Rudeniui einant vis žvarbyn, kai lauke dažnai lyja, o pakeleiviai autobuse vis dažniau čiaudi, pats metas pradėti stiprinti imunitetą.
Juolab kad tą nesunku padaryti be didelių pastangų ir išlaidų. Tik neišsigąskite! Pamokslo apie tai, kaip reikėtų jau nuo rytojaus pradėti gyventi – mesti rūkyti, pradėti praktikuoti sveiką gyvenimo būdą, tinkamai maitintis ir taip toliau, ir panašiai, – nebus.
Tačiau būkime realistai: žmonių, mūsų laikais turinčių galimybę ir valios laikytis griežto režimo, tėra vienetai. Visiems kitiems reikia paprastų, bet veiksmingų būdų palaikyti organizmo imuninę sistemą per šalčius ir neišsimušti iš įprasto gyvenimo ritmo.
Imbierinė arbata – nuo bakterijų ir virusų
Imbieras yra viena iš universaliausių kovos tiek su virusais, tiek ir su bakterijomis priemonių. Ne veltui japonai juo gardina žuvį, kai valgo ją žalią. Todėl per šalčius arbata su imbieru ne tik sušildys, bet ir likviduos užklydusį užkratą.
Arbatai galima naudoti šviežią imbiero šaknį (šaukštelis tarkuotos šaknies stiklinei verdančio vandens) arba džiovintą, nesvarbu. Kai arbata truputėlį atauš, galima ją pagardinti citrinos skiltele ir šaukštu medaus. Šie priedai tik sustiprins antivirusines gėrimo galias.
Taurė raudonojo vyno per dieną
Nors peršalimo ligų sezono metu medikai nerekomenduoja vartoti daug alkoholio – kad organizmas nenusilptų ir netaptų pažeidžiamesnis, net ir jie neneigia naudos, kurią teikia taurė gero vyno.
150 g vyno (geriau raudonojo) kas vakarą palaikys imunitetą šaltuoju metų laiku, be to, bus į naudą širdžiai bei kraujagyslių sistemai. Tai įrodyta daugybe mokslinių tyrimų.
Tik svarbu vyno nepadauginti.
Grūdiname charakterį!
Mūsų imuninę sistemą būtina reguliariai „papurtyti“, kad ji nepamirštų dirbti savo darbą. Tai iš esmės ir yra organizmo grūdinimas.
Taigi kineziterapeutų patarimas: kiekvieną vakarą sugrįžę į namus po sunkios darbo dienos, iš čiaupo prileiskite į vonią arba dubenį šalto vandens (bet tikrai šalto!). Nedaug – 10–15 cm užteks. Tada įlipkite į šį šaltą vandenį basomis 5–10 sekundžių. Kentėti sustingus nereikia, galite ir pamindžiukuoti. Svarbu paskui gerai įtrinti pėdas šiurkščiu rankšluosčiu ir užsimauti vilnones kojines.
Procedūra neatrodo labai maloni, bet tik tol, kol jos neišbandote. Paskui paaiškėja, kad žaibiškos šalto vandens vonelės tarsi ranka nuima didesnę dalį nuovargio – ypač moterims, kiaurą dieną avėjusioms aukštakulnius. Be to, per tokį trumpą laiką vanduo nespėja atšaldyti kojų – priešingai, tarsi jas nupliko, pėdos ima degti ir dar ilgai lieka šiltos.
Daug išbandžiusiųjų šią imuniteto grūdinimo priemonę džiaugiasi, kad jiems liovėsi skaudėti gerklę.
Virtuvėje patirkite aštresnių pojūčių
Gerai žinoma, kad aštrūs prieskoniai – tokie, kaip aitriosios paprikos, – stiprina imunitetą. Bet tai dar ne viskas. Aitriosiose paprikose esanti aktyvioji medžiaga kapsaicinas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, taigi ir padeda sumažinti kraujospūdį.
Labai panašiai veikia ir ciberžolės.
Tačiau bene veiksmingiausiomis antivirusinėmis savybėmis pasižymi, žinoma, česnakas. Jis ne veltui vadinamas natūraliu antibiotiku.
Manoma, kad česnakas stimuliuoja imuninę sistemą – padidina limfocitų, arba baltųjų kraujo kūnelių, kiekį. O esantys česnakuose du cheminiai junginiai inulinas ir alicinas užtikrintai naikina įvairiausias bakterijas.
Peršalimo ligų sezono metu patariama kasdien išgerti stiklinę kefyro, vadinamosios riaženkos (ukrainietiško rūgpienio) ar natūralaus jogurto – bet kokio rauginto pieno produkto, svarbu, kad būtų natūralus. Taip aprūpinsite organizmą kalciu ir vitaminu D, kurie stiprina imuninę sistemą ir neleidžia virusams plisti.
Probiotikai, skatinantis gerųjų bakterijų veiklą virškinimo trakte, taip pat gali padėti organizmui kovoti su infekcija ir stimuliuoti imunitetą.
Liepžiedžių antpilas – saldžiam miegui
Net ir 7–8 metų vaikams nakčiai jau galima duoti mėtų, melisų, šalavijų ir liepžiedžių nuoviro. Fitoterapeutų tikinimu, toks augalinis kokteilis švelniai stimuliuoja imuninę sistemą, atpalaiduoja smulkiųjų kraujagyslių spazmus, skatina gleivinę apsivalyti.
Be to, liepžiedžiai (juos taip pat galima užplikyti ir gerti vienus arba su tikra arbata) padeda miestų gyventojams išvengti smegenų hipoksijos (deguonies trūkumo), šiek tiek ramina ir dovanoja malonius sapnus.
*****
Naudingas patarimas
Jeigu jaučiate, kad nosį nemaloniai kutena ir kėsinasi užgriūti sloga, įsigykite vaistinėje arba patys pasidarykite antpilą iš džiovintų ramunėlių, kraujažolių ir medetkų mišinio. Jį šiek tiek praskieskite vandeniu, pamirkykite tirpale vatinį ausų krapštuką ir gerai patrinkite nosies sieneles.
Sandra MIŠKINIENĖ
