Per minutę 2600 litų – tiek numatoma išleisti „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė 2014“ atidarymo fiestai. Toks pinigų leidimo greitis kai kuriems miesto Tarybos nariams pakišo mintį iš politikų persikvalifikuoti į režisierius.
Išsigandę, kad per valandą bus išleista 125 tūkst. Lt biudžeto ir dar 31 tūkst. Lt rėmėjų lėšų, politikai renginio organizatoriams puolė siūlyti vietoje fejerverkų, fakyrų pasirodymų ir šviesos instaliacijų surengti vietos kolektyvų koncertą.
Kitų metų sausio paskutinę dieną panevėžiečiai Laisvės aikštėje turėtų pamatyti, ko dar nematę. Tai žada kultūros darbuotojai, dėliojantys ateinančių metų Panevėžį Lietuvos kultūros sostine paskelbsiančios šventės programą.
Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės teigimu, Savivaldybė per Lietuvos dailininkų sąjungą jau paskelbė konkursą šviesos instaliacijoms sukurti. Planuojama, kad Laisvės a. nušvies bent 15-iolikos menininkų sukurti šviesos efektai. Aikštę žiemą dar labiau nušviesti turėtų ugnis – pakviestų fakyrų pasirodymai aidint perkusininkų būgnams. Aukštaitijos sostinė nusiteikusi neatsilikti nuo Vilniaus – ant J. Miltinio dramos teatro sienos bus demonstruojama 3D projekcija – animacinis filmas apie Panevėžį, o atidarymo šventę tradiciškai užbaigs fejerverkai.
Visam šiam grožiui sausio 31-oji pasirinkta neatsitiktinai – organizatoriai nusprendė taip Panevėžyje atšvęsti tądien Kinijoje minimus Naujuosius metus. 2014-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantis Panevėžys kiekvieną ateinančių metų mėnesį skirs užsienio šalims pristatyti. Lietuva kartu su Latvija ir Estija dalysis birželiu. Pasak L. Krasauskienės, tema – kultūrų sankirta, pasirinkta pagal panevėžiečių pageidavimus. Dar pernai atliktoje apklausoje 75,3 proc. miesto gyventojų pasisakė norintys susipažinti su pasaulio šalių kultūromis.
Ragino nesišvaistyti
Kultūros sostinės renginiams startą duosiančiai šventei Taryba sutiko iš biudžeto skirti kultūros darbuotojų prašomus 125 tūkst. Lt. Tačiau L. Krasauskienei teko nemažai pavargti ir net susigraudinti, kol Tarybos posėdyje išprašė pinigų netradiciniam renginiui.
Kai kuriems politikams parengtoji programa, nušviesianti miestą ugnies ir šviesų žaismu, pasirodė pernelyg pompastiška ir neverta biudžeto lėšų.
„Pinigus reikia leisti tikriems kultūros renginiams, o ne pompastikai. Atidarymas tęsis valandą, o miestui tai kainuos 125 tūkst. Lt. Vien už 12–15 minučių 3D filmuką ant sienos sumokėsim 75 tūkst. Lt. Įsivaizduokite, o kas bus, jei tądien spigins 30 laipsnių šaltis, snigs ar lis? Dešimtys atėjusiųjų džiaugsis, o tūkstančiai liūdės“, – piktinosi konservatorius Vidmantas Baltramiejūnas, siūlęs iš programos išbraukti 3D projekciją arba ieškoti tam rėmėjų.
Balsuojant dėl renginio finansavimo valdančiosios daugumos atstovas rankos nepakėlė. Konservatorius įsitikinęs: užuot pinigus leidę kviestiniams dalyviams, organizatoriai šventę galėtų surengti iš vietos atlikėjų.
„Kuo „biednesnė“ šalis, tuo daugiau pompastikos. Rusija Sočio žiemos olimpiados deglą net į kosmosą nuskraidino, Kanada elgėsi kur kas kukliau, nes žinojo, kad po 20-ies dienų reikės toliau gyventi“, – Panevėžio siekius su Rusijos užmojais palygino V. Baltramiejūnas.
