Visą mėnesį naujamiestiečius ir jų svečius džiuginęs šiaudinis turgus jau uždarytas. Tiksliau – liepsnų nušluotas nuo žemės paviršiaus.
Sukūrė, pasidžiaugė, sudegino
Taip nutiko ne dėl gamtos stichijos, nelaimingo atsitikimo ar piktavalių siautėjimo. Šiaudinių skulptūrų parko likimas buvo numatytas iš anksto, pagal jau aštuntus metus vykdomą scenarijų: sukurti, pasidžiaugti, sudeginti.
Sekmadienį didžiulė minia susirinko stebėti, kaip atsisveikinama su Naujamiesčio bendruomenės sukurtu šiaudinių skulptūrų parku.
Naujamiesčio kultūros centro direktorė, projekto „Aukščiau žolės, žemiau dangaus“ vadovė Vigita Dumbrienė sako, kad įspūdingo reginio nesugadino net prieš jo pradžią prapliupęs lietus.
„Lietus neišgąsdino. Ir žiūrovai, ir šventės rengėjai jam buvo pasiruošę, tinkamai apsirengę, tad šventė praėjo puikiai“, – „Sekundei“ pasakojo direktorė.
Įtemptai dirbo
Šiaudinės skulptūros pradėtos kurti prieš aštuonerius metus ir kasmet vis kita tema.
Pernai buvo sumanyta muzikos instrumentų tema – iš šiaudų išpinta balalaika, fortepijonas, saksofonas. Instrumentams pavirtus dūmais, po kurio laiko pasiūlyta šiaudinių skulptūrų parką kurti turgaus tema.
Sumanyta – padaryta, spalio pradžioje šiaudinis turgus atvėrė vartus.
Ko tik neprigalvojo naujamiestiečiai savajam turgui papuošti – čia buvo iš šiaudų pintas vežimas, automobilis, dviratis, žuvys, vištos, svogūnai, net krosnis su kepamais pyragais ir riestainiais.
Šiaudų tokioms grožybėms sukurti reikėjo daug – šiemet jų sunaudota apie septynias tonas. Juos dovanojo aplinkiniai ūkininkai. O virvės kūriniams surišti prireikė net 10 kilometrų.
Šiaudinių skulptūrų kūrėjams padėjo nemažai talkininkų, tačiau pagrindiniai autoriai – aštuoni šio projekto entuziastai – keturias savaites nuo ryto iki vakaro įtemptai dirbo, kol iš paprasčiausių šiaudų gimė konkretūs daiktai.
Kūrėjai tikino, kad deginti skulptūrų jiems nebuvo gaila. Atvirkščiai, kaip teigia V. Dumbrienė, tokia šventės eiga labai prasminga, skulptūrų deginimo ritualas įprasmina laikinumą, parodo, kad visada yra galimybė keistis, atsinaujinti.
„Viskam savas laikas. Spalio pradžioje skulptūrų parką atidarėme, o to mėnesio pabaigoje visos šiaudinės turgaus gėrybės, jas juosianti tvora buvo sudegintos“, – kalbėjo kultūros centro direktorė.
Kirba naujas sumanymas
Šventę pagyvino įspūdingas vaidinimas, teatrinė improvizacija „Nuo šiaudinių skulptūrų iki ugnies…“ – skaičiuotas turgaus pelnas, aptarta prekyba, skambėjo muzika, dainavo čigonai.
Kiekviena skulptūra plykstelėdavo spalvingais fejerverkais, o paskui prasidėdavo ugnies šokis. Šventė tęsėsi beveik dvi valandas – kol supleškėjo kiekvienas iš kelių dešimčių šiaudinių darbų.
Toks išmoningas ir kūrybingas renginys vargu ar vyksta dar kokiame nors Europos mieste. Naujamiestiečiai savąja šiaudų ir liepsnų improvizacija jau sudomino ir užsieniečius, apie tą šventę kuriami kino filmai, rašoma.
Užgesus laužams kūrybinis darbas nesibaigia. V. Dumbrienės ir jos bendraminčių mintyse jau kirba naujas sumanymas – artėjant Kalėdoms Naujamiestį puošti iš šiaudų pintomis miniatiūromis.
Kitąmet naujamiestiečiams šiaudų taip pat prireiks – šiaudinių skulptūrų parko idėjos jie neketina atsisakyti.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
