Lėtinis venų nepakankamumas, arba kojų venų varikozė, – liga, pirmiausia susijusi su neveikiančiais venų vožtuvėliais. Dėl venų vožtuvėlių disfunkcijos padidėja veninis spaudimas, venos pradeda plėstis, pasireiškia šie simptomai: kojų sunkumas, tinimas, nuovargis ar mėšlungis.
Nekreipiant į tai dėmesio, ilgainiui sutrinka odos mityba, ir išsivysto paskutinė ligos stadija – trofinė opa. Tai yra skausmingas, ilgai negyjantis darinys, sukeliantis žmogui labai daug nepatogumų.
Kodėl atsiranda venų nepakankamumas, vieningos nuomonės pasaulyje nėra, bet labiau linkstama prie genetinio paveldimumo teorijos. Jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tikimybė paveldėti venų varikozę mergaitei yra apie 60 proc., berniukui – apie 40 proc. Liga, kaip jau minėta, yra susijusi su venų vožtuvėlių veiklos sutrikimu.
Žmogus gimsta turėdamas sveikus ir normaliai funkcionuojančius venų vožtuvėlius, bet genetiškai jie yra šiek tiek silpnesni. Per gyvenimą dėl ilgo stovėjimo ar sėdėjimo toks silpnesnis venos vožtuvėlis suyra ir nebeatlieka savo funkcijos.
Liga prasideda nuo mažiausio kapiliaro, nuo mažiausios išsiplėtusios venos, toliau atsiranda kojos tinimas, sunkumas, nuovargis, vėliau ar net tuo pat metu pastebimi išsiplėtusių venų mazgeliai, prisideda dar vienas labai būdingas simptomas – naktinis mėšlungis. Kuo toliau, tuo labiau ši liga gadina žmogui gyvenimą.
Nieko nesiimant ir nekreipiant į tokius požymius dėmesio, venų vožtuvėlis suyra, nebeatlieka funkcijos kraują stumti aukštyn, ir pamažu pasimato išsiplėtusios paviršinės venos, veniniai mazgai. Tuose veniniuose mazguose gali susidaryti kraujo krešuliai, žinoma, nebūtinai visiems sergantiesiems venų varikoze tai nutinka, tačiau ši rizika visuomet yra. Venų uždegimas ar krešulys, siekiant išvengti komplikacijų, šalinami operuojant.
Negydomos venos plečiasi toliau, liga progresuoja, sutrinka apatinių kojų dalių medžiagų apykaita. Sutrikus venų vožtuvų darbui, susitvenkęs kraujas trikdo kraujotaką ir sudaro kliūtis naujai atitekančiam arteriniam kraujui aprūpinti audinius deguonimi bei maisto medžiagomis. Tuomet oda plonėja, keičiasi jos spalva, atsiranda rudų taškelių, dėmių. Ilgainiui oda tampa sausa, kieta lyg medinė ir kartu labai pažeidžiama. Pakanka truputį užsigauti ir atsiveria negyjančios trofinės opos, kurias labai Kompresinė terapija – kovai su lėtiniu venų nepakankamumu sudėtinga gydyti.
Tiksliausiai veninių vožtuvų ir venų būklė įvertinama atliekant ultragarsinį dvigubą skenavimo tyrimą. Tai auksinis standartas visame pasaulyje. Šis tyrimas visiškai neskausmingas, greitas ir tikslus. Tuomet galima spręsti, kokio gydymo reikia vienu ar kitu atveju, ar būtinas radikalus operacinis gydymas, ar pakanka tik suleisti tam tikro preparato, o gal užteks ir kompresinės terapijos, t. y. kompresinių kojinių. Taigi ne kiekvienas apsilankymas pas gydytoją reiškia neišvengiamą operaciją.
Veną, kuri nebeatlieka savo funkcijos, gali tekti šalinti. Tai atlikti galima keliais būdais. Šiais laikais dalis operacijų atliekama klasikiniu būdu, tačiau vis dažniau taikomi nauji gydymo būdai, pasitelkiamos modernios technologijos, tokios kaip endovaskulinė chirurgija, radiochirurgija ir Lietuvoje populiariausias lazerinis venų gydymas.
Labai smulkių venų išsiplėtimą galima gydyti sklerozuojant, į veną suleidžiant skysčio arba naujoviškų putojančių preparatų. Tuomet vena tiesiog užklijuojama, ji užanka. Šis metodas, kai užtenka vos kelių adatos dūrių, mažiau traumuoja pacientą, tačiau jis gali būti taikomas tik esant pradinėms venų išsiplėtimo stadijoms, kai pažeistos tik smulkiosios paviršinės venos.
Kitas gydymo metodas yra konservatyvus, kai apsieinama be jokių radikalių intervencijų: neleidžiame putojančių preparatų, nenaudojame lazerio, o imamės kompresinės terapijos. Pacientui skiriamos kompresinės kojinės, kurios, galima sakyti, atstoja operaciją, bet problemos neišsprendžia.
Mūvint kojines pažeista vena yra užspaudžiama, kraujotaka suaktyvinama, tačiau nusimovus kojines liga toliau progresuoja. Kompresinė terapija taikoma, kai žmogus negali ar nenori operuotis dėl tam tikrų sveikatos ar asmeninių priežasčių.
Kompresinės kojinės laikinai padeda išspręsti problemą, tačiau ligos neišgydo. Noriu pabrėžti, kad reikiamos kompresinės klasės kojines paskiria gydytojas kraujagyslių chirurgas. Vėliau kompresinės kojinės individualiai parenkamos žmogui kreipusis į specializuotą parduotuvę, kur dirba profesionalūs kompresinės terapijos konsultantai.
Kompresinės kojinės – puiki profilaktikos priemonė kovojant su paveldimumu, t. y. polinkiu sirgti venų nepakankamumu, kai šeimoje jau kas nors yra sirgęs šia liga. Profilaktines kompresines kojines žmogus gali kasdien mūvėti darbe, skrisdamas lėktuvu, per ilgą kelionę automobiliu ar autobusu, kai tenka ilgai stovėti ar sėdėti.
Taip pat kompresines profilaktines kojines rekomenduojama mūvėti ir tuomet, kai dėl nėštumo, antsvorio, intensyvaus sporto ar kitų priežasčių kojų venoms tenka papildomas krūvis. Kompresinės kojinės palengvina kojų venų darbą ir kartu saugo nuo venų varikozės, lėtinio venų nepakankamumo.
Tinkamiausią gydymą konkrečiam pacientui paskirs gydytojas specialistas – kraujagyslių chirurgas.
Rolandas DAGILAITIS, Kraujagyslių chirurgas, medicinos mokslų daktaras
