Panevėžio priemiesčiuose, netoli miškų apsigyvenę ar ten įsikurti svajojantys miestiečiai kartais nė nenutuokia apie kai kuriuos gyvenimo gamtos apsuptyje ypatumus. Pavyzdžiui, kad jų privačiose valdose miškininkai neatsiklausę gali įkurti medienos sandėlius po atviru dangumi. Būtent tokią staigmeną panevėžietei Ritai (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pateikė Panevėžio miškų urėdija.
Vieną dieną į savo žemės ūkio paskirties sklypą netoli Piniavos, Pinigėlių kaime, atvykusi moteris savo valdose išvydo milžinišką medžio šakų stirtą, dydžiu prilygstančią solidžiam gyvenamajam namui.
Apie tai, kad jos sklypas virto sandėliu po atviru dangumi, moteris sužinojo iš šalia namą pasistačiusių žmonių. Jie nerimavo, kad koks nors piktadarys gali padegti maždaug 30 metrų ilgio, 6–8 metrų pločio ir apie 6 metrų aukščio šakų krūvą. Tokiu atveju ugnis lengvai pasiektų jų medinį namą.
Ponia Rita neįsivaizdavo, kas jos valdose įsirengė sandėlį. Praėjusį penktadienį moteris kreipėsi į Panevėžio miškų urėdiją, norėdama išsiaiškinti, kas valė šalia esantį mišką ir kaip šakos atsirado jos sklype.
„Mes ketiname keisti žemės sklypo paskirtį, ruošiamės jį tvarkyti, išpjauti krūmokšnius. Nesinorėtų turėti papildomai problemų dėl kažkieno savivalės“, – kalbėjo Rita.
Vakar „Sekundei“ paskambinus Panevėžio miškų urėdijos vyriausiajam miškininkui Gintarui Raškauskui paaiškėjo, kad panevėžietės privačioje valdoje sandėlį įsirengė pati urėdija.
„Ruošiam jas biokuro gamybai. Tos šakos ant sklypo ribos sudėtos. Patrauksime jas, šią savaitę turėtume viską sutvarkyti“, – teisinosi jis.
Pasak miškininko, toje vietoje daug metų buvo urėdijos sandėlis po atviru dangumi. Būdavo sandėliuojama ne tik šakos, bet ir mediena.
„Ten buvo dykvietė, mes šiukšles rinkome, tvarkėme, apie savininkus duomenų neturėjome“, – teigė G. Raškauskas, dar kartą patikinęs, kad netrukus milžiniškos šakų krūvos nebeliks.
Miškininkas sutiko, kad biokuro žaliavos sandėlis gadina vaizdą gretimo sklypo savininkams, bet nemano, kad jie turėtų baimintis galimo gaisro.
Ponia Rita mano, kad valstybinė įmonė visų pirma turėjo pasidomėti, ar sklypas, kuriame ji įsirengė sandėlį, turi šeimininkus, ir su jais tartis dėl medienos laikymo.
Inga SMALSKIENĖ
