Norime ar ne, visi gyvename didelių stresų ir nervinės įtampos laikais, – vadinasi, privalome bent retkarčiais išlieti susikaupusias neigiamas emocijas.
Vieni tai daro – išsilieja – provokuodami skandalus ir aprėkdami aplinkinius. Kiti, gero auklėjimo ar įgimto inteligentiškumo varžomi, susilaiko. Taip jie išsaugo nepriekaištingą reputaciją, tačiau, slėpdami viską savyje, rizikuoja sveikata.
Tai ir yra didžioji dilema: medicinos požiūriu, kelti skandalus ne tik galima, bet ir būtina, o etika ir visuomenės normos reikalauja elgtis priešingai…
Tylėjimo kaina
Užgniaužtos emocijos grasina pačiomis įvairiausiomis ligomis.
Dar senovėje gydytojai pastebėjo, kad sveikatos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su bloga nuotaika. Pavydas ir pyktis smogia virškinimo trakto organams, dėl neišlieto skausmo paūmėja cukrinis diabetas. Jeigu žmogus nuolat kažko bijo, nukenčia skydliaukė.
Nenuslopinta nervinė įtampa ir neigiami išgyvenimai gali sukelti hipertoniją, širdies veiklos sutrikimus, miokardo infarktą. Šiandien mokslo jau tiksliai nustatyta: savyje užsisklendę tyleniai, niekada neduodantys valios pykčiui, apmaudui ar nuoskaudoms, daug labiau rizikuoja susigadinti sveikatą nei nervingi rėksniai. Jausmus užgniaužiantys žmonės maždaug dukart dažniau patiria širdies priepuolius nei mėgėjai išsilieti.
Kodėl taip yra? Ogi dėl to, kad į bet kokį negatyvą mūsų organizmas reaguoja akimirksniu mobilizuodamas visus savo išteklius dideliems fiziniams krūviams – nors mes to ir neketiname daryti, mūsų kūnas vis tiek pasiruošia viską aplink griauti ir niokoti. Ir jeigu visa ši „kovinė parengtis“ nueina niekais – nėra realizuojama, – organizmas už tai negailestingai keršija.
Juokas, šaltas dušas ir muzika
Tačiau ką daryti, jeigu aplinka ir šiaip gyvenimo sąlygos neleidžia štai taip paprastai imti ir išlieti emocinės įtampos? Nesisielokite – išeitis yra.
Visą vidinę įtampą galima atpalaiduoti be skandalų ir riksmų – anot specialistų, tam tinka ir bet kokia intensyvi fizinė veikla. Pavyzdžiui, bėgte užbėgti laiptais į penktą aukštą. Arba priskaldyti krūvą malkų, palėkti kelis kilometrus dviračiu – emocinė būklė turėtų greitai normalizuotis.
Dar vienas receptas – reikia pasistengti neigiamas emocijas kuo skubiau paversti teigiamomis. Neurologų nuomone, paprasčiausias būdas tai padaryti yra pasitelkti humoro jausmą: susiklosčiusioje situacijoje įžvelgti kažką juokingo ir nusikvatoti. Nepatikėsite, bet juokas žaibiškai atpalaiduoja visą susikaupusią įtampą.
Trečias variantas: jeigu leidžia sveikata, emocinę iškrovą kuo puikiausiai užtikrina… staigus atšalimas. Merkti galvą į kibirą su šaltu vandeniu neverta, tačiau nusiprausti veidą arba patrinti jį gabalėliu ledo tokiomis aplinkybėmis būtų tik į naudą.
Galiausiai, jeigu turite tokią galimybę, įsijunkite mėgstamą muziką. Muzikinės terapijos nauda sveikatai tikrai nėra perdedama: ji padeda greitai nuslopinti agresiją ir net kardinaliai pakeisti nuotaiką. Po minutės kitos visiškai pamiršite, dėl ko norėjote daužyti lėkštes.
Barniai užtikrina sveiką širdį
Kalbant apie lėkščių daužymą…
Agresyvūs sutuoktinių ir įsimylėjėlių barniai – atskira sritis, intensyviai tyrinėjama psichologų. Pastaruoju metu specialistai vis dažniau yra linkę tikėti sena patarle, esą mylimieji niekada rimtai nesipyksta. Kuo motyvuoja jie tokį sprendimą, iš esmės palaiminantį skandalus šeimoje?
Naujausiais moksliniais duomenimis, sutuoktinių vaidai yra naudingi abiejų sveikatai. Išsamių studijų rezultatai parodė, kad jeigu žmona ir vyras mieliau užgniaužia pyktį užuot jį išlieję, mirtingumo nuo širdies priepuolių rodiklis išauga 11 proc. Jeigu neigiamas emocijas atvirai lieja tik vyras, tas pats rodiklis sumažėja iki 7 proc. Na, o jeigu šeiminiuose konfliktuose garą nuleidžia abu sutuoktiniai, jiems rizika mirti nuo infarkto sumažėja dar 15 proc.
Tačiau esmė ne tik organizmo fizinės reakcijos į kaupiamą negatyvą. Šiuolaikiniai psichiatrai įsitikinę, jog pykčiai ir ginčai, laikinai atitolinantys sutuoktinius vieną nuo kito, stimuliuoja ir abipusę trauką.
Aišku, kai konfliktai itin dažni ir agresyvūs, visada yra pavojus pernelyg įskaudinti mylimą žmogų, palikti jo sieloje per gilias žaizdas. Kad taip nenutiktų, derėtų atminti, kad:
– konflikto metu negalima peržengti jo kilimo priežasties ribų (ginčykitės tik dėl to, dėl ko pradėjote ginčytis – nepradėkite svaidytis visais įmanomais kaltinimais, susikaupusiais per pastaruosius metus);
– ginčuose venkite asmeniškumų, neįtraukite į konfliktą trečiųjų asmenų – ypač artimų draugų, giminaičių ir jokiu būdu – savo vaikų;
– negalima laukti, kol „priešas“ nusileis – visada geriau tai padaryti pirmam.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
