Po penkerių metų pertraukos Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vėl atsiras Endokrinologijos skyrius. Jau baigiami dvidešimt lovų palatų įrengimo darbai, gruodžio pradžioje skyrius turėtų pradėti veikti.
Skyrius sugrįžta
Vykstant ligoninės rekonstrukcijai, iš buvusio Endokrinologijos skyriaus paliktas tik prie Urologijos skyriaus besiglaudžiantis poskyris. Jame dirbo gydytojas endokrinologas Algirdas Palinauskas. Visus tuos metus endokrinologiniai ligoniai buvo gydomi Urologijos, prireikus – kituose skyriuose.
Viena iš priežasčių, kodėl skyriaus neliko, buvo gydytojų endokrinologų stoka.
Nedidelis poskyris dažniausiai būdavo perpildytas. Juk čia gydomi ne tik panevėžiečiai, bet ir visų aplinkinių rajonų gyventojai – mažesnėse ligoninėse tokių specializuotų skyrių nėra.
Iš naujo atidaromame skyriuje bus gydomi ne tik endokrinologiniai, bet ir nefrologiniai – inkstų ligomis sergantys – ligoniai. Dirbs du gydytojai endokrinologai ir vienas nefrologas.
Diabetikų vis daugėja
„Cukrinis diabetas gali ištikti ir jauną, ir vyresnio amžiaus žmogų, ir vaiką“, – perspėja gydytojas endokrinologas.
Žmogus apie ligą kartais sužino tik tada, jei kreipėsi į medikus dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, labai ilgai negyja supūliavęs pirštas, kamuoja uždegimai ir kt. Daug negalavimų nurašoma nervams, išgyvenimams. Ir tik atlikus tyrimus paaiškėja, kad žmogus susirgo cukriniu diabetu – nepagydoma liga.
Pirmojo tipo diabetu suserga jauni žmonės, juos gelbsti tik insulinas. Antrojo tipo diabetas ištinka dažniausiai keturiasdešimtmetį perkopusius žmones, jiems užtenka kitokių vaistų, insulino leistis paprastai nereikia.
Bet pastaraisiais metais situacija, pasak gydytojo, pradėjo keistis – antrojo tipo diabetu suserga vis jaunesni, net vaikai. To tipo diabetą gydo šeimos gydytojai, endokrinologas tokius ligonius konsultuoja tik retkarčiais, jiems užtenka ambulatorinio gydymo.
Į ligoninę patenkama tik ištikus komplikacijoms. Kadangi jų dažnėja, Endokrinologijos skyriaus lovos niekada nebus tuščios.
Svarbiausios garantijos
Žmogaus, netikėtai sužinojusio diagnozę „cukrinis diabetas“, laukia pats sunkiausias uždavinys – išmokti gyventi sergant ir tinkamai rūpintis savimi.
„Gydytojas – ne viskas, – sako A. Palinauskas. – Būtina, kad pats ligonis suprastų, kaip svarbu laiku susileisti vaistus, racionaliai maitintis, judėti ir laikytis visų kitų nurodymų.“
Gali negelbėti nei ligoninė, nei vaistai, jeigu žmogus nusižengs mitybos, režimo, vaistų vartojimo ir kitoms taisyklėms.
Panevėžio diabeto draugijos „Viltis“ pirmininkė Nijolė Vaitelionienė tvirtina, kad susirgus diabetu pats svarbiausias dalykas – žinios, informacija apie šią ligą ir galimybes su ja susigyventi.
„Antras svarbus dalykas mityba, toliau – aktyvus gyvenimo būdas, savikontrolė ir tik maždaug penktą vietą užima medikamentai“, – įsitikinusi N. Vaitelionienė.
Į redakciją paskambinusi panevėžietė, kurios sūnus neseniai susirgo diabetu, pasakojo buvusi labai sukrėsta šios žinios. Pirmiausiai jai nerimą sukėlė, ar sugebės parinkti tinkamus produktus, deramai gaminti patiekalus, kad sūnui ne pakenktų, o padėtų.
