Liekupio bendruomenės pirmininkė Bronė Slapšienė ir Rožyno seniūnaitis bei Gamtininkų bendruomenės steigėjas Rimantas Narkūnas, savo laisvalaikį ir energiją skiriantys žmonėms ir gyvenamajai aplinkai, pretenduoja tapti Metų panevėžiečiais.
Svarbiausia – pakloti pamatus
Vakarų Europos šalyse bendruomeniškumo daigai giliai įleidę šaknis, o Lietuvoje bendruomenės dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Todėl bet koks paskatinimas, padrąsinamas žodis ar padėka žmonėms, klojantiems bendruomenės pamatus, – labai svarbu.
Rožyno seniūnaitis ir Gamtininkų vietos bendruomenės vienas iš steigėjų Rimantas Narkūnas įsitikinęs, kad bet kuriam žmogui, dirbančiam tik iš idėjos, labai malonu būti įvertintam. Be to, geri pavyzdžiai gali užkrėsti kitus, būti kelrodžiu, kad galima gyventi kitaip.
Dar prieš keletą metų kaimynas su kaimynu tik pasisveikindavo, o dabar kartu švenčia įvairias šventes, puoselėja aplinką, padeda vienas kitam atsitikus bėdai.
„Žmonės nebėra abejingi ir aktyviai jungiasi į bendruomeninį gyvenimą. Sunkiausia – pakloti pamatus, paskui statyti namą būna gerokai lengviau. Deja, žmonės vis dar varžosi būti pirmi, tie, kurie padės tuos pamatus, tad kam nors reikia būti pionieriumi“, – juokavo R. Narkūnas.
Į visuomeninę veiklą jis įsitraukė prieš aštuonerius metus. Tai buvo vienas juodžiausių gyvenimo etapų: darbą policijoje teko palikti susirgus onkologine liga. Kova su ja išsekino buvusį pareigūną. Norėdamas pabėgti nuo liūdnų minčių, R. Narkūnas ėmėsi visuomeninės veiklos.
„Norėjosi kur nors save realizuoti, pasidalyti patirtimi, idėjomis ir mintimis. Kita vertus, tik taip galėjau pabėgti nuo įkyriai lendančių blogų minčių ir savotiškai išsikrauti, gauti dvasinį pasitenkinimą“, – pirmuosius žingsnius kuriant bendruomenių tradicijas prisiminė Rožyno seniūnaitis.
Kaip buvęs policininkas R. Narkūnas daugiausia energijos ir laiko skyrė saugumui. Panevėžiečio teigimu, realybė yra tokia, kad policijos pareigūnų, ypač patrulių, labai trūksta, todėl pati visuomenė turi prisidėti prie saugumo mieste.
Be to, tarnybą kasmet palieka daug pareigūnų, jų patirtis neįkainojama. Tereikia mokėti ja pasinaudoti.
„Džiugu, kad nemaža dalis tarnybą palikusių pareigūnų įsitraukia į policijos rėmėjų gretas. Jų mokyti jau nebereikia, tad tai didelė paspirtis. Policijos rėmėjai ir Rožyno bendruomenių nariai kurį laiką patruliavo jaunimo pamėgtose vietose. Rezultatai akivaizdūs: vaikai dviračiais pradėjo važinėti dėvėdami šalmus, be to, sumažėjo jaunimo daromų pažeidimų“, – „Sekundei“ pasakojo R. Narkūnas.
Jaunimu reikia pasitikėti
Dviejų sūnų tėtis įsitikinęs, kad jaunąją kartą reikia ugdyti ne draudimais, o juos įtraukiant į aktyvią ir prasmingą veiklą. Daug įtakos auklėjant turi ne tik tėvai, mokytojai, bet ir aplinka, kurioje gyvenama. Prie tos aplinkos kūrimo daug kuo gali prisidėti ir bendruomenės. Todėl visos trys Rožyno bendruomenės – Gamtininkų, Liekupio ir Rožyno – jaunimui kasmet organizuoja įvairius sporto turnyrus, įrengia sporto aikštynus ir žaidimo aikšteles.
„Jurginų gatvėje esančią aikštelę prižiūri patys vaikai. Manau, jaunimu reikia labiau pasitikėti ir suteikti daugiau atsakomybės. Labai svarbu, kad vaikai po pamokų turėtų kur nueiti, pasportuoti, kad nereikėtų bastytis gatvėmis ir krėsti šunybių. Tik reikia juos motyvuoti“, – mano R. Narkūnas.
Tiesa, kartais vis dar iškyla kartų konfliktų: pavyzdžiui, kai Jurginų gatvėje buvo rengiama žaidimų aikštelė, ten dirbančius žmones kone užsipuolė pagyvenusi moteris, neva jos gatvė neasfaltuota, o pinigai švaistomi vėjais.
„Kartais gyventojams labai sunku paaiškinti, kad tam naudojami ne miesto biudžeto pinigai, o skirti būtent bendruomenių veiklai. Rožyno gyventojų vizija – kada nors turėti modernų ir šiuolaikinį sporto kompleksą, mat rajonas didelis, o gyventojai gali sportuoti tik vieninteliame mokyklos stadione“, – prioritetus įvardijo seniūnaitis.
Dar viena jo veiklos sritis – rūpintis, kad bendruomenės nariai gyventų ne tik saugiai, bet ir ekologiškai. Pasak R. Narkūno, Panevėžys visada garsėjo kaip žalias ir jaukus miestas, todėl labai svarbu ir puoselėti šį įvaizdį. Jo svajonėse – gamtininkų teritorijoje įkurti Gamtos ir žmogaus susitaikymo parką su didele žaidimų aikštele, skulptūromis, senųjų amatų centru, pasakų nameliais ir kitais statiniais.
