Ryškiausias asmenybes iš praeities traukianti atmintis yra linkusi pasižymėti selektyvumu. Tačiau legendinio poeto portretą bičiuliams pavyko nutapyti taupiai, bet tiksliai.
Prisiminimų knyga apie Nobelio literatūros premijos laureatą, vieną svarbiausių XX a. poetų Josifą Brodskį simboliškai pradedama šio genijaus eilėraščių ciklu „Lietuviškasis divertismentas“ (1971 m.). Tęsiant muzikinę tematiką, R. Paknio leidyklos išleistą knygą būtų galima pavadinti Requiem J. Brodskiui.
Vienu artimiausių žmonių Lietuvoje poetui buvusio Ramūno Katiliaus sudarytoje knygoje – draugų atsiminimai apie šią neeilinę asmenybę. Reikėtų pabrėžti, kad ryšiai su J. Brodskiu knygos bendraautorių buvo nevienodo kalibro: su vienais poetą jungė nuoširdi, ilgametė, valstybių sienas ir režimo grimasas įveikusi draugystė, su kitais – veikiau ilgesni ar trumpesni susitikimai, nulemti bendro kūrybinio lauko ar plataus bendrų pažįstamų būrio. Visgi knygoje iš esmės išvengta paviršutiniškų bandymų tiesiog prisišlieti prie genialaus poeto, pasišildyti kito šlovės spinduliuose, kaip neretai nutinka bet kurio išties garsaus žmogaus atminimui. J. Brodskio draugų, bičiulių, kolegų atminimų centru išlieka pats J. Brodskis, nesumeluota pagarba kūrybiniam poeto palikimui ir gebėjimas suvokti šios asmenybės unikalumą.
Gal būtent suvokimas, kad bendraujama su literatūros istorijos įvykiu tapsiančia (esančia) asmenybe, skatino jo aplinkos žmones fiksuoti menkiausias susitikimų detales, atmintyje ir archyvuose laikyti ilgus pokalbius, saugoti laiškus, rankraščius, nuotraukas. Prabėgus 17 metų po poeto mirties visa tai išaugo į tiek solidžios apimties, tiek solidaus turinio prisiminimų knygą. Laikotarpis po netekties – ne toks ir trumpas, tačiau jis anaiptol neištrynė prisiminimų apie poetą, veikiau tik padėjo prigesinti emocijas ir iškristalizuoti skaitytojui tai, kas svarbiausia.
Graži pagarbos duoklė knygoje skiriama ir J. Brodskio tėvams, itin kuklių savo namų duris nuoširdžiai atverdavusiems plačiam jo bičiulių būriui. Tačiau ankšta buitis gimtajame Leningrade ir lyg tarp kitko paminėtos svarbiausios poeto gyvenimo moterys – bene vieninteliai asmeninio gyvenimo inkliuzai, apie kuriuos kalbama šioje knygoje. Ne vieno draugo atsiminimuose vietoj itin asmeniškų J. Brodskio gyvenimo detalių paliekami daugtaškiai to visai neslepiant. Ne asmeninis gyvenimas, o asmenybė, ne sudėtinga meilės geometrija, bet tos geometrijos fone gimę eilėraščiai – visa tai išlieka svarbiausiu prisiminimų akcentu ir dar labiau kilstelėja knygą kokybiško, vertingo, galų gale patrauklaus ir įdomaus turinio link.
Prie knygos pavadinime suformuluotos lietuviškojo aspekto temos leidinyje grįžtama ne kartą. Kita vertus, ne visų bendraautorių – J. Brodskio draugų ir bičiulių – prisiminimai šliejasi prie lietuviškosios tematikos: vieni pažino poetą gimtosios jo šalies kontekste, kiti – jau vėlesniu laikotarpiu, priverstinėje emigracijoje. Tai – anaiptol ne trūkumas ar priekaištas: džiugu, kad knygos sudarytojai nesiekė bet kurio bičiulio pasakojimo dirbtinai pritempti prie lietuviško konteksto. Tiesa, skirtingų asmenybių skirtingų laikotarpių prisiminimų struktūra knygoje kai kur trūkčioja, vietomis kone žodis žodin kartojant tai, ką jau tekę skaityti kituose jos puslapiuose.
Tuomečiame Leningrade gimęs, Niujorke miręs, Venecijoje palaidotas J. Brodskis paliko gilų įspaudą ir lietuviškoje kultūrinėje panoramoje. Viena to įspaudo apraiškų – milžiniškas fotografijų, parodų, rankraščių, mašinraščių su J. Brodskio pastabomis archyvas – ką tik paliko Lietuvą. J. Brodskio bičiuliams, knygos sudarytojui su žmona Ramūnui ir Eliai Katiliams priklausęs archyvas šiemet parduotas JAV Stanfordo universitetui. Galima dėl to apgailestauti, bet galima džiaugtis, kad liko sudaryta vertinga, rankraščiais, korespondencija, nuotraukomis papildyta (puikus knygos dailininko Jokūbo Jacovskio darbas) knyga, leidžianti kiekvienam savo namų bibliotekoje turėti asmeninį J. Brodskio miniarchyvą ir ieškoti asmeninio savo ryšio su J. Brodskiu ir su J. Brodskio Lietuva.
