačiau tikėjau komanda, kad ji įmuš įvartį. Tą dieną buvome geresnė komanda, įvarčio labai norėjome, mūsų jauni vaikinukai tikrai stengėsi. Jei būtų lydėjusi sėkmė, galbūt anksčiau būtume užsitikrinę teigiamą rezultatą. Buvo emocijų, jaudulio, nervų, pykčio, tačiau viskas gerai, kas gerai baigiasi.
– Kalbant apie trenerių štabą, ar pasiteisino toks modelis, kai ekipai vadovauja lygiaverčiai strategai ir nė vienas neužima vyriausiojo trenerio posto?
– Vis dėlto aš norėčiau, kad ateityje ekipai vadovautų vyriausiasis treneris.
– Galbūt kas nors iš dabartinių klubo trenerių žiemą bus paaukštintas ir užims vyriausiojo trenerio kėdę?
– Ką tik baigėsi sezonas, nuaidėjo paskutiniai akordai, neseniai atsiėmėme medalius, atsisveikinome su komanda. Dabar pradedame dėlioti naujo sezono gaires. „Ekranas“ bus kitoks. Turime savo viziją ir matymą, kokia komanda turėtų būti. Pertraukoje tarp sezonų žiūrėsime, kaip seksis ją įgyvendint. Gali būti, kad kažkuris iš dabartinių trenerių taps vyriausiuoju.
Galiu išduoti viena, labai didelė tikimybė, jog į komandą grįš fizinio rengimo treneris brazilas Leo Iparraguirre’as.
– Bet visi dabartiniai strategai turi galiojančias sutartis ir kitiems metams, ar ne?
– Taip, jie bus klube.
Liūdino vidiniai barniai, džiugino kovingumas
– Kas labiausiai nuvylė šiame sezone, galbūt užimta vieta A lygoje, gal Čempionų lygos rungtynės, nesėkmės taurės turnyre?
– Labiausiai nuvylė konfliktai komandos viduje.
– Dubleriams antrus metus iš eilės nepavyko užkopti ant aukščiausiosios pakylos, kaip vertinate rezervinės komandos pasiekimą?
– Manęs nei nuvylė, nei džiugina, nes man visiškai nesvarbus rezultatas.
Man kur kas aktualiau tai, kad 7–8 dublerių žaidėjai rungtyniavo „Ekrano“ pagrindinėje sudėtyje ir laimėjo bronzos medalius. Kiti jaunesni kovojo kiekvienose rungtynėse, nesvarbu, koks priešininkas, ir beldžiasi į pagrindinės komandos duris, tuo aš galiu tiktai džiaugtis.
Manau, „Atlantui“ garbės nedaro tai, kad jie laimėjo dublerių čempionatą į svarbiausias rungtynes pasiuntę 35-erių Valdą Trakį, Andrių Jokšą, 27-erių Andrių Urbšį, 30-ies Donatą Naviką. Sakyti, kad jie turi geriausią pamainą Lietuvoje, yra absurdiška. Sakyčiau, mūsų jaunimas įrodė, kur yra geriausia pamaina Lietuvoje, – tik Panevėžyje ir „Ekrane“.
Džiaugiuosi trenerių darbu, jaunų žaidėjų atsidavimu, o rezultatai ir pergalės ateis.
– Kas labiausiai pradžiugino iš pagrindinės komandos?
– Kova, noras bet kokia kaina išplėšti pergales. Ne veltui per LFF apdovanojimų vakarą mums įteikė „Nugalėtojų mentaliteto“ nominaciją.
Vaikinai stengėsi, kovojo, nepaisydami įvairių aplinkybių. Yra „Ekrano“ vardas, kuris įpareigoja siekti rezultato. Nesvarbu, ar žaidėjui per 30 metų, ar tik atėjęs vos 16–17 metų vaikas, jis žino, kad turi išeiti iš aikštės nugalėjęs. Tai mane nudžiugino. Nepaisant kartų kaitos, ta dvasia, noras, kova, nugalėtojų mentalitetas liko.
– Koks suspenduotų žaidėjų likimas klube, ar kitą sezoną jų nebeišvysime vilkinčių „Ekrano“ marškinėlius?
– Niekada nesakyk „Niekada“, bet aš manau, kad jų „Ekrane“ neliks.
– Kalbant apie sezono viziją, kokią komandą kitąmet išvys sirgaliai, ar treneriai remsis jaunimu, ar patyrusiais žaidėjais?