Su skeptiškai prieš linksmybes nusiteikusiu valdančiuoju solidarizavosi ir opozicija. Valstietė liaudininkė Gema Umbrasienė mano, kad 156 tūkst. Lt sudeginimas fejerverkais ir paleidimas į orą balionais yra pernelyg neatsakingas, mat didžioji dalis pinigų net neliks mieste, o sustiprins kitų miestų ekonomiką.
„Pasiryžome perspjauti Europą ir apgailestaujame, kad išleisime 156 tūkst. Lt, o ne 156 tūkst. eurų“, – ironizavo G. Umbrasienė.
Vietoj nuobaudos davė darbo
Opozicijos atstovams įtarimų sukėlė, kodėl atidarymą pavesta organizuoti ne Bendruomenių rūmams, o pučiamųjų orkestrui „Panevėžio garsas“. Jo vadovė, mero patarėjo Dariaus Simėno gyvenimo draugė Zita Bareikienė turi nemalonumų dėl darbo.
Dar pavasarį Savivaldybės kontrolieriai atlikę finansinį koncertinės įstaigos auditą konstatavo, kad pažeidžiant Darbo kodeksą pernai muzikantams ir socialiniam draudimui buvo neišmokėta beveik 50 tūkst. litų. Šie pinigai darbuotojams ir „Sodrai“ buvo pervesti iš šiems metams įstaigai skirto biudžeto. Maža to, kontrolieriai nustatė įstaigoje ir viešųjų pirkimų bei buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimų.
Kontrolės komitetas siūlo jai skirti pastabą, tačiau Tarybai klausimas dėl nuobaudos vis nėra pateikiamas.
L. Krasauskienė tikina, jog povandeninių srovių nėra reikalo ieškoti. Miesto kultūros įstaigoms pačioms leista rinktis, kokius kultūros sostinės renginius organizuoti. Sutapimas, kad atidarymas teko „Panevėžio garsui“. Bendruomenių rūmus užguls didesnė našta. Jiems šįmet teks sumanyti, kaip organizuoti išskirtinį miesto gimtadienį ir kultūros sostinės renginių uždarymą metų pabaigoje.
Puponautams kultūra nerūpi
Politikų priekaištai Kultūros ir meno skyriaus vadovės vos nepravirkdė. L. Krasauskienę užstojo tik patys kultūros darbuotojai.
J. Miltinio dramos teatro aktorius, Tarybos narys liberalsąjūdininkas Laimutis Sėdžius ironizavo, kad klausantis kolegų jam šiaušiasi paskutiniai plaukai ant pliktelėjusio pakaušio. Tarybos narių žeriama kritika jam priminė socializmo laikus, kai veikė meno komisijos, o partijos atstovai nurodydavo vietoj žalios pridėti daugiau raudonos spalvos, pjautuvą ir kūjį.
„Nors Lietuva gyvena puponautų valstybėje, visi renka puponautus ir kultūra mažiausiai rūpi, bet jei kultūrininkai parengė programą, vadinasi, dirbo atsakingai. Panevėžys kitąmet paskelbtas kultūros, ne politikų sostine. Kai bus politikų, tada ir pasirodykim visu gražumu“, – L. Sėdžius auklėjo Tarybos narius.
Po Tarybos posėdžio L. Krasauskienė pripažino nenustebusi dėl tokio pasipriešinimo. Anot vedėjos, tokių kliūčių neišvengiama net Europos didmiesčiuose.
„Kai Stokholmas pretendavo tapti Europos kultūros sostine, vienas jo menininkas netgi vyko į Briuselį prašyti, kad jo miestui neduotų tokio titulo. Aišku, jis nieko nelaimėjo. Mes nenorime imituoti didelio miesto. Mes norime būti dideliu kultūros miestu“, – „Sekundei“ teigė L. Krasauskienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