„Mūsų mieste trūksta viešųjų erdvių, kur šeimos galėtų turiningai ir saugiai leisti laisvalaikį, o svarbiausia – gamtos apsuptyje. Tai galėtų tapti unikaliu traukos centru, į kurį užsukti norėtų ne tik panevėžiečiai, bet ir turistai“, – planais pasidalijo R. Narkūnas.
Šiemet pirmą kartą konkurse „Saugiausia kaimynystė“ galėjo dalyvauti ir bendruomenės. Pirmąją vietą laimėjo Liekupio bendruomenė, o antrąją – Gamtininkų. Rožyno seniūnaitis įsitikinęs, kad šį konkursą būtų galima praplėsti, akcentuojant ne tik saugumą, bet ir tvarkingą aplinką, pavyzdžiui, jį pavadinti „Saugi kaimynystė – švari aplinka“.
„Dar labai trūksta įvairių prevencinių programų, padedančių kovoti su patyčiomis, smurtu, kvaišalais. Aišku, galime pasidžiaugti, kad gyventojai nelieka abejingi ir praneša apie galimai pardavinėjamas narkotines medžiagas ar niokojamus medžius“, – bendruomenės sąmoningumu džiaugėsi seniūnaitis.
Kaip viena šeima
Liekupio bendruomenės, šiemet pripažintos saugiausia, pirmininkė Bronė Slapšienė atvira – Metų panevėžiečio vardas išties garbingas apdovanojimas, tačiau moteriai daug svarbiau, kad ją gerbtų ir vertintų Liekupio bendruomenės nariai.
Jos teigimu, Liekupio bendruomenė oficialiai įregistruota tik šių metų pradžioje, tačiau kaip gyvenamųjų namų bendrija veikia jau nuo 2005-ųjų. Nors ji nedidelė, bet labai veikli ir draugiška.
„Esame tik apie 80 narių, tačiau kaip viena šeima – ir šventes švenčiame kartu, ir tvarkome savo aplinką, ir padedame ištikus bėdai“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, miesto pakraštyje esantis gyvenamųjų namų kvartalas yra gana nepatogioje vietoje: aplink daug valstybinės žemės, apaugusios krūmais ir žole. Deja, daugybę metų tos žemės niekas neprižiūri. Pirmaisiais metais gyventojai jėgas ir lėšas skyrė aplinkai gražinti ir tik sutvarkę savo kiemus ėmėsi kuopti tai, kas už tvoros.
„Kol statėmės namus, žiūrėjome tik savo kiemo, juk sutvarkyti penkiolikos arų plotą nėra taip lengva. Tačiau pamatėme didžiulį kontrastą tarp išpuoselėtų sodybų ir šabakštynų. Supratome, kad niekas kitas nesutvarkys tos aplinkos, kurioje gyvename, tai galime tik mes patys. Juk aukštoje žolėje veisiasi ir erkės, jos susargdino ne vieną augintinį“, – pasakojo B. Slapšienė.
Ji džiaugiasi, kad visi bendruomenės nariai kelis kartus per metus skuba į talką tvarkyti viešųjų erdvių. Šiemet pavasarį talkininkai išvežė daugiau kaip tris tonas šakų ir krūmų. Kad būtų lengviau prižiūrėti viešąsias erdves, iš bendruomenėms skirtų lėšų įsigijo traktoriuką žolei pjauti.
„Gyvename pačiame miesto pakraštyje, tačiau norisi, kad mūsų aplinka būtų kuo jaukesnė ir gražesnė, todėl kiekvienoje gatvėje yra po žmogų, atsakingą už talkų organizavimą ir aplinkos priežiūrą. Vienas lauke – ne karys, bet kai yra daug rankų ir noro, galima nuversti kalnus“, – kalbėjo pirmininkė.
Svajonių rakteliai
B. Slapšienė pripažino, kad ir jų bendruomenėje yra problemų: pernai bebaigiančiame griūti pastate įsikūrė benamiai. Nors bendruomenės nariai bandė tartis su Vilniuje dabar gyvenančiais namo savininkais, tačiau nepavyko jų įkalbinti nugriauti vaiduoklį. Benamius iš pastato teko vaikyti policijos pareigūnams.
„Problemų, kaip ir visur, ir pas mus netrūksta: dar yra tuščių sklypų, apleistų pastatų, tačiau tikimės bent jau keleriems metams išsinuomoti valstybinės žemės sklypelį ir paversti jį gražia rekreacine zona, kur galėtų būti įrengta sporto aikštelė vaikams“, – sakė B. Slapšienė.
Jos nuomone, užimti paaugliai nesiburs į gaujas ir bent jau iš dalies bus apsaugoti nuo klystkelių. Liekupyje gyvenančios šeimos itin skatina savo vaikus užsiimti aktyvia veikla, sportuoti. Ši bendruomenė gali pasidžiaugti, kad jauniausi jų nariai yra Lietuvos plaukimo, irklavimo ir futbolo sričių čempionai, laurus skina ir kitas šakas kultivuojantys vaikai bei jaunuoliai.
„Kokios atžalos – tokia mūsų senatvė. Labai norime jiems įrengti saugomą sporto aikštelę su specialia danga, apšvietimu ir visa reikalinga infrastruktūra. Laimėję konkursą „Saugi kaimynystė“ tuos 1000 litų nusprendėme skirti būtent šiai aikštelei. Kai vaikai išgirdo, kad kai ji bus ir jie visi turės savo raktus, manęs pradėjo klausinėti, kada gi juos gaus. Todėl pradėjau dalinti mažus simbolinius raktelius, kuriais jie galėtų užrakinti šią svajonę“, – pasakojo B. Slapšienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