„Nežinojau ką pirkti, iš ko gaminti. Kadaise, atsimenu, buvo speciali parduotuvė diabetu sergantiesiems, dabar tokios nebėra. Prekybos centruose užtikau tik mažus skyreliai, juose pasirinkimas nėra gausus, o produktai brangūs“, – apgailestavo moteris.
Mitybą taikyti prie ligos
Draugijos „Viltis“ pirmininkė sako, kad šiai moteriai reikėtų kuo daugiau žinoti apie diabetą, tada būtų lengviau rinktis produktus ir gaminti valgį.
„Labai norėtųsi, kad ligoniai ir jų artimieji ateitų į draugijos užsiėmimus, gautų išsamią informaciją. Pavyzdžiui, kad specializuotos parduotuvės nelabai ir reikalingos, galima gaminti iš visko, kas yra prekybos centruose, turguose, ką patys užsiauginame“, – aiškino N. Vaitelionienė.
Jau daugiau kaip penkiolika metų diabetu serganti panevėžietė Virginija sako niekada neieškojusi specializuotų parduotuvių, labai retai perkanti ir iš prekybos centruose esančių specialių skyrelių. „Produktai labai brangūs, pavyzdžiui, šokolado plytelė apie šešis litus kainuoja. Kam tiek mokėti, jeigu galiu pasimėgauti parduotuvėje pirkta apie du litus kainuojančia plytele. Tik svarbu, kad joje kakavos būtų ne mažiau nei 70 procentų. Daržovių pati užsiauginu, kitų produktų pasirinkimas dabar didžiulis, prisitaikyti nesudėtinga, tik reikia nuolat rūpintis savimi“, – tvirtina Virginija.
Gydytojas endokrinologas A. Palinauskas taip pat nemano, kad diabetikams reikėtų atskirų parduotuvių.
„Tai anais deficito laikais jos buvo būtinos, kad ligoniai gautų, pavyzdžiui, grikių kruopų. Dabar bet kuriame prekybos centre nesunku prisitaikyti produktus. Reikia tik gerai pažinti save, dažnas diabetikas gali valgyti viską – aktualus tik porcijų dydis, be to, negalima būti alkanam“, – pataria specialistas.
Be komplikacijų
Šiuolaikiniai kokybiški vaistai, gydymo būdai leidžia diabetu sergantiesiems gyventi visavertį gyvenimą, svarbu, kad ligonis jaustųsi už save atsakingas.
A.Palinauskas mena, kad kadaise buvo didelis stebuklas, kai vienas diabetu sergantis ligonis išgyveno keturiasdešimt metų.
„Jis buvo visiems pavyzdys, žmonės klausė patarimų, kaip tiek metų sergant pavyko išvengti skaudžių komplikacijų. Dabar tokių ilgaamžių ligonių yra daug“, – pasakoja endokrinologas.
Gydytojas prisimena pacientę – devyniasdešimt dvejų metų moterį, kuri jau net neatsimena, kada susirgo diabetu, bet visada rūpinosi savo sveikata.
Komplikacijos sergant diabetu labai dažnos – žmonėms amputuojamos kojos, jie apanka, sutrinka organų veikla.
Pasak A. Palinausko, atidarytame Endokrinologijos skyriuje būtinai bus įkurta diabeto mokykla. Naujų diabetu sergančių ligonių Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, daugėja kasmet. Sužinojus savo diagnozę žmonėms tenka žengti jau kitokio gyvenimo keliu.
******
Faktai
- Vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių suserga cukriniu diabetu. Per dešimtmetį tokių ligonių vaikų iki 17 metų padaugėjo daugiau nei 60 procentų.
- Vyresniems nei 65 metų gyventojams pernai užregistruota 2,2 karto daugiau šios ligos atvejų nei prieš dešimt metų.
- Užkirsti kelią šiai ligai plisti ir komplikacijoms gali ankstyva cukrinio diabeto diagnostika ir rizikos veiksnių kontrolė. Tačiau, kaip pripažįsta Nacionalinė sveikatos taryba, mūsų šalyje iki šiol nėra sistemingos cukrinio diabeto stebėsenos.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