– Nuo šiol „Ekrano“ niekada nebeteks vadinti veteranų komanda. Noriu pabrėžti, kad jaunimo gausa nereiškia, kad jis galėtų būti prastesnis ar pigesnis. Paprasčiausiai dar daugiau dėmesio kreipsime jauniems žaidėjams ugdyti. Planuojame suburti dar vieną jauną komandą, jaunesnę už dublerių ekipą. Galbūt vienas kitas patyręs žaidėjas atstovaus ekipai, bet jos pagrindas bus tikrai ne veteranai.
Ateina nauja karta
– Kokie tikslai bus keliami kitąmet – laimėti A lygą ar užlipti ant prizininkų pakylos?
– Dabar atsakyti į šį klausimą negaliu. Šiuo metu prasideda naujos vizijos įgyvendinimo etapas, kaip seksis, bus matyt. Aš manau, kad mes šiuo metu turime labai talentingą komandą. Galimos tam tikros paralelės: buvo 1972–1974 metų karta, Vaidoto Šlekio, Deimanto Bičkos, Arvydo Skrupskio, Vytauto Apanavičiaus, Audriaus Banevičiaus, Irmanto Stumbrio komanda, kuri Lietuvos futbole buvo dominuojanti jėga, gal ne visada pavykdavo laimėti, pasitaikydavo ir pralaimėjimų.
Vėliau atėjo kita karta: Mantas Savėnas, Aurimas Kučys, Vitalijus Kavaliauskas, Arūnas Klimavičius, Povilas Lukšys – ši 1980–1984 metų karta buvo „Ekrano“ pagrindas.
Dabar 1990–1994 metų karta, su šiais futbolininkais kryptingai dirbant, teisingai juos treniruojant, duodant jiems atitinkamas užduotis, žaidėjai gali sparčiai tobulėti ir žaidimo kreivė gali aukštai kilti. Visiškai nenustebčiau, jei kitąmet kovotume dėl aukso medalių. Tą „Ekranas“ visada darė. Jau dešimtmetį komanda nenulipa nuo apdovanojimų pakylos, nelieka be prizinės vietos. Nenorėtume nulipti nuo jos ir kitąmet.
– Pastaruosius porą metų klubo sirgaliams nerimą kėlė finansinė situacija, galbūt galite juos nuraminti? Kokį kitąmet bus „Ekrano“ biudžetas?
– Klubo finansinė situacija nėra gera ir šis laikotarpis iki sezono pradžios yra skirtas susiplanuoti pajamoms ir išlaidoms, suformuoti biudžetą. Prieš naujo čempionato pradžią galėsime atsakyti, kas mums kaip pavyko. Futbolininkai žaidžia nuo kovo iki lapkričio, klubo administracija dirba nuo lapkričio iki kovo, kad būtų pasiruošta naujiems futbolo metams.
Stebuklų neatrasime, nebūsime labai vargšai ir netapsime labai turtingi. Svarbiausia susitvarkyti nelabai gerą situaciją ir žiūrėti į kitus metus.
– Galbūt planuojamos treniruočių stovyklos užsienyje ruošiantis naujam futbolo sezonui?
– Taip. Šiuo metu komanda atostogauja, norintys sportuoti panevėžiečiai nuo gruodžio 15 dienos galės sportuoti manieže. Oficialiai ekipa renkasi sausio pradžioje ir iki to laiko bus paruoštas visas planas iki sezono pradžios.
Rengiasi jubiliejui
– Prieš keletą metų minėjote, kad klubo 50-mečio proga būtų nuostabu Panevėžyje naujo stadiono pamatuose įbetonuoti simbolinę kapsulę ateities kartoms, ar ši svajonė dar reali?
– Kalbant apie kitus metus, manau, kad ne. Tiek mes, tiek politikai esame suinteresuoti gauti finansavimą „Aukštaitijos“ stadiono rekonstrukcijai, o ne naujo stadiono statybai.
– Kitąmet klubas minės 50 metų jubiliejų, kokių turite planų?
– Taip, šiuo klausimu darbas vyksta. Tiek klubo administracija, tiek pasamdyta viena agentūra jau planuoja, kaip galėtume pažymėti šventę ir ką galėtume padaryti didelio jubiliejaus proga.
T. Stasevičiaus nuotr.
Mįslė. Kam patikės klubo prezidentas A. Labinas (dešinėje) vadovauti komandai? Gal 36-erių Valdui Dambrauskui (kairėje), kuris pagrindinėje ekipoje šiemet dirbo kartu su Arvydu Skrupskiu?
